Kaip stresas gali tapti jūsų draugu

Stresas. Jis priverčia jūsų širdį smarkiau plakti, kvėpavimas padažnėja, kakta ima prakaituoti. Nors stresas yra tapęs visuomenės priešu, naujausi tyrimai atskleidė, kad stresas kenkia tik tokiu atveju, kai tikima, kad jis kenkia. Psichologė Kelly McGonigal skatina pažvelgti į stresą kaip į teigiamą dalyką ir pristato būdą stresui sumažinti: kreiptis pagalbos į kitus žmones.

Aš noriu kai ką prisipažinti,

tačiau norėčiau, kad iš pradžių jūs

kai ką prisipažintumėte man.

Aš noriu, kad pakeltumėte ranką, jei praeitais metais

patyrėte palyginti mažai streso?

Kas nors?

Ar streso lygis, kurį jūs patyrėte buvo vidutinis?

Kas patyrėte daug streso?

Taip. Aš taip pat.

Bet tai nėra mano prisipažinimas.

Štai ką prisipažįstu: aš esu sveikatos psichologė

ir mano misija – padėti žmonėms būti laimingesniems ir sveikesniems.

Bet nuogąstauju, kad kažkas, ko mokiau

pastaruosius 10 metų, atneša daugiau žalos negu naudos,

ir tai susiję su stresu.

Metų metus pasakojau žmonėms, kad dėl streso tampame ligoniais.

Jis padidina riziką susirgti visomis ligomis: nuo įprasto peršalimo

iki širdies kraujagyslių ligų.

Iš esmės, stresas tapo mano priešu.

Tačiau aš pakeičiau savo nuomonę apie stresą

ir šiandien, aš noriu pakeisti jūsiškę.

Pradėsiu nuo tyrimo, kuris mane privertė permąstyti

požiūrį į stresą.

Šiame tyrime dalyvavo 30 tūkstančių suaugusiųjų Jungtinėse Amerikos Valstijose,

aštuonerius metus. Jis prasidėjo klausiant žmonių:

„Kiek streso jūs patyrėte praėjusiais metais?“

Jų taip pat buvo klausiama, „Ar tikite,

kad stresas yra žalingas jūsų sveikatai?“

Vėliau naudojantis gyventojų mirties atvejų registru

buvo išsiaiškinta kurie iš jų mirė.

(Juokas)

Gerai. Iš pradžių blogos naujienos.

Žmonės, kurie patyrė daug streso prieš metus,

turi 43% didesnę riziką mirti.

Bet tai taikoma tik tiems žmonėms,

kurie taip pat mano, kad stresas kenkia sveikatai.

(Juokas)

Žmonės, kurie patiria daug streso,

bet jų nuomone stresas nėra žalingas,

nepatenka tarp tų, kurie mirties tikimybė yra didesnė.

Iš tikrųjų, jų mirties rizika yra mažiausia,

lyginant su visiais dalyvavusiais tyrime, įskaitant ir žmones,

kurie patiria palyginti mažai streso.

Dabar mokslininkai apytiksliai apskaičiavo, kad per 8 metus,

(jie stebėjo mirčių atvejus)

182 tūkstančiai amerikiečių mirė per anksti

ne nuo streso, bet nuo tikėjimo,

kad stresas kenkia. (Juokas)

Tai yra daugiau kaip 20 tūkstančių mirusiųjų per metus.

Taigi, jei šis apytikslis vertinimas yra teisingas,

jis skatina manyti, kad stresas jums kenkia

ir yra tarp 15-olikos labiausiai paplitusių mirties priežasčių

Jungtinėse Amerikos valstijose praeitais metais,

pražudęs daugiau žmonių negu odos vėžys,

ŽIV/AIDS ir žmogžudystės.

(Juokas)

Jūs matote, kodėl mane šis tyrimas taip išgąsdino.

Aš išeikvojau daug energijos pasakodama žmonėms,

kad stresas kenkia sveikatai.

Todėl šis tyrimas mane nustebino.

Kaip jūs manote, ar stresas

pagerina jūsų sveikatą? Ir čia mokslas sako – taip.

Kai jūs pakeičiate nuomonę apie stresą,

galite pakeisti ir tai, kaip kūnas reaguoja į stresą.

