Kodėl ir kaip: veiksmingas altruizmas

Jeigu esate vienas tų laimingųjų, kurie gyvena be nepriteklių, turite natūralų polinkį duoti kitiems. Bet, kaip klausia filosofas Peter Singer, koks yra veiksmingiausias būdas duoti? Jis kalba panaudodamas stebinančius minčių eksperimentus, kurie padės jums išlaikyti pusiausvyrą tarp emocijų ir praktiškumo -- ir padaryti didžiausią poveikį iš to, kuo turite pasidalint.

Noriu kai ką jums parodyti.

(Video) Pranešėjas: Tai istorija, kuri sukrėtė

milijonus žmonių Kinijoje;

vaizdo įrašas, kuriame dviejų metų mergaitę

partrenkia autobusas ir ji praeivių paliekama kraujuoti gatvėje,

įrašas, per daug žiaurus rodyti.

Visas įvykis buvo užfiksuotas video kamera.

Vairuotojas stabteli vos partrenkęs vaiką,

galima matyti galinius autobuso ratus sustojusius keletui sekundžių.

Dviejų minučių bėgyje, trys žmonės praeina pro dviejų metukų Wang Yue.

Pirmasis apeina sunkiai sužeistą vaiką visiškai nekreipdamas dėmesio.

Kiti pasižiūri į ją prieš keliaujant tolyn.

Peter Singer: Buvo ir daugiau žmonių,

kurie praėjo pro Wang Yue,

ir antras autobusas pervažiavo jai per kojas

prieš tai, kai gatvės valytoja ėmėsi veiksmų.

Ją skubiai nuvežė į ligoninę, bet buvo per vėlu. Ji mirė.

Man įdomu, kiek žmonių tarp jūsų, žiūrėdami šį įrašą,

pasakė sau: "Aš nebūčiau taip pasielgęs.

Aš būčiau sustojęs padėti."

Pakelkite ranką, jei ši mintis aplankė ir jus.

Kaip ir maniau, tai dauguma iš jūsų.

Ir aš tikiu jumis. Esu įsitikinęs, kad jūs teisūs.

Bet prieš per daug savim patikint,

pažiūrėkite štai čia.

UNICEF praneša, jog 2011-ais metais,

6,9 milijonai vaikų, jaunesnių nei penki metai,

mirė nuo išvengiamų, su skurdu susijusių, ligų.

UNICEF galvoja, kad tai geros naujienos,

nes šis skaičius pastoviai mažėja

nuo 12 milijonų 1990-ais metais. Tai yra gerai.

Bet vistiek, 6,9 milijonai -

tai 19 000 vaikų mirštančių kiekvieną dieną.

Ar tai išties svarbu,

jog mes neprasilenkiame su jais gatvėje?

Ar tai išties svarbu, jog jie toli nuo mūsų?

Aš nemanau, jog yra skirtumas moralės požiūriu.

Faktas, jog jie nemiršta tiesiai prieš mūsų akis,

ir faktas, žinoma, jog jie skirtingos tautybės

ar rasės - visa tai man neatrodo moraliai svarbu.

Kas yra tikrai svarbu, yra tai,

ar mes galime sumažintį šį mirčių skaičių? Ar galime išgelbėti

keletą iš tų 19 000 vaikų, mirštančių kiekvieną dieną?

O atsakymas yra, taip, mes galime.

Kiekvienas iš mūsų leidžiame pinigus

dalykams, kurių mums iš tiesų nereikia.

Galite pagalvoti, koks yra jūsų įprotis,

ar tai nauja mašina, atostogos,

ar galbūt kažkas tokio, kaip vandens pirkimas buteliuose,

kai vanduo, bėgantis iš krano,

yra visiškai saugus gerti.

Jūs galėtumėte tuos pinigus, kuriuos išleidžiate

šiems nereikialingiems dalykams,

atiduoti šiai organizacijai,

Fondui Prieš Maliariją,

kuri jūsų atiduotus pinigus

išleistų pirkti tinklams kaip šis,

tam, kad padėtų apsaugoti vaikus, kaip šis,

ir mes tikrai žinome, jog jeigu suteiksime tinklų,

jie bus naudojami ir sumažins skaičių vaikų,

mirštančių nuo maliarijos,

kuri yra viena iš daugelio išvengiamų ligų,

nuo kurių tie 19 000 vaikų

miršta kiekvieną dieną.

Laimei, vis daugiau ir daugiau žmonių

supranta šią idėją

ir to rezultatas yra augantis judėjimas:

veiksmingas altruizmas.

Tai svarbu, nes jis sujungia širdį kartu su protu.

