Return to Video

Kodėl vis kalbu, net kai žmonės juokiasi iš mano akcento

  • 0:01 - 0:03
    Aš vis sapnuodavau pasikartojantį sapną,
  • 0:03 - 0:05
    kuomet įeinu į kambarį, pilną žmonių
  • 0:06 - 0:09
    ir stengiuosi nežiūrėti niekam į akis.
  • 0:10 - 0:12
    Iki kol kažkas mane pastebi,
  • 0:12 - 0:13
    ir tiesiog supanikuoju.
  • 0:14 - 0:16
    Tas žmogus prieina prie manęs
  • 0:16 - 0:19
    ir sako „Labas, mano vardas toks ir toks.
  • 0:19 - 0:20
    Koks tavo vardas?“
  • 0:20 - 0:23
    O aš tiesiog tyliu, negalėdamas atsakyti.
  • 0:25 - 0:28
    Po nejaukios tylos jis sako
  • 0:28 - 0:29
    „Ar pamiršai savo vardą?“
  • 0:30 - 0:31
    O aš vis tyliu.
  • 0:32 - 0:37
    Ir tada lėtai visi kiti žmonės kambaryje
    pribėga link manęs
  • 0:37 - 0:39
    ir beveik sutartinai klausia
  • 0:40 - 0:45
    (keli balsai kartu)
    „Ar pamiršai savo vardą?“
  • 0:45 - 0:48
    Kai skandavimas garsėja,
    noriu atsakyti, bet neatsakau.
  • 0:50 - 0:52
    Aš užsiimu vizualiu menu.
  • 0:53 - 0:55
    Kai kurie mano darbai yra komiški,
  • 0:55 - 0:59
    o kai kurie liūdnai juokingi.
  • 1:00 - 1:05
    Bet vienas dalykas, kuriuo aš tikrai
    mėgaujuosi,
  • 1:05 - 1:07
    tai šių mažų animacijų kūrimas,
  • 1:07 - 1:11
    kur aš galiu uždėti savo balsą
    visokiausiems personažams.
  • 1:11 - 1:12
    Aš buvau meška.
  • 1:12 - 1:14
    Meška (Safwat Saleem balsas): Labas.
  • 1:14 - 1:16
    (Juokas.)
  • 1:16 - 1:18
    Safwat Saleem: Aš buvau banginis.
  • 1:18 - 1:20
    Banginis (SS balsas): Labas.
  • 1:20 - 1:21
    (Juokas.)
  • 1:21 - 1:22
    SS: Aš buvau atvirutė.
  • 1:22 - 1:24
    Atvirutė (SS balsas): Labas.
  • 1:24 - 1:25
    (Juokas.)
  • 1:25 - 1:28
    SS: Ir mano mėgiamiausias – Frankenšteino
    pabaisa.
  • 1:29 - 1:31
    Frankenšteino pabaisa (SS balsas):
    (murmėjimas)
  • 1:31 - 1:32
    (Juokas.)
  • 1:32 - 1:34
    SS: Šitam turėjau nemažai murmėti.
  • 1:34 - 1:37
    Prieš kelerius metus dariau šį pamokantį
    video
  • 1:37 - 1:40
    apie kompiuterinių žaidimų istoriją.
  • 1:40 - 1:44
    Ir tam video turėjau uždėti savo balsą
    įsibrovėliui iš kosmoso.
  • 1:44 - 1:46
    Kosmoso įsibrovėlis (SS balsas):
    Labas.
  • 1:46 - 1:47
    SS: Svajonė tikrai išsipildė.
  • 1:47 - 1:48
    (Juokas.)
  • 1:48 - 1:50
    Kai tas video buvo įkeltas į internetą,
  • 1:50 - 1:53
    tiesiog sėdėjau prie kompiuterio ir
    spaudinėjau „atnaujinti“,
  • 1:53 - 1:55
    laukiantis atsiliepimų.
  • 1:55 - 1:57
    Pasirodo pirmas komentaras.
  • 1:57 - 1:58
    Komentaras: Puikiai padirbėta.
  • 1:58 - 1:59
    SS: Taip!
  • 2:00 - 2:01
    Spaudžiu „atnaujinti“.
  • 2:01 - 2:04
    Komentaras: Šaunus video.
