Return to Video

Kaip animacija gali padėti mokslininkams tirti naujas hipotezes.

  • 0:01 - 0:03
    Pežvelkite į šį piešinį.
  • 0:03 - 0:04
    Ar galite atpažinti, kas tai?
  • 0:04 - 0:07
    Aš esu molekulinės biologijos mokslininkė,
  • 0:07 - 0:10
    jau begalę kartų mačiau
    šitokius piešinius.
  • 0:10 - 0:13
    Jie dažniausiai naudojami,
    kaip vaizdinės demonstracijos,
  • 0:13 - 0:14
    paveikslėlis parodo,
    kaip mes manome vyksta
  • 0:14 - 0:17
    ląstelinis ar molekulinis procesas.
  • 0:17 - 0:20
    Šis piešinys vaizduoja,
  • 0:20 - 0:24
    klatrino medijuojamą endocitozę.
  • 0:24 - 0:26
    Tai procesas, kurio metu molekulė
  • 0:26 - 0:29
    gali įsigauti į ar iš lastelės,
  • 0:29 - 0:32
    tai vyksta, kai molekulė yra sugauta
    burbule ar pūslelėje,
  • 0:32 - 0:34
    ir taip pasisavinama lastelės.
  • 0:34 - 0:36
    Dėl tokio perteikimo iškyla problemų,
  • 0:36 - 0:39
    jis negali perteikti visų proceso detalių.
  • 0:39 - 0:40
    Per daugybe atliktų eksperimentų,
  • 0:40 - 0:42
    kuriuos atliko įvairiūs mokslininkai,
  • 0:42 - 0:45
    mes įgijome daug informacijos
    apie tai, kaip molekulės atrodo,
  • 0:45 - 0:46
    kaip jos juda aplink lastelę
  • 0:46 - 0:48
    ir kad visa tai vyksta
  • 0:48 - 0:51
    neįtikėtinai dinamiškoje aplinkoje.
  • 0:51 - 0:55
    Taigi bendradarbiaujant kartu su
    klatrinų ekspertu Tomas Kirchhausen,
  • 0:55 - 0:57
    sukūrėme vaizdinę demonstraciją,
  • 0:57 - 0:59
    kuri parodo visą procesą.
  • 0:59 - 1:01
    Taigi pradedame
    iš ląstelės išorės,
  • 1:01 - 1:03
    dabar jau žvelgiame į jos vidų.
  • 1:03 - 1:05
    Klatrinai yra šios trikojės molekulės,
  • 1:05 - 1:08
    kurios sugeba pačios susiburti
    į kamuolio išvaizdos formas.
  • 1:08 - 1:10
    Per sąsają su membrana,
  • 1:10 - 1:12
    klatrinas sugeba deformuoti membraną
  • 1:12 - 1:13
    ir suformuoti šį dubenėlį,
  • 1:13 - 1:15
    kuris suformuoja šį burbulą ar pūslelę,
  • 1:15 - 1:17
    kuri sugauna kai kuriuos baltymus,
  • 1:17 - 1:19
    kurie buvo ląstelės išorėje.
  • 1:19 - 1:22
    Baltymai patenka į vidų
    ir atgnybia šias mažas pusleles,
  • 1:22 - 1:25
    atskirdami ją nuo likusios membranos
  • 1:25 - 1:27
    ir taip klatrinas atlieka savo funkciją,
  • 1:27 - 1:29
    baltymai patenka į vidų —
  • 1:29 - 1:31
    jie yra geltonos, bei oranžinės spalvos —
  • 1:31 - 1:33
    jie yra atsakingi už klatrinų
    "narvo" išardymą.
  • 1:33 - 1:36
    Visi šie baltymai
    gali būti perdirbti
  • 1:36 - 1:38
    ir būti naudojami dar kartą.
  • 1:38 - 1:41
    Šie procesai yra per maži,
    jog juos būtų galima stebėti tiesiogiai,
  • 1:41 - 1:43
    netgi geriausi mikroskopai
    to nesugeba.
  • 1:43 - 1:46
    Taigi šios animacijos
    yra labai geras būdas
  • 1:46 - 1:49
    hipotezėms suteikti vaizdine formą.
  • 1:49 - 1:51
    Štai čia dar vienas pavyzdys,
  • 1:51 - 1:53
    tai yra piešinys, kuris vaizduoja,
  • 1:53 - 1:57
    kaip ŽIV virusas patenka į mūsų lasteles.
  • 1:57 - 1:59
    Tai pateikta be galo supaprastinta
  • 1:59 - 2:01
    ir negali perteikti
  • 2:01 - 2:04
    to ką mes žinome apie šį procesą.
  • 2:04 - 2:06
    Jūs tikriausiai nustebintų
    jei pasakyčiau,
  • 2:06 - 2:09
    jog šie primityvus piešiniai
    yra vienintelis būdas
  • 2:09 - 2:12
    kuriuo dauguma biologų
    gali pavaizduoti savo hipotezes.
  • 2:12 - 2:13
    Paklausite kodėl?
  • 2:13 - 2:15
    Nes sukurti animaciją
    vaizduojanči procesą
  • 2:15 - 2:18
    yra labai sunku.
  • 2:18 - 2:22
    Keletą mėnesių Holivude mokinausi
    naudotis 3D animacijos kurimo programa,
  • 2:22 - 2:24
    teko preleisti mėnesius
    su kiekvienu animacijos įrašu
  • 2:24 - 2:28
    ir tai laikas
    kurio dauguma mokslininkų neturi.
  • 2:28 - 2:30
    Bet tai teikia didžiulią naudą.
  • 2:30 - 2:32
    Molekulinė animacija yra neprilygstama,