Širdimi, žinoma, jūs pajautėte.

Jūs jautėte empatiją tam vaikui.

Bet labai svarbu, jog naudotumėtės ir savo protu,

kad užtikrintumėte, jog tai, ką jūs darote, yra veiksminga ir nukreipta tinkama linkme,

ir ne tik. Aš taip pat manau jog protas padeda mums

suprasti, kad kiti žmonės, kad ir kur jie bebūtų,

yra tokie patys kaip mes, jie kenčia taip pat kaip ir mes,

kad tėvai gedi dėl savo vaikų mirčių,

taip pat kaip ir mes,

ir kad lygiai taip pat, kaip mūsų gyvenimai ir gerovė rūpi mums,

jie rūpi tiek pat ir visiems tiems žmonėms.

Taigi, aš manau, jog protas nėra tiesiog kokia nors neutrali priemonė,

kuri mums padeda gauti tai, ko norime.

Jis padeda mums suteikti perspektyvos mūsų situacijai.

Ir aš manau, jog dėl to

dauguma labiausiai pasižymėjusių žmonių veiksmingo altruizmo judėjime

yra žmonės, kurie studijavo

filosofiją, ekonomiką, ar matematiką.

Ir tai gali nustebinti,

nes dauguma žmonių galvoja,

"Filosofija yra nutolusi nuo realaus pasaulio;

ekonomika, kaip mums sakyta, tiesiog padaro mus labiau savanaudiškais,

ir mes žinome, jog matematika yra moksliukams."

Bet tiesą pasakius, tai daro didelį skirtumą,

ir iš tiesų, yra vienas toks moksliukas,

kuris yra ypatingai veiksmingas altruistas,

nes jis turi šią savybę.

Tai Bill ir Melinda Gates Fondo internetinis puslapis

ir jei pažiūrėsite į žodžius viršutiniame dešiniajame kampe,

jie sako: "Visos gyvybės turi vienodą vertę."

Tai supratimas,

racionalus mūsų situacijos pasaulyje supratimas,

kuris paskatino šiuos žmones

tapti pačiais veiksmingiausiais altruistais istorijoje,

Bill ir Melinda Gates ir Warren Buffett.

(Plojimai)

Nė vienas, nei Andrew Carnegie, nei John D. Rockefeller,

nėra paaukojęs tiek daug labdarai,

kiek kiekvienas iš šios trijulės,

ir jie panaudojo savo sumanumą,

kad užtikrintų, jog tai būtų labai veiksminga.

Pagal vieną įvertinimą, Gates Fondas

jau išgelbėjo 5,8 milijonus gyvybių

ir dar daugiau milijonų žmonių, užsikrėtusių ligomis,

kurios būtų labai sugadinę jų sveikatą,

net jei ir galiausiai jie būtų išgyvenę.

Per ateinančius metus, neabejotinai Gates Fondas

paaukos dar daugiau,

ir išgelbės dar daugiau gyvybių.

Na, jūs galite pasakyti, jog tai suprantama, kai tu esi milijardierius,

tu gali padaryti tokią įtaką.

Bet jeigu aš nesu, ką aš galiu padaryti?

Tad aš peržvelgsiu keturis klausimus, kuriuos užduoda žmonės,

kurie galbūt sutrukdo jiems aukoti.

Jie nerimauja, kokią įtaką jie gali padaryti.

Bet jums nereikia būti milijardieriais.

Tai - Toby Ord. Jis mokslininkas filosofijos srityje

Oksfordo universitete.

Jis tapo veiksmingu altruistu kai suskaičiavo,

jog su pinigais, kuriuos jis uždirbs

per visą savo karjerą, savo akademinę karjerą,

jis galėtų paaukoti pakankamai, kad išgydytų 80 000 žmonių aklumą

besivystančiose šalyse

ir vis dar turėtų pakankamai likusių pinigų

gyventi pagal visiškai pakankamą gyvenimo standartą.

Taigi Toby įkūrė organizaciją

pavadinimu "Duoti, ką galime", kad paskleistų šią informaciją

ir suvienytų žmones, kurie nori pasidalinti dalimi savo atlyginimo,

bei paprašytų žmonių pasižadėti paaukoti 10 procentų

savo viso gyvenimo uždirbto atlyginimo

kovai su skurdu pasaulyje.

Pats Toby paaukoja daugiau.

Jis pasižadėjo gyventi išleidžiant 18 000 svarų per metus --

tai mažiau nei 30 000 dolerių --

o visą likusį atlyginimą atiduoti toms organizacijoms.

Ir taip, Toby yra vedęs ir yra pasiėmęs paskolą.

