Kaip „blockchain‘‘ radikaliai transformuos ekonomiką

Pasisveikinkit su decentralizuota ekonomika – „blockchain‘‘, kuri viską pakeis. Šiame sudėtingos (ir painios) technologijos paaiškinime Bettina Warburg apibūdina, kaip „blockchain‘‘ pašalins centralizuotų institucijų, tokių kaip bankai ar vyriausybės, poreikį palengvinti mainus. Pasenę komercijos ir finansų modeliai išsivystys į kažką daug įdomesnio: paskirstytą, permatomą, autonominę sistemą vertybių mainams.

Ekonomistai šimtmečius tyrinėja
žmonių elgseną:

kaip mes priimame sprendimus,

kaip elgiamės atskirai ir grupėse,

kaip vyksta vertės mainai.

Jie tyrė institucijas,
kurios palengvina mainus,

kaip teisinės sistemos,

korporacijos,

rinkos.

Tačiau yra nauja technologinė institucija,

kuri iš pagrindų pakeis,
kaip mes mainom vertę,

ir tai vadinama „blockchain“.

Tai gana drąsus teiginys,

bet jei nieko nepraleisi šioje kalboje,

norėčiau, kad prisimintumėt

nors „blockchain‘‘ technologija
yra santykinai nauja,

tai taip pat yra žmonijos
istorijos tęsinys.

O istorija yra tokia:

mes, žmonės, randame būdų

sumažinti neapibrėžtumą
vienas kito atžvilgiu,

kad galėtume vykdyti vertės mainus.

Vienas pirmųjų žmonių, tyrusių

institucijų, kaip įrankio ekonomikoje,
idėją

sumažinti neapibrėžtumą
vienas kito atžvilgiu

ir vykdyti mainus,

buvo Nobelio premijos laureatas
ekonomistas Douglass North.

Jis mirė 2015 metų pabaigoje,

bet North buvo pradininku vadinamosios
„naujos institucinės ekonomikos“.

Institucijos reiškė formalias taisykles,

kaip konstituciją,

ir neformalius suvaržymus,
kaip kyšininkavimą.

Šios institucijos yra alyva,

kuri sutepa ekonomikos sraigtus,

ir tai mes galime pastebėti
per visą žmonijos istoriją.

Jei grįžtume atgal į laikus, kai buvome
medžiotojų-rinkėjų ekonomikoje,

mes mainėmės tik
savo gyvenvietės sudėtyje.

Mes turėjome kažkokius
neformalius apribojimus,

bet visus mainus vykdėme
naudojant prievartą

ar socialines represijas.

Mūsų visuomenė darėsi sudėtingesnė

ir mūsų mainų maršrutai ilgėjo,

mes sukūrėm daugiau formalių institucijų,

tokių kaip bankai valiutai,

vyriausybės, korporacijos.

Šios institucijos padėjo valdyti mainus

didėjant neapibrėžtumui ir sudėtingumui,

o mūsų asmeninė kontrolė
buvo daug silpnesnė.

Atsiradus internetui, tas pačias
institucijas perkėlėm į virtualią erdvę.

Mes pastatėm platformas-prekyvietes, kaip
„Amazon‘‘, „eBay’’, „Alibaba’’,

spartesnes institucijas,
kurios veikia kaip tarpininkai,

palengvinantys žmonių ekonominę veiklą.

Douglass North matė,

kad insititucijos yra įrankis
sumažinti neapibrėžtumui,

kad visuomenė jungtųsi ir keistųsi
visokiom vertybėm.

Aš tikiu, mes dabar žengiame

į pažangesnę ir radikalią

sąveikavimo ir mainų evoliuciją,

nes pirmą kartą mes galime
sumažinti neužtikrintumą

ne tik su politinėm ir
ekonominėm institucijom,

kaip mūsų bankai, korporacijos,
vyriausybės,

bet galime tai padaryti
vien su technologija.

Taigi, kas yra „blockchain‘‘?

„Blockchain‘‘ technologija yra
decentralizuota duombazė,

kuri talpina turto ir sandorių įrašus,

esančius kompiuterių tinkle.

Tai viešas registras,

talpinantis įrašus, kas kam priklauso
ir kas ką persiunčia.

Sandoriai yra apsaugoti kriptografija

ir laikui bėgant sandorių istorija yra
užfiksuojama duomenų blokuose,

kurie yra kriptografiškai
sujungti ir apsaugoti.

Tai sukuria nekintantį,
neįveikiamą įrašą

su visais tinkle esančiais sandoriais.

Šis registras atkartojamas kiekviename
tinklu besinaudojančiame kompiuteryje.

Tai ne programėlė.

Tai ne kompanija.

Apibūdinimu tai kažkas
panašaus į Vikipediją.

Vikipedijoje mes galime matyti viską.

Tai sudėtinis vaizdas, kuris nuolat
keičiasi, yra atnaujinamas.

Mes galime sekti laikui bėgant
Vikipedijoje vykstančius pokyčius,

taip pat mes galime kurti savo įrašus,

nes iš esmės jie yra
tik duomenų infrastruktūra.

