Ar kompiuteriai sugeba kurti poeziją?

Jei tave sujaudintų eilėraštis, o paskui sužinotum, kad jo autorius – kompiuteris, ar tavo jausmai pasikeistų? Ar galvotum apie kompiuterio kūrybingumą, kaip puikiai jis sugebėjo išsireikšti, ar atvirkščiai – jaustumeis apgautas? Rašytojas Oscar Schwartz diskutuoja, kodėl mūsų nuomonė apie poeziją rašančius kompiuterius yra tokia vienapusė, ir paaiškina, ką tai pasako apie mūsų žmogiškumo sampratą.

---

Pirmas bandymas

Eilėraštis nr. 1

Muse musele,
Prasti reikalai,
Tau per galvelę
Užplojau žioplai.

Tavoji galvelė
Galėjo būt mano,
Manoji rankelė
Galėjo būt tavo.

Eilėraštis nr. 2

Jaučiame
Aktyvistais tavo gyvenimo
Rytas
Sustoja žiūrėt, popiežiaus šis nekenčiu
Nekaip naktį pradėti
Šiaip nieko

Kaip gyvatė raitysiuos
Platybė spėti
Visai pašėls žiurkėnai, jei aš
Žinau per metus priaugau
Nėra abejonės.

Antras bandymas

Eilėraštis nr. 1

Liūtai riaumoja, o šunys loja. Tai įdomu,
tai nuostabu, kad paukščiai skrenda, bet
nei riaumoja, nei loja. Sapnuoju
nepaprastas gyvūnų istorijas
ir jas apdainuosiu, jei nepailsiu.

Eilėraštis nr. 2

Ak! kengūros, cechinai, pepsikolos!
Esate išties nuostabūs! Perlai,
armonikėlės, zizifai, tabletės! Tiek
kalbėta, prikalbėta,

bet jei eilėrašty – tai staigmena!
Kasdienės smulkmenos, kurių gausu
Tiek apkasuos, tiek pataluos mirties.
Jos prasmingos. Tvirtos kaip uola.

Trečias bandymas

Eilėraštis nr. 1

Raudona gražiai vėliavai.
Ir kaspinams.
Vėliavų kaspinai
Ir medžiaga drabužiams
Kam medžiaga.
Kad būtų gera.
Įvardink zonas.
Zonas ir šalį.
Zonas ir ratus.
Visi ratai tobuli.
Entuziazmas.

Eilėraštis nr. 2

Sužeistas briedis peršoka dangų.
Narcizas šiūravo,
Vėliava plazdėjo,
Medžiotojas šiandien sakė.
Mirties akimirką
Stabdžiai nutrūksta,
O aušra taip arti,
Taip arti aušra,
Kad pasieksi neviltį
Ir viltį pasaulio klaikią.

Turiu klausimą.

Ar kompiuteris geba kurti poeziją?

Klausimas provokuojantis.

Minutėlę pamąsčius,
kyla daugybė kitokių klausimų.

Kas yra kompiuteris?

Kas yra poezija?

Kas yra kūrybiškumas?

Atsakymų į šiuos klausimus
žmonės ieško visą savo gyvenimą.

O mes turime laiko tik vienai TED kalbai.

Teks ieškoti atsakymo kitaip.

Štai čia matote du eilėraščius.

Vieną parašė žmogus,
o kitą – kompiuteris.

Pasakykite, kurį parašė žmogus,
o kurį – kompiuteris.

Pirmyn.

Eilėraštis 1:

Muse musele,
Prasti reikalai,

Tau per galvelę
Užplojau žioplai.

Tavoji galvelė
Galėjo būt mano,

Manoji rankelė
Galėjo būt tavo.

Eilėraštis 2:

Jaučiame
Aktyvistais tavo gyvenimo

Rytas
Sustoja žiūrėt, popiežiaus šis <...>

Laikas baigėsi.

Aukštyn rankas, jei galvojate,
kad pirmąjį eilėraštį sukūrė žmogus.

Dauguma.

Aukštyn rankas, jei galvojate,
kad antrąjį eilėraštį parašė žmogus.

Esate drąsūs.

Pirmąjį eilėraštį parašė žmogus –
poetas Viljamas Bleikas.

O antrąjį eilėraštį sudėliojo algoritmas.

Algoritmas surinko visus žodžius
iš mano „Facebook“ puslapio naujienų

ir išdėstė šiuos žodžius
pagal nustatytą veiksmų seką.

Dėstymo principą paaiškinsiu vėliau.

Pamėginkime dar kartą.

Skaitymui neturite daug laiko,
tad pasikliaukite nuojauta.