    Lauksiu kito.
  • 2:04 - 2:07
    SS: Tai buvo pirma dalis iš dviejų.
  • 2:07 - 2:09
    Vėliau turėjau kibti prie antros dalies.
  • 2:09 - 2:10
    Spaudžiu „atnaujinti“.
  • 2:10 - 2:14
    Komentaras: Kur antra dalis?
    KUUUR? Noriu pamatyti DABAAAR!
  • 2:14 - 2:15
    (Juokas.)
  • 2:15 - 2:18
    SS: Žmonės, neskaitant mano mamos,
    sakė gražius dalykus apie mane,
  • 2:18 - 2:19
    internete!
  • 2:19 - 2:22
    Jaučiausi pagaliau atvykęs.
  • 2:22 - 2:23
    Spaudžiu „atnaujinti“.
  • 2:23 - 2:26
    Komentaras: Jo balsas užknisa.
    Nieko asmeniško.
  • 2:26 - 2:29
    SS: Gerai, neįsižeidžiau. Atnaujinti.
  • 2:29 - 2:32
    Komentaras: Ar galėtum perdaryti
    be riešutų sviesto burnoje?
  • 2:32 - 2:37
    SS: Gerai, nors kiek konstruktyvi kritika.
    Spaudžiu „atnaujinti“.
  • 2:37 - 2:39
    Komentaras: Nebenaudok
    šio pasakotojo,
  • 2:39 - 2:41
    vos galima suprasti.
  • 2:41 - 2:42
    SS: „Atnaujinti“.
  • 2:42 - 2:45
    Komentaras: Negalėjau sekti dėl
    indiško akcento.
  • 2:45 - 2:46
    SS: Gerai, gerai, du dalykai.
  • 2:46 - 2:48
    Pirma, aš neturiu indiško akcento,
  • 2:48 - 2:50
    aš turiu pakistanietišką akcentą, gerai?
  • 2:50 - 2:53
    Antra, aš tikrai turiu pakistanietišką
    akcentą.
  • 2:53 - 2:56
    (Juokas.)
  • 2:56 - 2:58
    Tačiau tokie komentarai vis atsirasdavo,
  • 2:58 - 3:01
    todėl nusprendžiau ignoruoti juos
  • 3:01 - 3:04
    ir pradėjau dirbti su antra dalimi.
  • 3:04 - 3:06
    Įrašau savo garsą,
  • 3:06 - 3:09
    bet kai prisėdu redaguoti,
  • 3:09 - 3:10
    tiesiog negaliu.
  • 3:12 - 3:15
    Kiekvieną kartą tai nunešdavo mane į
    vaikystę,
  • 3:15 - 3:18
    kai man gerokai sunkiau sekėsi šnekėti.
  • 3:18 - 3:21
    Kiek save prisimenu, aš mikčiojau.
  • 3:22 - 3:24
    Buvau tas vaikis,
  • 3:24 - 3:26
    kuris niekad nekelia rankos –
    nors turi klausimą –
  • 3:26 - 3:27
    arba žino atsakymą.
  • 3:27 - 3:29
    Kiekvieną kartą suskambus telefonui
  • 3:29 - 3:32
    bėgdavau į vonią, kad nereikėtų
    atsiliepti.
  • 3:33 - 3:36
    Jei skambindavo man, tėvai sakydavo,
    kad manęs nėra šalia.
  • 3:36 - 3:38
    Praleisdavau daug laiko vonioje.
  • 3:40 - 3:42
    Ir nemėgdavau prisistatinėti,
  • 3:42 - 3:44
    ypač grupėse.
  • 3:44 - 3:47
    Visada mikčiodavau prisistatydamas,
    ir dažniausiai kažkas lepteldavo:
  • 3:47 - 3:49
    „Ar pamiršai savo vardą?“
  • 3:49 - 3:50
    Tada visi juokdavosi.
  • 3:51 - 3:53
    Tas pokštas niekada nepasendavo.
  • 3:55 - 3:57
    (Juokas.)
  • 3:58 - 4:01
    Vaikystėje jaučiausi taip, kad jei
    prakalbsiu,
  • 4:01 - 4:07
    taps akivaizdu, kad kažkas su manimi
    negerai,
  • 4:07 - 4:08
    kad aš nenormalus.