Vikipedija yra atvira platforma,
talpinanti žodžius ir vaizdus

ir duomenų pokyčius bėgant laikui.

„Blockchain“ yra taip pat

atvira infrastruktūra,

talpinanti įvairius dalykus.

Ji talpina vertybių saugojimo istoriją,
nuosavybę ir vietą,

tokio turto, kaip virtuali
valiuta — bitkoinas,

ir kitokį virtualų turtą,

kaip IP nuosavybės vardą.

Tai taip pat gali būti
sertifikatas, kontraktas,

apčiuopiami objektai,

ar asmenį
identifikuojanti informacija.

„Blockchain“ turi ir kitas
jai būdingas technines savybes,

bet tai jos esminis veikimo principas.

Tai viešas registras,
talpinantis sandorius tinkle

ir yra atkartojamas, kad būtų saugus
ir sunkiai sugandinamas.

Tai atveda mane prie mano minties

apie tai, kaip „blockchain“'-ai
sumažina neapibrėžtumą,

ir kaip pažada radikaliai
pakeisti mūsų ekonomines sistemas.

Taigi, neapibrėžtumas yra svarbus
terminas ekonomikoje,

bet aš noriu aptarti tris jo formas,

su kuriomis mes susiduriame beveik
kasdien sandoriuose,

kur „blockchain‘‘ gali atlikti vaidmenį.

Mes susiduriame su neapibrėžtumu,
kai nežinom su kuo turime reikalų,

negalint matyti sandorio,

ir neturint išeities, jei
reikalai pablogėtų.

Imkim pirmą pavyzdį – nežinojimą,
su kuo turime reikalų.

Sakykim, aš noriu pirkti naudotą išmanųjį
telefoną per „eBay‘‘.

Pirma, ką padarysiu,
tai pasidomėsiu pardavėju.

Ar tai žinomas vartotojas?

Ar turi gerus atsiliepimus ir įvertinimus,
o gal išvis neturi paskyros?

Atsiliepimai, vertinimai, žymos —

mūsų tapatybių liudijimai,

kuriuos šiandien kartu kuriame,

ir naudojame sumažinti neapibrėžtumą
mūsų veikloje.

Bet problema yra tame,
kad duomenys išsibarstę.

Pagalvokite, kiek paskyrų turime.

„Blockchain“ leidžia sukurti
atvirą pasaulinę platformą,

kurioje laikoma bet kokia
informacija apie asmenį

iš bet kurio šaltinio.

Tai leidžia sukurti vartotojo
kontroliuojamą

mobilią tapatybę.

Antraip nei paskyrose,

tu gali pasirinktinai atskleisti

skirtingas savo savybes,

kurios padėtų mainuose ar sąveikavime.

Pavyzdžiui, kad
vyriausybė išdavė tau ID,

arba tau jau virš 21.

Tu gali pateikti
kriptografinį įrodymą,

kad šios detalės egzistuoja
ir yra pasirašytos.

Turint tokią mobilią tapatybę

fiziniame ir skaitmeniniame pasaulyje

reiškia galimybę daryti mainus

visiškai kitu būdu.

Taigi, „blockchain“ galėtų
sumažinti neapibrėžtumą,

kai sąveikaujame su kažkuo.

Antra nežinomybė,
su kuria susiduriame –

skaidrumo nebuvimas
sąveikavimo metu.

Kai sako, kad man išmanusis telefonas
bus atsiųstas paštu,

aš noriu tam tikro skaidrumo.

Noriu žinoti, kad atvyks
būtent tas produktas, kurį nupirkau,

ir kad kažkur yra įrašas, kaip aš jį
gavau.

Tai pritaikoma ne tik elektronikos
prekėms, kaip išmanieji telefonai,

bet ir daugeliui produktų
bei duomenims.

Dalykams kaip medicina, prabangos prekės,

bet kokiems duomenims ar produktams,
kurių nenorime sugadintų.

Dažna problema kompanijose,

ypatingai gaminančiose sudėtingus
produktus, kaip išmaniuosius,

yra tai, kad jos valdo
daug įvairių pardavėjų,

esančių tiekimo grandinėje.

Visi žmonės, kurie prisideda prie gamybos,

neturi tos pačios duombazės.

Jie nenaudoja tos pačios infrastruktūros,

todėl tampa sunku įžiūrėti,
kaip per laiką vystosi produktas.

Naudojant „blockchain“ galime sukurti

bendrą tikrovę
tarp nepasitikinčių subjektų.

Tai reiškia, kad

visiems susikirtimo taškams tinkle
nebūtina pažinti vienas kitą,

ar pasitikėti vienas kitu,

nes jie turi galimybę

patys stebėti ir
patvirtinti grandinę.

Prisiminkite Vikipediją.

Tai bendra duombazė

ir netgi turėdama daugybę skaitytojų

bei rašytojų vienu metu,

ji vieningai laikosi vienos tiesos.

Mes tai galime sukurti
naudojantis „blockchain“.

Galime sukurti decentralizuotą duombazę,
turinčią tokį pat monopolijos efektyvumą,

bet be centrinės valdžios.