Eilėraštis 1:

Liūtai riaumoja, o šunys loja. Tai įdomu,
tai nuostabu, kad paukščiai skrenda, bet

nei riaumoja, nei loja. Sapnuoju
nepaprastas gyvūnų istorijas

ir jas apdainuosiu, jei nepailsiu.

Eilėraštis 2:

Ak! kengūros, cechinai, pepsikolos!
Esate išties nuostabūs! Perlai,

armonikėlės, zizifai, tabletės! Tiek
kalbėta, prikalbėta, <...>

Laikas baigėsi.

Pakelkite ranką, jei manote,
kad pirmąjį eilėraštį sukūrė žmogus.

Puiku.

Pakelkite ranką, jei jūsų manymu
antrąjį eilėraštį parašė žmogus.

Nuomonės pasiskirstė daugmaž tolygiai.

Šįsyk buvo daug sunkiau.

Atsakymas:

pirmąjį eilėraštį sudėliojo
algoritmas „Racter“.

„Racter“ buvo sugalvotas
aštuntajame dešimtmetyje.

Antrąjį eilėraštį parašė Frankas O'Hara.

O jis – mano mėgstamiausias poetas.

(Juokas.).

Ką tik pritaikėme poezijai
vadinamąjį Turingo testą.

1950 m. testą sukūrė Alanas Turingas.

Jis norėjo išsiaiškinti,
ar kompiuteriai sugeba protauti.

Alanas Turingas manė,

kad jei kompiuteris
susirašinėja su žmogumi,

o žmogus neatskiria,
kad jam rašo ne žmogus, o kompiuteris,

galime sakyti,
kad kompiuteris turi intelektą.

Taigi 2013 metais
aš su savo draugu Benjaminu Lairdu

pritaikėme Turingo testą
poezijai internete.

„Robotas ar ne robotas?“
Tinklalapyje gali žaisti visi.

Žaidžiama, kaip ką tik žaidėme.

Gaunate eilėraštį.

Nežinote, ar jį sukūrė žmogus,
ar kompiuteris, ir mėginate atspėti.

Tūkstančiai žmonių atliko šį testą,
o mes surinkome jų atsakymus į vieną.

Kokie rezultatai?

Turingas sakė, kad jei 30% žmonių
palaiko kompiuterį žmogumi,

tuomet kompiuteris
išlaiko Turingo intelekto testą.

Kai kurie eilėraščiai
mūsų duomenų bazėje

sugebėjo įtikinti 65% lankytojų,
kad šių eilėraščių kūrėjai – žmonės.

Manau, turime atsakymą į mūsų klausimą.

Ar kompiuteriai sugeba kurti poeziją?
Remiantis Turingo testo logika –

taip, be jokios abejonės.

Nieko tokio,
jei šis atsakymas jus kiek trikdo.

Jei nuo šio atsakymo jums suka pilvą,
irgi nieko tokio, nes dar nebaigėme.

Sužaiskime trečiąjį – paskutinįjį kartą.

Vėlgi, perskaitykite ir pasakykite,
kurį eilėraštį sukūrė žmogus.

Eilėraštis 1:

Raudona gražiai vėliavai.
Ir kaspinams.

Vėliavų kaspinai
Ir medžiaga drabužiams

Kam medžiaga.
Kad būtų gera. <...>

Eilėraštis 2:

Sužeistas briedis peršoka dangų.
Narcizas šiūravo,

Vėliava plazdėjo,
Medžiotojas šiandien sakė.

Mirties akimirką
Stabdžiai nutrūksta,

O aušra taip arti,
Taip arti aušra, <...>

Laikas baigėsi.

Pakelkite rankas, jei manote,
kad pirmąjį eilėraštį sukūrė žmogus.

O kas manote,
kad žmogus sukūrė antrąjį eilėraštį?

Oho! Antrasis eilėraštis surinko
daug daugiau jūsų balsų.

Nustebsite, nes pirmąjį eilėraštį
sukūrė ne kas kitas, o Gertrūda Stein.

Antrąjį eilėraštį sudėliojo
algoritmas „RKCP“.

Pirmiausia trumpai paaiškinsiu,
kaip „RKCP“ algoritmas veikia.

„RKCP“ algoritmą sukūrė Ray Kurzweilas,

„Google“ inžinerijos vadovas
ir dirbtinio intelekto idėjos šalininkas.

Pateikiate „RKCP“ algoritmui tekstą.

Algoritmas išanalizuoja,
kaip tekste naudojama kalba,

ir sudėlioja naują tekstą,
geresnį už originalą.

Prisimenate antrąjį eilėraštį?
Tą, kurį neva sukūrė žmogus?

Šiam algoritmui buvo pateikti
keletas Emilės Dikinson eilėraščių.

