Cesar Kuriyama: Viena sekundė kiekvieną dieną

Gyvenime yra visa gausybė mažų, gražių, linksmų ir tragiškų akimirkų, tačiau kaip jūs žadate jas visas prisiminti? Menininkas Cesar Kuriyama įgyvendina savo projektą kasdien nufilmuodamas vieną sekundę savo gyvenimo ir taip sukurdamas nepakartojamą reginį.

Taigi, aš esu menininkas,

Gyvenu New Yorke ir dirbu reklamos srityje

nuo pat mokyklos baigimo.

Taigi apie septynis, aštuonis metus.

Tas darbas atėmė iš manęs daug jėgų.

Dirbau daugelį naktų, savaitgalių,

tačiau nepaisant to, man neužteko laiko visiems projektams,

kuriuose norėjau dalyvauti.

Ir vieną dieną aš pamačiau

Stefan Sagmeister kalbą TED,

jos pavadinimas buvo "Poilsio galia".

Jis kalbėjo apie tai, kad po septynių darbo metų

jis "pasiima" metus atostogų,

kad galėtų užsiimti savo paties projektais. Tai mane iškart įkvepė

ir aš nusprendžiau, kad privalau "pasiimti" laisvus metus.

Aš privalau rasti laiko kelionėms ir savo šeimai.

Privalau įgyvendinti savo idėjas.

Taigi, pats pirmas iš mano projektų buvo

"Viena sekundė kasdien".

Idėja tokia: kiekvieną dieną nufilmuoti po vieną sekundę savo gyvenimo.

Ir taip - visą gyvenimą.

Tada eilės tvarka sudėti tas vienos sekundės akimirkas,

gabalėlius savo gyvenimo į vieną vaizdo klipą.

Ir taip, kol daugiau nebepajėgsiu įrašinėti. Na...suprantate.

Koks viso to tikslas?

Aš tiesiog negaliu susitaikyti su tuo, jog pamirštu dalį savo praeities.

Mano gyvenime yra šitiek daug akimirkų,

kurių aš neprisimenu,

nebent kas nors apie tai primena ir tada aš susimąstau:

"A, taip, juk aš tai dariau".

Pradėjęs šį projektą aš supratau,

kad jei nedarysiu nieko įdomaus,

tada tikriausiai apskritai pamiršiu įrašinėti savo vaizdo klipą.

Man buvo be galo skaudu, kai pirmąkart pamiršau įrašyti tą vieną sekundę,

Nes tai buvo kažkas, ko aš labai norėjau

nuo tos akimirkos, kai man suėjo 30.

Aš norėjau, kad šis projektas tęstųsi amžinai

ir ta viena nenufilmuota sekundė,

ji tiesiog nuteikė mane taip,

jog aš pažadėjau sau daugiau niekad nepamiršti to padaryti,

Taigi, jei šį projektą įgyvendinsiu iki kol man sueis 80,

turėsiu keturių valandų vaizdo klipą,

kuris aprėps 50 mano gyvenimo metų.

Kai man bus 40, turėsiu vienos valandos vaidzo įrašą,

kuriame bus mano dešimties metų akimirkos nuo 30 metų.

Būtent tai

ir sustiprino mano idėją, kasdien atsikelti

ir nuveikti kažką įdomaus per dieną.

Tačiau yra viena problema.

Kai dienos, savaitės ir mėnesiai tiesiog bėga,

tada laikas tarsi išblunka,

akimirkos susilieja...

Ir, žinote, man tai nepatiko, būtent todėl aš ir nusprendžiau,

jog vizualizuodamas savo akimirkas, galiu prisiversti prisiminti daugiau.

Man šis projektas yra galimybė.

Galimybė, "nutiesti tiltą" iš šios dienos į praeitį ir ją prisiminti.

Ir ta vienintelė nufilmuota sekundė leidžia man

prisiminti viską, ką aš nuveikiau tądien.

Kartais itin sunku surasti "tą" sekundę.

Itin geromis dienomis aš turiu net tris, keturias sekundes,

iš kurių galiu rinktis,

tačiau aš privalau surasti tą vienintelę.

Tačiau net ir pasirinkdamas tą vieną sekundę,

aš vis tiek prisimenu visas likusias.

Visas šis projektas yra ir mano asmeninis protestas

prieš šiandieninę kulturą, kai žmonės

koncertų metų tiesiog

įrašinėja jį, trukdo jums.

Jie net nesimėgauja pasirodymu.

Jie tiesiog stebi jį per savo išmanųjį telefoną.