Taigi, visi pardavėjai,
įvairios kompanijos,

gali sąveikauti naudojantis ta pačia
duombaze be tarpusavio pasitikėjimo.

Vartotojams tai reiškia
daugiau skaidrumo.

Kai daiktas keliauja,

mes galim matyti jo skaitmeninį
sertifikatą ar žymę, judančią „blockchain“

su didėjančia objekto verte.

Tai visiškai naujas pasaulis,
kalbant apie skaidrumą.

Pakalbėjus, kad „blockchain” gali
sumažinti neapibrėžtumą dėl tapatybės

ir kaip tai keičia skaidrumo reikšmę

ilguose distancijose ir sudėtinguose
mainuose, kaip tiekimo grandinėje.

Paskutinis dažnai
susiduriamas neapibrėžtumas

yra labiausiai neribotas ir atstumiantis.

O jei tu neišsiųsi man telefono?

Ar atgausiu pinigus?

„Blockchain“ leidžia sukurti kodą,

įpareigojančias sutartis

tarp asmenų,

ir garantuoja,
kad kontraktai galios

be trečių asmenų įsikišimo.

Išmaniojo telefono atveju
taikomas sąlyginis deponavimas.

Jūs sumokate už telefoną,

bet jums nereikia išleisti pinigų,

kol nepatvirtinsit,
kad visos sąlygos buvo išpildytos.

Gavote telefoną.

Manau, tai patraukliausias būdas

sumažinti neapibrėžtumą
su „blockchain“.

Nes tai reiškia, kad

galim sugriauti institucijas
ir jų veiklą.

Tai reiškia, kad didelė dalis
žmogaus ekonominės veiklos

gali būti užtikrinta ir automatizuota,

ir gali apriboti žmogaus įsikišimą

iki informacijos perkėlimo iš realaus
pasaulio į „blockchain“.

Manau, kad Douglass North'ą pritrenktų
ši technologija,

todėl, kad ją priverčia veikti

ir daro saugia bei patvirtinta

mūsų abipusis nepasitikėjimas.

Vietoj to, kad neužtikrintumas

sulėtintų mus

ir reikalautų institucijų,

tokių kaip bankai,
mūsų vyriausybės, korporacijos,

mes galim panaudoti
susitelkusį neužtikrintumą

atviresniam ir greitesniam
bendradarbiavimui bei mainams.

Nenoriu sudaryti įspūdį,

kad „blockchain“ yra
išeitis viskam,

netgi gali panaikinti skurdą,
kaip teigė žiniasklaida.

Taipogi išspręs vaistų padirbinėjimo
problemą

ir išsaugos
drėgnuosius atogrąžų miškus.

Tiesą sakant, ši technologija yra
ankstyvojoje stadijoje

ir mes turėsime pamatyti eksperimentų,

tikriausiai daug nepavykusių,

kol suprasime visus panaudojimo būdus

mūsų ekonomikoje.

Daugybė žmonių dirba tam,

pradedant finansinėmis institucijomis

iki technologinių bendrovių,
startuolių ir universitetų.

Tai nėra vien ekonominė evoliucija.

Tai taip pat inovacija
informatikoje.

„Blockchain“ suteikia
technologines galimybes

kurti mainų tarp žmonių įrašus,

valiutos mainų,

visų tipų skaitmeninio ir fizinio turto,

netgi mūsų asmeninių savybių,

visiškai nauju būdu.

Kai kuriais atvejais

tai tampa technologine institucija,

turinčia daug naudos

kaip ir visuomenės
naudojamos tradicinės institucijos,

tačiau ji teikia naudą
decentralizuotu būdu.

Taip mūsų neužtikrintumą
ji paverčia aiškumu.

Manau, turime pradėti ruoštis,

nes mes netrukus susidursime
su pasauliu,

kur paskirstytos, autonominės
institucijos

turi reikšmingą vaidmenį.

Ačiū jums.

(Plojimai.)

Bruno Giusani: Ačiū Bettina.

Manau, supratau, kad tai artėja,

turi daug potencialo

ir tai sudėtinga.

Kaip greitai jūsų manymu
technologija bus pritaikoma?

Bettina Warburg:
Manau, tai tikrai geras klausimas.

Mano laboratorija fokusuojasi

primiausia į įmones ir vyriausybes.

„Blockchain“ yra sudėtinga technologija.

Kiek iš jūsų supranta
kaip veikia internetas?

Juk jūs naudojaties juo kasdien.

Mes susiduriame su John Sculley idėja,

kad technologija turėtų būti arba nematoma
arba graži.

Šiuo metu „blockchain“ nėra
nė viena iš jų,

todėl ji labiau tinkama arba
„pirmeiviams“,

kurie supranta ir gali pritaikyti sau,

arba randa tinkamiausius
panaudojimo būdus,

kaip tapatybės ar turto sekimas
ar „pažangios sutartys“,

kurie gali būti naudojami
bendrovių arba institucijų.

BG: Ačiū, kad atvykote į TED.

BW: Ačiū.

(Plojimai.)