  • 2:32 - 2:36
    nes ji sugeba perteikti
    labai daug informacijos,
  • 2:36 - 2:39
    didelėms auditorijoms itin tiksliai.
  • 2:39 - 2:41
    Aš dirbu su nauju projektu,
  • 2:41 - 2:42
    pavadintu "Mokslas apie ŽIV",
  • 2:42 - 2:45
    aš kuriu animaciją
    kurioje bus iliustruotas
  • 2:45 - 2:48
    visas ŽIV viruso gyvavimo ciklas,
  • 2:48 - 2:50
    molekulinio lygio tikslumu.
  • 2:50 - 2:52
    Animaciją iliustruos
  • 2:52 - 2:55
    per dešimtmečius tūkstančių mokslininkų
    kauptą informaciją,
  • 2:55 - 2:58
    informaciją apie tai,
    kaip virusas atrodo,
  • 2:58 - 3:01
    kaip jis sugeba užkrėsti ląsteles mūsų kūne
  • 3:01 - 3:05
    ir netgi, kaip terapija
    padeda kovoti su infekcija.
  • 3:05 - 3:07
    Bėgant laikui aš supratau
    jog animacija
  • 3:07 - 3:10
    yra naudinga ne tik
    informacijos perteikimui,
  • 3:10 - 3:12
    ji tai pat naudinga
  • 3:12 - 3:14
    tiriant naujas teorijas.
  • 3:14 - 3:17
    Biologai vis dar naudoja
    popierių ir pieštuką,
  • 3:17 - 3:19
    procesų įsivaizdavimui,
  • 3:19 - 3:23
    tačiau turint tiek daug duomenų
    tampa vis sunkiau precesą įsivaizduoti.
  • 3:23 - 3:25
    Animacijos kūrimo procesas
  • 3:25 - 3:28
    gali padėti mokslininkams
  • 3:28 - 3:31
    išgryninti daugelį turimų įdėjų.
  • 3:31 - 3:33
    Kartu su kita mokslininke,
    kuri dirba su
  • 3:33 - 3:34
    neurodegeneratyvinių ligų
  • 3:34 - 3:36
    molekuliniais mechanizmais,
  • 3:36 - 3:38
    mes sugalvojome keletą eksperimentų,
  • 3:38 - 3:41
    kurie buvo susiję
    su animacijomis kurias tuo metu kūrėme.
  • 3:41 - 3:45
    Tuo būdų animacijos gali
    suteikti naujų įžvalgų tyrimo eigoje.
  • 3:45 - 3:48
    Aš tikiu, jog animacijos
    gali pakeisti biologiją.
  • 3:48 - 3:51
    Tai gali pakeisti būdą kuriuo
    dabar bendraujame,
  • 3:51 - 3:52
    kaip mes tiriame duomenis,
  • 3:52 - 3:54
    ir kaip mokiname kitus.
  • 3:54 - 3:55
    Bet kad tai nutiktų,
  • 3:55 - 3:58
    mums reikia jog vis daugiau mokslininkų
    kurtų animacijas,
  • 3:58 - 4:01
    ir norėdama tai skatinti,
    aš subūriau komandą,
  • 4:01 - 4:04
    kuri sudaryta iš biologų,
    animacijos kūrėjų, bei programuotuojų,
  • 4:04 - 4:07
    tam, kad sukurtume naują
    nemokama ir lengvai prieinama programą,
  • 4:07 - 4:09
    pavadinimu Molekulinė greitaknygė,
  • 4:09 - 4:11
    kuri yra sukurta specialiai biologams,
  • 4:11 - 4:14
    tik tam jog jie galėtų
    kurti animaciją.
  • 4:14 - 4:18
    Per bandymus paaiškėjo,
    jog reikia tik 15 minučių,
  • 4:18 - 4:21
    biologui, kuris nė karto
    nesinaudojo šia programa,
  • 4:21 - 4:24
    sukurti animaciją apie turimą
  • 4:24 - 4:25
    asmeninę hipotezę.
  • 4:25 - 4:27
    Mes taip pat kuriame
    internetinę duomenų bazę,
  • 4:27 - 4:30
    kurioje kiekvienas norintis gali
    peržiūrėti, parsisiūsti
  • 4:30 - 4:32
    ir netgi įkelti savo animacijas.
  • 4:32 - 4:34
    Mes su džiaugsmu pranešame,
  • 4:34 - 4:36
    jog bandomąją programos versiją,
  • 4:36 - 4:40
    bus galima parsisiūsti nuo šios dienos.
  • 4:40 - 4:43
    Mes nekantriai laukiame
    ką biologai sukurs,
  • 4:43 - 4:45
    ir kokių įžvalgų
    jie galės pasisemti,
  • 4:45 - 4:47
    pagaliau galėdami kurti savo pačių
  • 4:47 - 4:48
    vaizdines demonstracijas.
  • 4:48 - 4:51
    Ačiū jums.
  • 4:51 - 4:54
    (Plojimai)
Title:
Kaip animacija gali padėti mokslininkams tirti naujas hipotezes.
Speaker:
Janet Iwasa
Description:

3D vaizdinė animacija gali suteikti mums galimybę pažvelgti iš arčiau į vykstančius biologinius procesus. Viena iš TED grupės narių biologė Janet Iwasa pristato naują atviro kodo programą, sukurtą tik mokslininkams.

more » « less
Video Language:
English
Team:
closed TED
Project:
TEDTalks
Duration:
05:10

Lithuanian subtitles

Revisions

Our website uses cookies for analysis purposes.