Jaudinantis žvilgsnis į pirmas 21 bitės gyvenimo dieną

Mes esame girdėję, kad bitės nyksta. Bet kas daro bičių kolonijas tokias pažeidžiamas? Fotografas Anand Varma augino bites savo namų kiemelyje – prieš kamerą – kad galėtų pažvelgti iš arčiau. Šis projektas, skirtas „National Geographic“, leidžia lyriškai pažvelgti į bičių avilį – ir atskleidžia vieną didžiausių grėsmių jo gerovei, erkė, kuri kėsinasi į bičių jauniklius per pirmas 21 gyvenimo dieną. Su šia nuostabia filmuota medžiaga, sumontuota su „Magik*Mike Orchestra“ muzika, Varma parodo problemą... ir kas buvo padaryta jai išspręsti. (Ši kalba buvo TED2015 sesijos dalis, svečių teisėmis kuruota žurnalo „Pop-Up“: popupmagazine.com arba @popupmag Twitter'yje.)

(Muzika.)

Šios bitės yra mano namo kieme
Berklyje, Kalifornijoje

Iki praėjusių metų,
niekada nelaikiau bičių,

bet „National Geographic“ paprašė manęs
nufotografuoti jų istoriją,

nusprendžiau, kad norint
įtikinamai nufotografuoti,

turėčiau pats pradėti auginti bites.

Kaip turbūt jau žinote,

bitės apdulkina trečdalį maistinių augalų,

ir pastaruoju metu jos išgyvena
sunkius laikus.

Būdamas fotografu norėjau ištirti,
kaip iš tiesų atrodo ši problema.

Taigi, parodysiu jums, ką sužinojau
per paskutinius metus.

Šis pūkuotas mažas padarėlis

yra nauja jauna bitė,
beveik išlindusi iš korio narvelio,

ir bitės šiuo metu kovoja su keliomis
skirtingomis problemomis,

įskaitant pesticidus, ligas
ir gyvenamosios vietos praradimą,

bet pagrindinė grėsmė yra
parazitinė erkė iš Azijos,

Varoatozės erkė.

Ši smeigtuko galvutės dydžio erkė
įsisiurbia į jaunas bites

ir siurbia jų kraują.

Tai galiausiai sunaikina avilį,

nes bičių imunitetas nusilpsta,

ir jos tampa labiau pažeidžiamos
streso ir ligų.

Bitės yra labiausiai pažeidžiamos,

kai jos vystosi korio narveliuose,

norėjau sužinoti, kaip iš tiesų
atrodo šis procesas, tad drauge

su Kalifornijos universiteto
bičių laboratorija Davise,

išsiaiškinau, kaip auginti bites
prieš kamerą.

Parodysiu jums 21 bitės gyvenimo dieną

per 60 sekundžių.

Tai yra bitės kiaušinėlis,
iš kurio iš išsirita lerva,

ir šios ką tik išsiritusios lervos
sukasi ratu korio narveliuose

besimaitindamos bičių slaugytojų
išskiriama balta mase.

Tada, po truputį vystosi galva ir kojos

ir jos transformuojasi į lėliukę.

Tai yra sukimosi į lėliukę procesas

ir jūs galite matyti erkes,
besisukančias narveliuose.

Tada formuojasi jų kūno audiniai

ir pigmentas vystosi jų akyse.

Paskutinis šio proceso žingsnis
yra odos susiraukšlėjimas

ir pasidengimas plaukais.

(Muzika.)

Taigi – (ploja)

Kaip matėte nuo filmuko vidurio,

erkės sukasi apie naujagimes bites

ir dėl chemikalų, kuriais bitininkai
kovoja su erkėm,

kyla grėsmė aviliams.

Po kiek laiko tai pridaro didelės žalos,

todėl mokslininkai ieško būdų

suvaldyti šias erkes.

Tai viena iš alternatyvų.

Tai eksperimentinė veisimo programa
JAV Žemdirbystės departamente Baton Ruže,

ir ši bičių karalienė su savo palydovėmis
yra tos programos dalis.

Mokslininkai išsiaiškino,

kad kai kurios bitės turi įgimtą
gebėjimą nugalėti erkes,

todėl jie pradėjo veisti erkėms
atsparias bites.

Štai ko reikia, norint veisti
bites laboratorijoje.

Bičių karalienė nuraminama

Ir dirbtinai apvaisinama,
naudojant tikslų įrankį.

Ši procedūra leidžia mokslininkams

kontroliuoti, kurios bitės
yra sukryžminamos,

tačiau turint tiek kontrolės
reikalingas kompromisas.

Mokslininkams pavyko išvesti
erkėms atsparias bites,

tačiau jos pradėjo prarasti
būdingus bruožus,

tokius, kaip švelnumas ir gebėjimas
rinkti medų,

todėl, kad susitvarkytų su problema,

mokslininkai bendradarbiauja
su bitininkais.

Tai yra Bret Adee, atidarantis vieną
iš savo 72 000 avilių.

Jis ir jo brolis valdo didžiausią
bitininkystės operaciją pasaulyje,

ir departamentas integruoja veisiamas
erkėms atsparias bites į jų veiklą,

tikėdamiesi, kad bėgant laikui

jie galės turėti ne tik
erkėms atsparias bites,

bet taip pat išlaikyti visas jų savybes,
kurios daro jas mums naudingas.

Ir taip sakant,

atrodo, kad mes manipuliuojame
ir išnaudojame bites,

ir, iš tiesų, mes tai darome
jau tūkstančius metų.

Mes paėmėme šį mažą sutvėrimą
ir uždarėme jį dėžutėje,

praktiškai jį prijaukindami,

kad galėtume gauti jų medaus,

bet ilgainiui pradėjome
prarasti natūralius apdulkintojus,

laukinius apdulkintojus,

ir dabar yra daugybė vietų,
kur šie apdulkintojai

nebegali apdulkinti visų augalų.

Bitės tapo neatskiriama mūsų mitybos
sistemos dalimi.

Todėl, kai žmonės kalba apie
bičių išsaugojimą,

aš manau,

kad mes turime išsaugoti savo santykius
su bitėmis

ir, norėdami sugalvoti naujus sprendimus,

turime suprasti paprasčiausią bičių
biologiją

ir stresorių poveikį, kurį ne visada
galime matyti.

Kitaip tariant, turime suprasti bites
iš arti.

Ačiū.

(Plojimai.)