Dabar paaiškinsiu, kaip tai veikia.

Aš noriu, kad jūs visi apsimestumėte dalyvaujantys

tyrime, kurio tikslas – jums sukelti stresą.

Tai vadinama socialiniu streso testu.

Jūs ateinate į laboratoriją

ir jums pasako, kad turite penkias minutes pasakyti

improvizuotą kalbą apie savo asmeninius trūkumus

ekspertų-vertintojų grupei, kuri sėdi priešais jus,

kad įsitikintų, jog jūs jaučiate spaudimą;

ryškios šviesos ir kamera nukreiptos į jūsų veidą,

panašiai kaip čia.

Vertintojai buvo apmokyti,

kad parodytų demotyvuojančią, neverbalinę atsakomąją reakciją maždaug taip.

(Juokas)

Dabar, kai jūsų nuotaika jau pakankamai krito,

laikas antrai daliai: matematikos testas.

Ir jums nežinant,

eksperimentuotojas buvo apmokytas prie jūsų priekabiauti atliekant testą.

Dabar mes tai padarysime kartu.

Bus linksma.

Man.

Gerai. Aš noriu, kad jūs pradėtumėte skaičiuoti atgal

nuo 996 kas septynis skaičius.

Jūs tai turite daryti garsiai

ir kaip galite greičiau, pradedam nuo 996.

Pirmyn!

Žiūrovai: (Skaičiuoja)

Greičiau. Prašau greičiau.

Jūs skaičiuojate per lėtai.

Stop. Stop, stop, stop.

Šis vaikinas padarė klaidą.

Mes vėl pradėsime iš naujo. (Juokas)

Jums nelabai sekasi, tiesa?

Gerai, taigi, jūs supratote mintį.

Jeigu jūs iš tikrųjų dalyvautumėte šiame tyrime,

tikriausiai šiek tiek stresuotumėte.

Jūsų širdis turėtų plakti sparčiau,

jūs pradėtumėte kvėpuoti greičiau, galbūt, pradėtumėte prakaituoti.

Normalu, kad mes interpretuojame šiuos fizinius pakitimus

kaip nerimą

arba ženklą, kad mums nesiseka susidoroti su spaudimu.

Bet jei vietoje to, jūs palaikytumėte tai

ženklu, kad jūsų kūnas sutelkė energiją,

ruošdamas jus priimti šį iššūkį?

Taigi, būtent tai dalyviai ir pasakė

tyrime, kurį atliko Harvardo universitetas.

Prieš jiems atliekant socialinį streso testą,

jie buvo išmokyti galvoti apie savo reakciją į stresą, kaip į naudingą.

Širdies plakimas ruošia jus veikti.

Jei kvėpuojate dažniau, tai nieko tokio.

Smegenys gauna daugiau deguonies.

Dalyviai, kurie išmoko savo reakciją į stresą laikyti

naudinga jų pasirodymui,

mažiau jaudinosi,

mažiau nerimavo, labiau pasitikėjo savimi,

tačiau labiausiai mane sužavėjo atradimas,

kad jų fizinė reakcija į stresą pasikeitė.

Dabar įprastai reaguojant į stresą,

jūsų širdies dūžiai padažnės

ir jūsų kraujagyslės susiaurės štai taip.

Tai – viena priežasčių, kodėl chroniškas stresas

kartais yra susijęs su širdies kraujagyslių ligomis.

Nėra sveika nuolat būti tokioje būsenoje.

Bet tyrime, kai dalyviai laikė

savo reakciją į stresą naudinga,

jų kraujagyslės išliko atpalaiduotos, štai taip.

Jų širdis vis dar smarkiai plakė,

tačiau širdžiai ir kraujagyslėms tai buvo žymiai sveikiau.

Tai atrodo labai panašiai į

džiaugsmo ir drąsos akimirkas.

Per viso gyvenimo patyrimus, sukeliančius stresą,

šis vienas biologinis pakeitimas

gali būti tas skirtumas

tarp streso sukelto širdies smūgio 50 metų

ir gero gyvenimo iki 90 metų.

Dabar naujausi moksliniai tyrimai apie stresą atskleidė,

kad svarbu tai, ką galvojame apie stresą.

Taigi, mano, kaip sveikatos psichologės, tikslas pasikeitė.