  • 4:09 - 4:11
    Taigi daugiausia tylėjau.
  • 4:12 - 4:16
    Ir matote, galiausiai net man naudoti
    savo balsą darbe
  • 4:16 - 4:18
    buvo milžiniškas žingsnis.
  • 4:18 - 4:20
    Kaskart, kai įrašau garsą,
  • 4:20 - 4:23
    apgraibomis ištariu kiekvieną sakinį
    daug kartų,
  • 4:23 - 4:25
    tada grįžtu
  • 4:25 - 4:28
    ir išrenku tuos, kurie mano nuomone,
    yra mažiausiai blogi.
  • 4:31 - 4:34
    SS: Garso redagavimas yra lyg
    „Photoshop“ tavo balsui.
  • 4:34 - 4:38
    Aš galiu sulėtinti, pagreitinti,
    pagilinti, pridėti aidą.
  • 4:38 - 4:42
    Ir jei bešnekant sumikčioju,
    ir jei bešnekant sumikčioju,
  • 4:42 - 4:43
    grįžtu ir tiesiog pataisau.
  • 4:43 - 4:45
    Tiesiog magiška.
  • 4:45 - 4:48
    SS: Savo daug redaguoto balso
    naudojimas
  • 4:48 - 4:51
    pagaliau tapo būdu normaliai
    skambėti sau pačiam.
  • 4:52 - 4:54
    Bet po video komentarų,
  • 4:55 - 4:57
    aš nebesijaučiau normaliai.
  • 4:58 - 5:00
    Todėl nusprendžiau nebenaudoti
    savo balso kūryboje.
  • 5:02 - 5:06
    Nuo tada daug galvojau, ką reiškia
    būti normaliu.
  • 5:07 - 5:09
    Ir supratau,
  • 5:09 - 5:13
    kad „normalumas“ labai susijęs
    su lūkesčiais.
  • 5:13 - 5:15
    Pateiksiu pavyzdį.
  • 5:15 - 5:16
    Užtikau istoriją apie
  • 5:16 - 5:18
    senovės graikų rašytoją Homerą.
  • 5:19 - 5:22
    Homeras savo užrašuose mini labai
    mažai spalvų.
  • 5:23 - 5:24
    Ir net kai jas įvardina,
  • 5:24 - 5:26
    atrodo, jog jis šiek tiek suklysta.
  • 5:27 - 5:30
    Pavyzdžiui, jūra aprašoma raudona
    kaip vynas,
  • 5:30 - 5:34
    žmonių veidai kartais žali, o avys
    violetinės.
  • 5:35 - 5:36
    Ir tai ne tik Homeras.
  • 5:36 - 5:39
    Jei pažvelgsime į visą senovės
    literatūrą –
  • 5:39 - 5:41
    senovės kinų, islandų, graikų, indų
  • 5:41 - 5:43
    ir net Hebrajų Bibliją –
  • 5:43 - 5:46
    jie visi mini labai mažai spalvų.
  • 5:47 - 5:50
    Pati populiariausia teorija aiškinanti,
    kodėl taip galėjo atsitikti,
  • 5:50 - 5:53
    yra ta, kad kultūros pradėjo
    atskirti spalvas
  • 5:53 - 5:56
    tik tada, kai išmoko pagaminti
    tą spalvą.
  • 5:56 - 5:58
    Taigi praktiškai, kai gali pagaminti
    spalvą,
  • 5:58 - 5:59
    tik tada gali ją matyti.
  • 6:00 - 6:03
    Raudona, kuri daugeliui kultūrų buvo
    lengvai pagaminama –
  • 6:03 - 6:06
    buvo pradėta matyti gana anksti.
  • 6:06 - 6:09
    Bet tokia spalva kaip mėlyna,
    kurią pagaminti buvo sunkiau –
  • 6:09 - 6:12
    daugelis kultūrų neišmoko gaminti šios
    spalvos,
  • 6:12 - 6:13
    tik gerokai vėliau.
  • 6:13 - 6:16
    Jie ją pradėjo matyti taip pat
    daug vėliau.
  • 6:16 - 6:19
    Taigi iki tol, nors pati spalva, ko gero,
    buvo visur aplinkui,
  • 6:19 - 6:22
    jie paprasčiausiai neturėjo
    galimybės matyti.