Algoritmas perprato jų kūrimo principą
ir pagal jį sukūrė naują eilėraštį.

Tačiau „RKCP“ nesupranta
naudojamų žodžių prasmės.

Kalba algoritmui tėra žaliava.
Nesvarbu, ar kalba kinų, ar švedų.

Užtenka žodžių iš „Facebook“ puslapio.

Algoritmui žodžiai – tik žaliava.

Visgi algoritmo eilėraštis „žmogiškesnis“
už Gertrūdos Stein kurtą eilėraštį.

Nesvarbu, kad Gertrūda Stein yra žmogus.

Šįkart Turingo testą
atlikome iš kito galo.

Gertrūda Stein, žmogus,
sukūrė tokį eilėraštį,

kad jūs, žmonės, apsigavote
ir palaikėte jos kūrybą kompiuterine.

Remiantis atvirkštine
Turingo testo logika,

Gertrūda Stein buvo kompiuteris.

(Juokas.).

Kiek sumišote?

Nieko stebėtina.

Matėte, kad žmonės
gali rašyti kaip žmonės.

Kompiuteriai gali dėlioti
kaip kompiuteriai.

Kompiuteriai gali dėlioti kaip žmonės.

Galiausiai...

Sunku įsivaizduoti, bet...

Žmonės gali dėlioti kaip kompiuteriai.

Kokios galėtų būti mūsų išvados?

Kad Viljamas Bleikas lenkia Gertrūdą Stein
savo žmogiškumu?

Kad Gertrūda Stein labiau kompiuterinė
nei Viljamas Bleikas?

(Juokas.).

Keliu sau šiuos klausimus jau dveji metai,
tačiau atsakymų į juos neturiu.

Bet norėčiau pasidalinti savo įžvalgomis
apie mūsų santykį su technologijomis.

Pirma, pastebėjau, kad kažkodėl
mes siejame poeziją su žmonėmis.

Klausdami, ar kompiuteriai
sugeba kurti poeziją,

klausiame, ką reiškia būti žmogumi
ir kur yra žmogiškumo ribos.

Klausiame, ką laikome žmonėmis.

Čia filosofiniai klausimai, o į juos
žodžiais „taip“ ar „ne“ neatsakysi.

Čia ne Turingo testas.

Manau, kad Turingas tai žinojo,

o 1950 m. sukūrė savo testą
kaip filosofinę provokaciją.

Antra, pastebėjau,
kad atlikdami Turingo testą,

netikriname kompiuterių išmanumo.

Poeziją generuojantys algoritmai
yra ganėtinai paprasti.

Jie buvo išrasti jau 6-ajame dešimtmetyje.

Turingo poezijos testu ieškome,
ką reiškia būti žmogumi.

Savo išvadą parodžiau jums prieš tai.

Viljamas Bleikas žmogiškumu
nurungia Gertrūdą Stein.

Tai nereiškia, kad jis buvo žmogiškesnis,
o Gertrūda Stein labiau kompiuterinė.

Tiesiog žmogaus sąvoka nėra apibrėžta.

Žmogiškumas nėra kažkoks
plikas, nekintantis faktas.

Buvimą žmogumi apsprendžia mūsų nuomonės,
o šios nuomonės su laiku keičiasi.

Galiausiai, pastebėjau,
kad kompiuteriai veikia tarsi veidrodžiai.

Kokius žmones jiems parodome –
tokius gauname atgal.

Parodome Emilę Dikinson –
gauname Emilę Dikinson.

Parodome Viljamą Bleiką – jį ir gauname.

Gertrūda Stein lygi Gertrūdai Stein.

Kompiuteris yra pats geriausias
mūsų žmogiškumo idėjos atspindys.

Pastaruoju metu tikriausiai
daug girdėjote apie dirbtinį intelektą.

Dažniausiai klausiama,
ar įmanoma jį sukurti.

Ar galime sukurti protaujantį kompiuterį?

Ar galime sukurti kūrybingą kompiuterį?

Kitaip sakant, kompiuterį, panašų į žmogų.

Tačiau ką tik išsiaiškinome,
kad žmogaus sąvoka nėra absoliuti.

Ši sąvoka tėra idėja, kuri nuolat kinta
ir priklauso nuo daugybės dalykų.

Ateityje samprotaudami apie
dirbtinį intelektą

neturėtume apsiriboti klausimu,
ar įmanoma jį sukurti.

Turėtume taip pat pamąstyti,
kokį žmogų norėtume jame matyti.

Čia turime kliautis filosofija,
ne vien programine įranga.

Reikia, kad visa žmonija
minutėlę apie tai susimąstytų.

Ačiū.

(Plojimai.).