Man tai nepatinka. Prisipažinsiu, aš iš dalies irgi buvau panašus į juos,

tačiau aš nusprendžiau, kad daug geriau yra,

kasdien nufilmuoti tą vieną sekundę ir taip išlaikyti savo vaizdinę atmintį.

Nusprendžiau, kad nesu tos kultūros dalis, o ta vienintelė

sekundė leis man prisiminti akimirką:

"Taip, tas koncertas buvo nuostabus. Man jis labai patiko."

Visa tai įvyksta labai greit, tereikia sekundės.

Žinot, šią vasarą aš keliavau tris mėnesius.

Ši kelionė buvo tai, apie ką aš svajojau visą gyvenimą --

tiesiog keliauti aplink JAV ir Kanadą

nežinant, kur mane nublokš kita diena.

Tai buvo nepakartojama.

Tiesą sakant, man baigėsi pinigai, aš kelionei išleidau

visus pinigus, kuriuos buvau sutaupęs metams,

taigi aš nukeliavau į Sieatlą ir laiką praleidau

su savo draugais, dirbdamas su vienu labai įdomiu projektu.

Viena iš priežasčių, kodėl pasiėmiau laisvus metus, buvo mano šeima.

Buvo vienas tikrai tragiškas atsitikimas,

kai mano žmonos sesuo

staiga susidūrė su didžiulėmis žarnyno problemomis.

Mes nuvežėme ją į ligoninę,

tačiau ji jautėsi blogai, labai blogai.

Mes vos nepraradome jos keletą kartų...

Ir aš, kartu su savo broliu, mes kasdien buvome ten.

Tuo metu aš supratau,

kad įrašyti vieną sekundė blogos dienos metu

yra itin sudėtinga.

Juk mes daug dažniau išsitraukiame savo kameras, kai darome kažką nuostabaus.

Kai šaukiame: "O taip, šis vakarėlis nuostabus, leisk padaryti nuotrauką".

Tačiau išaušus blogai dienai ir atsitikus nelaimei

mes itin retai darome kažką panašaus.

Aš taip pat supratau, kad nufilmuoti tai yra be galo svarbu,

nufilmuoti bent vieną "blogos" akimirkos sekundę.

Tai padeda suvokti, kokie mes esame laimingi, kai viskas yra gerai.

Ne kiekviena diena yra graži ar maloni, tad, kai išaušta bloga diena,

yra itin svarbu prisiminti tai,

lygiai kaip ir visas geras ir gražias dienas.

Ir žinote, aš nesistengiu "filtruoti" savo akimirkų,

aš tiesiog stengiuosi tą akimirką nufilmuoti tokią,

kokią ją matau savo paties akimis.

Tad aš įgyvendinu šią taisyklę filmuodamas vaizdus iš pirmo asmens perspektyvos.

Iš pat pradžių turėjau keletą vaizdo įrašų, kuriuose galite matyti ir mane,

tačiau vėliau supratau, kad tai nėra gera idėja.

Geriausias būdas prisiminti, ką mačiau --

nufilmuoti tai taip, kaip mačiau.

Aš turiu keletą įdėjų, susijusių su šiuo projektu.

Argi nebūtų nuostabu, jei tūkstančiai žmonių darytų kažką panašaus?

Praeitą savaitę man suėjo 31, štai čia.

Manau, jog būtų be galo įdomu,

pamatyti, kaip kiti įgyvendina šį projektą.

Tikiu, jog kiekvienas turėtų "savą" jo interpretaciją.

Manau, jog visiems būtų į naudą, taip prisiminti tą vieną sekundę, o tada ir visą dieną.

Asmeniškai, aš esu pavargęs nuolat pamiršti.

O visa tai, yra gan paprastas dalykas.

Juk žmonės savo kišenėse turi itin galingas skaitmenines kameras.

Bent jau dauguma šioje salėje sedinčių, spėju.

Ir visas šis projektas yra tam,

kad nepamirščiau dar vienos, savo nugyventos dienos.

Ir būtent tokiu būdu aš tai įgyvendinu.

Ir dar įdomiau būtų,

jei būtų įmanoma puslapyje įvedus tiesiog:

"Birželio 18, 2018"

pamatyti šimtus kitų žmonių gyvenimų iš viso pasaulio

būtent tą vieną dieną.

Aš manau, jog šis projektas turi daug galimybių,

todėl norėčiau jus paraginti. Nufilmuokite kasdien gabalėlį savo gyvenimo kasdien,

kad nepamirštumėte, ką išgyvenote.

Ačiū.

(Plojimai)