  • 6:22 - 6:23
    Ji buvo nematoma.
  • 6:23 - 6:25
    Tai nebuvo dalis to, ką jie laikė norma.
  • 6:27 - 6:29
    Ir ši istorija padėjo pažvelgti į mano
    patirtį kitu kampu.
  • 6:30 - 6:33
    Taigi, kai pirma perskaičiau
    video komentarus,
  • 6:33 - 6:36
    mano pirminė reakcija liepė priimti
    viską labai asmeniškai.
  • 6:37 - 6:38
    Tačiau komentatoriai nežinojo,
  • 6:38 - 6:41
    koks jautrus esu savo balso
    atžvilgiu.
  • 6:42 - 6:45
    Jie daugiausia reagavo į mano akcentą,
  • 6:45 - 6:48
    jog yra nenormalu pasakotojui būti
    su akcentu.
  • 6:49 - 6:51
    Bet visgi, kas yra normalu?
  • 6:51 - 6:55
    Mes žinome, jog apžvalgininkai ras
    daugiau rašytinių klaidų užrašuose,
  • 6:55 - 6:57
    jei manys, kad esi juodaodis.
  • 6:57 - 7:01
    Mes žinom, kad profesoriai linkę mažiau
    padėti studentėms arba mažumoms.
  • 7:02 - 7:05
    Taip pat, kad CV su baltaodžių vardais,
  • 7:05 - 7:08
    sulaukia daugiau atsakymų nei
    su juodaodžių vardais.
  • 7:09 - 7:10
    Kodėl taip?
  • 7:11 - 7:13
    Dėl mūsų lūkesčių apie tai,
    kas yra normalu.
  • 7:14 - 7:16
    Mes manome, kad yra normalu,
  • 7:16 - 7:18
    kai juodaodis studentas daro
    rašybos klaidas.
  • 7:18 - 7:20
    Mes manome, kad yra normalu,
  • 7:20 - 7:23
    kai moteris arba mažumą atstovaujantis
    studentas nepasiekia tikslo.
  • 7:24 - 7:26
    Mes manome, kad normalu manyti,
  • 7:26 - 7:29
    kad baltaodis darbuotojas yra
    geresnis darbuotojas nei juodaodis.
  • 7:29 - 7:32
    Tačiau tyrimai taip pat rodo,
    kad tokia diskriminacija
  • 7:32 - 7:34
    daugeliu atvejų yra paprasčiausias
    favoritizmas,
  • 7:34 - 7:38
    atsirandantis daugiau iš noro padėti
    žmonėms, su kuriais gali susisieti
  • 7:38 - 7:42
    nei su troškimu skriausti žmones, su
    kuriais negali susisieti.
  • 7:43 - 7:46
    Negebėjimas susisieti su žmonėmis
    prasideda labai ankstyvame amžiuje.
  • 7:46 - 7:48
    Duosiu pavyzdį.
  • 7:48 - 7:51
    Viena biblioteka kasmet analizuoja
  • 7:52 - 7:55
    vaikiškų knygelių veikėjus.
  • 7:55 - 8:00
    Pasirodo, kad 2014
    tik 11 procentų knygų
  • 8:00 - 8:02
    turėjo spalvotos rasės personažą.
  • 8:02 - 8:06
    Ir prieš metus tas skaičius
    buvo apie 8 procentus,
  • 8:06 - 8:10
    nors pusė Amerikos vaikų šiandien
    yra kilę iš mažumų.
  • 8:10 - 8:11
    Pusė.
  • 8:11 - 8:13
    Čia slypi dvi problemos.
  • 8:13 - 8:16
    Pirma, vaikams sakoma, kad jie gali
    būti bet kuo,
  • 8:16 - 8:17
    gali daryti bet ką,
  • 8:17 - 8:19
    ir visgi didžioji dalis istorijų, kurias
    vaikai skaito
  • 8:19 - 8:21
    yra apie žmones, kurie yra kitokie.
  • 8:21 - 8:24
    Antra, daugumos grupės nesupranta, kad
    didžiąja dalimi
  • 8:24 - 8:27
    yra panašios į mažumas –
  • 8:27 - 8:30
    mūsų kasdienės patirtys, viltys,
  • 8:30 - 8:32
    svajonės, baimės
  • 8:32 - 8:34
    ir mūsų bendra meilė humusui.
