Geresnis būdas kalbėti apie abortus

Abortai yra ypač dažni. Pavyzdžiui, Amerikoje viena iš trijų moterų pasidarys abortą, tačiau tema kelia stiprias emocijas – ir itin politizuota retorika apie tai – palikite vietos apgalvotai, atvirai diskusijai. Šioje asmeninėje, mąslioje kalboje Aspen Baker pasirenka atvejį nebūti nei „pro-gyvenimas“, nei „pro-pasirinkimas“, bet „pro-balsas“ – ir kad klausymasis ir pasakojimas gali atlikti svarbų vaidmenį diskutuojant sunkiomis temomis.

Tai buvo vasaros vidurys,
gerokai po uždarymo laiko

Berklio miesto centro bare,
kur aš ir mano draugė Polly

dirbome kartu padavėjomis.

Dažniausiai pamainos pabaigoje
išgerdavome – bet ne tą vakarą.

„Aš laukiuosi.

Dar nežinau, ką darysiu“, pasakiau Polly.

Nedvejodama ji atsakė:
„Aš dariausi abortą“.

Iki Polly man niekada niekas nesakė,
kad darėsi abortą.

Aš baigiau koledžą tik
prieš kelis mėnesius

ir turėjau naujus santykius,
kai sužinojau, kad laukiuosi.

Kai galvojau apie savo pasirinkimus,
atvirai, aš nežinojau, kaip nuspręsti,

kokiu kriterijumi remtis.

Iš kur man žinoti,
kuris sprendimas teisingas?

Jaudinausi, kad vėliau gailėsiuos
dėl aborto.

Subrendusi Pietų Kalifornijos
paplūdimiuose,

užaugau pačiame savo tautos abortų
karų viduryje.

Aš gimiau priekaboje per
trečias „Roe v. Wade“ metines.

Mūsų bendruomenė buvo
banglentininkai krikščionys.

Mums rūpėjo Dievas, tie, kuriems
pasisekė mažiau, ir vandenynas.

Visi buvo už gyvenimą.

Kaip vaiką, mintis apie abortą mane
liūdino, todėl žinojau, kad jei pastosiu,

niekada to nedarysiu.

Ir tada padariau.

Tai buvo žingsnis į nežinomą.

Bet Polly man įteikė ypatingą dovaną:

žinojimą, kad nesu viena

ir supratimą, kad abortas yra kažkas,
apie ką galime kalbėtis.

Abortai yra įprasti.

Pagal Gutmacherio institutą,
viena iš trijų moterų Amerikoje

darysis abortą savo gyvenime.

Bet pastaraisiais dešimtmečiais dialogas
apie abortus Jungtinėse Valstijose

paliko mažai vietos bet kam anapus
pro-gyvenimo ir pro-pasirinkimo.

Tai politiška ir poliarizuota.

Bet kad ir kiek karštai diskutuojama
apie abortą, mums vis dar neįprasta,

kaip moterims
ar tiesiog kaip žmonėms,

kalbėtis tarpusavyje apie
turėtus abortus.

Yra atotrūkis.

Tarp to, kas vyksta politikoje,
ir to, kas nutinka tikrame gyvenime,

ir tame atotrūkyje – mūšio lauko
mentalitetas.

„Ar tu su mumis, ar prieš mus?“ –
įsišaknijusi pozicija.

Tai nėra vien apie abortą.

Yra daugybė problemų, apie kurias
negalime kalbėti.

Taigi ieškojimas būdų, kaip
perkelti konfliktą į pokalbį,

yra mano gyvenimo darbas.

Yra du keliai pradėti.

Pirmas, atidžiai klausytis.

Ir antras, dalintis istorijomis.

Taigi prieš 15 metų bendrai
įkūriau organizaciją „Iškvėpk“,

kad pradėtume klausytis
žmonių, patyrusių abortą.

Pirma, ką padarėme, sukūrėme
pokalbių liniją, kur moterys ir vyrai

galėtų skambinti ir gauti
emocinę pagalbą.