Aš jau nebenoriu jums padėti atsikratyti streso.

Aš noriu padėti jums geriau jaustis patiriant stresą.

Mes ką tik padarėme nedidelę intervenciją.

Jei jūs iškėlėte ranką ir pasakėte,

kad per pastaruosius metus išgyvenote daug streso,

mes, galbūt, išgelbėjome jūsų gyvenimą,

nes, tikimės, kad kitą kartą

nuo streso pradėjus plakti širdžiai

prisiminsite šį pokalbį

ir pamanysite:

tai mano kūnas padeda įveikti šį iššūkį.

Kai tokiu būdu pažiūrėsite į stresą,

jūsų kūnas patikės jumis

ir atsakas į stresą taps sveikesnis.

Aš sakiau, kad mano siaubingo streso patirtis yra daugiau nei dešimtmetis,

iš jo turiu susigrąžinti save,

todėl mes atliksime dar vieną pratimą.

Noriu papasakoti apie vieną iš labiausiai

nepakankamai įvertintų atsako į stresą aspektų,

ir mintis štai kokia:

Dėl streso tampame socialūs.

Kad suprastume šią streso savybę,

mes turime kalbėti apie hormoną, oksitociną,

ir aš žinau, kad oksitocinas jau sukėlė

tiek kalbų, kiek hormonas jų gali sukelti.

Jis netgi turi savo mielą pravardę – apkabinimų hormonas,

nes jis išskiriamas tada, kai ką nors apkabinate.

Bet su tuo susijusi labai maža dalis to, kam oksitocinas svarbus.

Oksitocinas yra neuro-hormonas.

Jis padeda subalansuoti jūsų smegenų socialinius instinktus.

Jis paskatina daryti tai,

kas stiprina artimus santykius.

Oksitocinas skatina jus trokšti fizinio kontakto

su savo draugais ir šeima.

Jis stiprina jūsų empatiją.

Jis net skatina jūsų norą padėti ir paremti

jums artimus žmones.

Kai kurie žmonės net siūlė

„šniaukšti“ oksitociną,

kad taptume labiau užjaučiantys ir rūpestingi.

Bet štai ko daugelis žmonių negali suprasti

apie oksitociną.

Tai streso hormonas.

Jūsų hipofizė išpumpuoja šią medžiagą

kaip vieną iš atsakų į stresą.

Tai yra tokia pat jūsų reakcijos į stresą dalis,

kaip ir adrenalinas, kuris priverčia širdį plakti smarkiau.

Ir kai dėl streso yra išskiriamas oksitocinas,

jis skatina jus ieškoti paramos.

Jūsų biologinis atsakas į stresą

pastūmėja kam nors pasakyti kaip jūs jaučiatės,

o ne kaupti stresą.

Jūsų atsakas į stresą nori įsitikinti, kad jūs pastebite,

kai kažkas jūsų gyvenime irgi kovoja,

kad jūs galėtumėte paremti vienas kitą.

Kai gyvenimas yra sunkus, jūsų streso atsakas nori,

kad jūs būtumėte apsuptas žmonių, kuriems rūpite.

Gerai. Kaip žinojimas apie šią streso pusę

leis jums tapti sveikesniems?

Oksitocinas ne tik veikia smegenis.

Jis taip pat veikia jūsų kūną,

ir vienas iš pagrindinių jo vaidmenų organizme

yra apsaugoti jūsų širdies ir kraujagyslių sistemą

nuo streso poveikio.

Tai natūrali priešuždegiminė priemonė.

Ji taip pat padeda jūsų kraujagyslėms likti atsipalaidavus patiriant stresą.

Bet mano mėgstamiausias šio hormono poveikis kūnui yra jo poveikis širdžiai.

Jūsų širdis turi šio hormono receptorius,

o oksitocinas padeda širdies ląstelėms regeneruotis

ir išgydyti nuo streso sukeltos žalos.

Šis streso hormonas stiprina jūsų širdį,

o šauniausias dalykas yra tai, kad visos šios fizinės oksitocino naudos

yra sustiprinamos socialinių ryšių

ir socialinės paramos.