  • 8:34 - 8:35
    Tai skanu!
  • 8:35 - 8:37
    (Juokas.)
  • 8:38 - 8:41
    Kaip senovės graikams
    mėlyna spalva,
  • 8:41 - 8:44
    mažumos nėra dalis to, ką
    mes laikome norma,
  • 8:45 - 8:50
    nes norma yra paprasčiausiai tai,
    su kuo susiduriame.
  • 8:50 - 8:52
    Ir kaip tai yra matoma aplink.
  • 8:54 - 8:56
    Čia dalykai tampa kiek sudėtingesni.
  • 8:57 - 9:01
    Aš galiu sutikti su išankstine normos
    sąvoka – kad normalu yra gerai,
  • 9:01 - 9:05
    ir kad viskas, kas yra už šio siauro
    apibrėžimo, yra blogai.
  • 9:06 - 9:10
    Arba galiu mesti iššūkį
    tai išankstinei normalumo sąvokai
  • 9:10 - 9:12
    savo darbu
  • 9:12 - 9:13
    ir su savo balsu,
  • 9:14 - 9:16
    su mano akcentu,
  • 9:17 - 9:18
    ir stovint čia ant scenos,
  • 9:18 - 9:21
    nors aš ir velniškai bijau
    ir geriau būčiau vonioje.
  • 9:22 - 9:23
    (Juokas.)
  • 9:23 - 9:26
    (Plojimai.)
  • 9:33 - 9:36
    Avis (SS balsas): Dabar vėl
    palengva pradedu naudoti savo balsą
  • 9:36 - 9:38
    darbe.
  • 9:38 - 9:39
    Jausmas geras.
  • 9:39 - 9:41
    Nereiškia, kad aš nepalūšiu.
  • 9:41 - 9:43
    Kitą kartą, kai pora tuzinų žmonių
    sakys, kad kalbu
  • 9:43 - 9:46
    (murmėdamas) lyg burnoje
    turėčiau riešutų sviesto.
  • 9:46 - 9:47
    (Juokas.)
  • 9:47 - 9:49
    SS: Tai tik reikš, kad dabar geriau
    suprantu,
  • 9:49 - 9:51
    kas pastatyta ant kortos,
  • 9:51 - 9:54
    ir kad pasiduoti negalima.
  • 9:57 - 9:59
    Senovės graikai nepabudo tiesiog
    vieną dieną suprasdami,
  • 9:59 - 10:01
    kad dangus yra mėlynas.
  • 10:01 - 10:05
    Net žmonėms prireikė amžių suprasti tai,
    ką taip ilgai
  • 10:05 - 10:06
    ignoravome.
  • 10:07 - 10:11
    Mes privalome kvestionuoti savo
    normalumo sąvoką,
  • 10:11 - 10:15
    nes tik taip kaip visuomenė
  • 10:15 - 10:18
    pamatysime dangų tokį, koks jis yra.
  • 10:20 - 10:26
    Personažai: Ačiū. Ačiū. Ačiū.
    Ačiū. Ačiū.
  • 10:26 - 10:28
    Frankenšteino pabaisa: (murma)
  • 10:28 - 10:29
    (Juokas.)
  • 10:29 - 10:30
    SS: Ačiū.
  • 10:30 - 10:34
    (Plojimai.)
Title:
Kodėl vis kalbu, net kai žmonės juokiasi iš mano akcento
Speaker:
Safwat Saleem
Description:

Menininkas Safwat Saleem užaugo švepluodamas – bet kaip nepriklausomas animatorius, jis nusprendė savo personažams duoti savo balsą. Jį gniuždė, kai YouTube komentatoriai pradėjo juoktis iš jo pakistanietiško akcento, ir jo balsas pradėjo trauktis iš kūrybos. Šioje žavioje ir gilioje kalboje išgirsite, kaip TED bičiulis atgavo savo balsą ir pasitikėjimą.
more » « less
Video Language:
English
Team:
closed TED
Project:
TEDTalks
Duration:
10:48

Lithuanian subtitles

Revisions

Our website uses cookies for analysis purposes.