Neteisianti ir nepolitikuojanti,
norite tikėkite ar ne, tokios paslaugos,

kaip mūsų, niekada nebuvo.

Mums reikėjo naujo karkaso, galinčio
atlaikyti visas patirtis, kurių

klausėmės savo pokalbių linijoje.

Feministė, kuri gailisi savo aborto.

Katalikė, dėkinga už savąjį.

Asmeninės patirtys, kurios netilpo
nei į vieną dėžutę.

Nemanėme, kad yra teisinga prašyti
moterų pasirinkti pusę.

Norėjome joms parodyti, kad visas
pasaulis yra jų pusėje,

joms giliai išgyvenant asmeninę patirtį.

Taigi sukūrėme „pro-balsą“.

Be abortų, pro-balsas kovoja
su pasaulinio masto problemomis,

kurios čia jau daug metų,

problemomis, kaip imigracija, religinė
tolerancija, smurtas prieš moteris.

Tai veikia ir itin asmeninėmis temomis,
kurios galbūt svarbios tik tau

ir tavo artimiausiai šeimai ir draugams.

Jie serga mirtina liga,
jų mama tik ką numirė,

jie turi vaiką su spec. poreikiais
ir jie negali apie tai kalbėti.

Klausymasis ir pasakojimas
yra pro-balso praktikos požymiai.

Klausymasis ir pasakojimas.

Skamba gana gerai.

Galbūt atrodo lengva?
Mes visi galėtume tai padaryti.

Tai nėra lengva.
Tai labai sunku.

Pro-balsas sunkus, nes kalbame apie
dalykus, dėl kurių visi kariauja,

ar dalykus, apie kuriuos niekas
nenori kalbėti.

Norėčiau jums pasakyti, kad
nusprendę tapti pro-balsu patirsite

gražių persilaužimo momentų
ir kupinus gėlių sodus,

kur klausymasis ir pasakojimas
sukuria nuostabias „aha“ akimirkas.

Norėčiau jums pasakyti, kad būtų
surengtas feminisčių sveikinimo vakarėlis,

ar kad yra seniai prarastų seserų,
draugija, pasiruošusi

palaikyti užnugarį, kai jus talžys.

Bet asmeninių istorijų pasakojimas
gali nualinti ir padaryti pažeidžiamais,

kai atrodo, kad niekam nerūpi.

Ir jei iš tikrųjų klausytume vienas kito,

išgirstume dalykų, kurie reikalauja,
kad pakeistume savo pačių suvokimą.

Nėra tinkamo laiko ir nėra tinkamos vietos

pradėti sunkų pokalbį.

Niekada nebus taip, kad visi bus viename
puslapyje, dalinsis vienais akiniais

ar žinos tą pačią istoriją.

Taigi, pakalbėkime apie klausymąsi
ir kaip būti geru klausytoju.

Yra daugybė būdų būti geru klausytoju,
ir aš jums atskleisiu tik kelis.

Vienas – klausti atvirų klausimų.

Galite paklausti savęs ar ko nors,
ką pažįstate:

„Kaip tu jautiesi?“

„Kaip tai atrodė?“

„Ko dabar tikiesi?“

Kitas būdas būti geru klausytoju
yra naudoti atspindinčią kalbą.

Jei kažkas kalba apie savo patirtį,

vartok jų vartojamus žodžius.

Jei kažkas kalba apie abortą ir
sako „kūdikis“,

galite sakyti „kūdikis“.

Jei sako „embrionas“,
sakykite „embrionas“.

Jei kažkas save apibūdina
kaip belytį („gender queer“),

galite sakyti „belytis“.

Jei kažkas atrodo kaip jis,
bet sakosi esantis ji – puiku.

Vadinkite tą asmenį ja.

Kai atkartojame kalbą žmogaus,
kuris pasakoja savo istoriją,

mes perteikiame savo susidomėjimą
suprasti, kas jie yra

ir ką jie išgyvena.