Taigi, kai jūs patirdami stresą ieškote bendravimo,

kreipiatės paramos arba bandote padėti kam nors kitam,

jūs gaminate daugiau šio hormono,

o jūsų atsakas į stresą tampa sveikesnis,

ir jūs, iš tikrųjų, greičiau atsigaunate nuo streso.

Man tai atrodo neįtikėtina,

kad jūsų atsakas į stresą turi vidinį mechanizmą

didinantį atsparumą stresui,

ir kad tas mechanizmas yra žmogiškasis ryšys.

Noriu baigti pasakojimu apie dar vieną tyrimą.

Klausykite, nes šis tyrimas taip pat gali išgelbėti gyvybę.

Šiame tyrime dalyvavo apie tūkstantis suaugusiųjų Jungtinėse Amerikos Valstijose,

kurių amžius – nuo 34 iki 93,

tyrimas prasidėjo klausimu:

„Kiek streso jūs patyrėte per pastaruosius metus?“

Jų taip pat klausė, „kiek laiko praleidote

padėdami draugams, kaimynams,

žmonėms savo bendruomenėje?“

Tuomet per ateinančius penkerius metus buvo peržiūrimas mirties atvejų registras,

norint sužinoti, kurie iš tyrimo dalyvių mirė.

Taigi, pirmiausiai bloga žinia:

labai didelį stresą sukėlusi gyvenimo patirtis,

pavyzdžiui, finansiniai sunkumai ar šeimos krizės,

riziką mirti padidino 30 procentų.

Bet... ir aš tikiuosi, kad jūs jau tikitės „bet“,

tai taikoma ne visiems.

Žmonių, kurie skyrė laiko rūpintis kitais,

tikimybė mirti dėl su stresu siejamų priežasčių visiškai nepadidėjo. Nulis.

Rūpestis sukūrė atsparumą.

Ir todėl mes matome dar kartą,

kad žalingas streso poveikis mūsų sveikatai

nėra neišvengiamas.

Kaip galvojate ir kaip elgiatės,

gali pakeisti jūsų streso patyrimą.

Kai nuspręsite savo atsaką į stresą matyti

kaip naudingą,

sukursite drąsos biologiją.

Ir jei nuspręsite ieškoti ryšio su kitais streso metu,

galėsite sukurti atsparumą.

Dabar aš nebūtinai siūlysiu

patirti daugiau streso savo gyvenime,

tačiau mokslas man davė

visiškai naują galimybę įvertinti stresą.

Stresas mums leidžia pasiekti savo širdis.

Tą rūpestingą širdį, kuri randa džiaugsmą ir prasmę

užmezgant ryšį su kitais;

ir, taip, jūsų stipriai plakančią fizinę širdį,

taip sunkiai dirbančią, kad suteiktų jums jėgų ir energijos.

Kai nuspręsite pažiūrėti į stresą tokiu būdu,

jūs ne tik geriau valdysite stresą,

jūs iš tikrųjų padarysite esminį pareiškimą.

Tokiu būdu jūs pasakysite, kad galite pasikliauti savimi,

įveikdami gyvenimo iššūkius,

ir prisiminsite, kad

neturite su jais kovoti vienas.

Ačiū.

(Plojimai)

Chris Anderson: Tai, ką jūs mums pasakėte, yra nuostabu.

Mane žavi tai, kad požiūris į stresą

gali turėti tokį poveikį kažkieno gyvenimo trukmei.

Kaip tai būtų galima paversti patarimu,

pavyzdžiui, jei kažkas nori pasirinkti gyvenimo būdą

tarp, tarkim, stresą keliančio darbo ir nekeliančio stresą darbo,

ar svarbu, ką žmogus pasirinks?

Ar taip pat išmintinga būtų rinktis darbą, kuriame patiriama daug streso,

jei manote, kad galite jį valdyti, tam tikra prasme?

Kelly McGonigal: taip, ir vieną dalyką žinome tikrai,

kad prasmės ieškojimas yra sveikatai palankesnis,

nei bandymas išvengti diskomforto.

Ir todėl aš sakyčiau, kad geriausias būdas priimti sprendimus –

rinktis tai, kas jūsų gyvenimui suteikia prasmės,

o tada – pasitikėti savimi, kad suvaldysite iš to sekantį stresą.

CA: Ačiū jums labai, Kelly. Šaunu.
KM: Ačiū.

(Plojimai)