Tuo pačiu būdu, kaip tikimės,
kad žmonėms įdomu mus pažinti.

Niekada nepamiršiu dalyvavimo
viename „Exhale“ patarėjų susitikime,

klausantis savanorės pasakojimo,
kaip ji sulaukdavo daug skambučių

iš krikščionių moterų, kalbančių
apie Dievą.

Na, kai kurie savanoriai yra tikintys,
bet ši tokia nebuvo.

Pirmiausia, jai buvo truputį keista
kalbėti skambinančiosioms apie Dievą.

Taigi, ji nusprendė pasijusti patogiau.

Ji atsistojo prieš veidrodį namie
ir pasakė „Dievas“.

„Dievas“.

„Dievas“.

„Dievas“.

„Dievas“.

„Dievas“.

„Dievas“.

Vėl ir vėl, ir vėl, kol žodis
pasidarė paprastas

ištarti.

Žodžio „Dievas“ sakymas nepavertė
šios savanorės krikščione,

bet padėjo tapti daug geresne
krikščionių moterų klausytoja.

Kitas būdas būti pro-balsu
yra pasakoti istorijas,

ir vienintelė rizika, kai daliniesi
savo istorija su kuo nors kitu,

yra ta, kad turėdami tas pačias
sąlygas, kaip tu,

greičiausiai jie
priimtų kitą sprendimą.

Pavyzdžiui, jei pasakoji apie
savo abortą,

suprask, kad ji būtų galėjusi
pasilikti kūdikį.

Ji galėjo atiduoti įvaikinimui.

Ji galėjo pasakyti tėvams
ir savo partneriui – arba ne.

Ji galėjo pajusti palengvėjimą,
nors tu jauteisi liūdna ir pasimetusi.

Tai yra normalu.

Empatija sukuriama tuo metu,
kai įsivaizduojame save kito vietoje.

Tai nereiškia, kad turime
visi baigti toje pačioje vietoje.

Sutarimas ir vienodumas nėra tai,
ko siekia pro-balsas

Jis kuria kultūrą ir visuomenę, kuri
brangina tai, kas daro mus ypatingais.

Jis vertina tai, kas daro mus žmonėmis,
mūsų trūkumus ir netobulumus.

Ir toks mąstymo būdas leidžia pamatyti
mūsų skirtumus su pagarba,

užuot su baime.

Ir jis kuria empatiją, kurios mums reikia,

kad įveiktume visus savo bandymus
skaudinti vienas kitą.

Stigma, gėda, nusistatymas,
diskriminacija, engimas.

Pro-balsas yra užkrečiamas,
ir kuo jis labiau praktikuojamas,

tuo labiau jis plinta.

Taigi, pernai aš vėl buvau nėščia.

Šįkart aš itin laukiau savo sūnaus gimimo.

Ir, kol laukiausi, manęs dar niekada tiek
daug neklausinėjo, kaip aš jaučiuosi.

(Juokas.)

Kad ir kaip atsakyčiau, ar jaučiausi
nuostabiai ir susijaudinusi,

ar išsigandusi ir visiškai pakvaišusi,

visada buvo kas nors,
atsiliepiantis „patyriau tai“.

Tai buvo nuostabu.

Tai buvo malonus, net dramatiškas
atsitraukimas nuo mano patirties,

kai kalbėjau apie sumišusius savo
jausmus dėl aborto.

Pro-balsas yra apie tikrų žmonių
tikras istorijas,

darančių poveikį, kaip abortas

ir daug kitų politizuotų ir
stigmatizuotų problemų

yra suprantamos ir diskutuojamos.

Nuo lytiškumo ir psichinės sveikatos
iki skurdo ir laisvės atėmimo.

Toli už apibrėžimo, kaip teisingi
ar klaidingi sprendimai,

mūsų patirtys gali gyvuoti spektre.

Pro-balsas sutelkia šį pokalbį
į žmogaus patirtį

ir daro pagalbą ir pagarbą
prieinamą visiems.

Dėkoju.

(Plojimai.)