Tai pora vėlesniame gyvenimo tarpsnyje,

Charlie Bresler ir Diana Schott,

kurie, kai buvo jauni, kai susitiko,

buvo aktyvistai prieš karą Vietname,

kovojo už socialinį teisingumą,

ir kuomet jie ėmėsi savo karjerų, kaip dauguma žmonių daro,

nedarė nieko labai aktyvaus kovojant dėl tų vertybių,

tačiau jų neapleido.

Ir tuomet, kai jie pasiekė tą amžių, kuomet dauguma žmonių

pradeda galvoti apie pensiją, jie sugrįžo prie jų

ir nusprendė sumažinti savo išlaidas,

gyventi kukliai ir paaukoti tiek pinigų, tiek savo laiko

kovojant su skurdu pasaulyje.

Dabar, man minint laiką jūs tikriausiai pradedate galvoti:

"Ar aš turėčiau mesti savo karjerą ir visą savo laiką paaukoti

gelbėti keletą iš tų 19 000 tūkstančių gyvybių,

kurias prarandame kiekvieną dieną?"

Vienas žmogus, kuris visai nemažai mąstė apie šią problemą,

kaip galima turėti karjerą, kuri turės

didžiausią įtaką gėriui pasaulyje yra Will Crouch.

Jis filosofijos magistro studentas

ir jis sukūrė internetinį puslapį pavadinimu 80 000 Valandų

(tai skaičius valandų, kurį pagal jo įvertinimus,

dauguma žmonių skiria savo karjerai),

tam, kad patartų žmonėms kaip turėti geriausią

ir veiksmingiausią karjerą.

Bet jūs nustebsite sužinoję,

kad viena iš karjerų, kurias jis skatina žmones apmąstyti,

jei jie turi tinkamus sugebėjimus ir asmenines savybes,

yra bankininkystė ir finansai.

Kodėl? Nes jeigu tu uždirbi daug pinigų,

tu gali paaukoti daug pinigų,

ir jeigu tu sėkmingai kopsi šios karjeros laiptais,

tu galėsi paaukoti pakankamai ir padėsi organizacijai,

kad ji galėtų įdarbinti, sakykime, penkis pagalbos darbuotojus

besivystančiose šayse, ir kiekvienas iš jų

turbūt padarytų tiek pat gero,

kiek tu būtum padaręs.

Taigi tu gali penkis kart padauginti poveikį,

pasirinkdamas tokią karjerą.

Štai vienas jaunas vyras, kuris pasinaudojo šiuo patarimu.

Jo vardas Matt Weiger.

Jis studijavo filosofiją ir matematiką Princetono universitete,

jo filosofijos bakalauro darbas buvo įvertinas prizu kaip geriausias iš darbų,

kai jis baigė universitetą pernai metais.

Bet jis pasirinko dirbti finansų srityje Niujorke.

Jau dabar jis uždirba pakankamai,

kad gali paaukoti šešiaženklę sumą veiksmingom labdaros organizacijom

ir vis dar pasilieka pakankamai pinigų sau pragyvenimui.

Matt taip pat padėjo man įkurti organizaciją,

su kuria aš dirbu ir kurios pavadinimas kilo

iš knygos, kurią aš parašiau:

"Gyvybė, kurią gali išgelbėti",

kuri stengiasi pakeisti mūsų visuomenę,

kad daugiau žmonių suprastų, jog

jeigu mes norime gyventi etišką gyvenimą,

neužtenka vien daryti tai, kas draudžiama

ir nesukčiauti, nevogti, nežaloti, nežudyti,

bet taip pat, jeigu mes turime pakankamai, mes privalome pasidalinti dalimi to

su žmonėmis, kurie turi tiek mažai.

Ir ši organizacija suburia kartu žmones

iš skritingų kartų,

kaip Holly Morgan, kuri yra studentė

ir kuri pasižadėjo atiduoti 10 procentų

tos mažos sumos, kurią turi,

ir dešinėje, Ada Wan,

kuri yra dirbusi tiesiogiai su skurstančiais, bet dabar

studijuoja verslo magistro studijas Yale universitete, kad turėtų daugiau, ką galėtų paaukoti.

Dauguma žmonių galvos, vis dėl to,

jog labdaros organizacijos visai nėra veiksmingos.

Tad pakalbėkime apie veiksmingumą.

Toby Ord yra labai susirūpinęs tuo

ir jis apskaičiavo, kad kai kurios labdaros organizacijos

yra šimtus ar net tūkstančius kartų

veiksmingesnės už kitas,

tad yra labai svarbu surasti tas veiksmingąsias.

Paimkime, pavyzdžiui, šuns vedlio suteikimą aklajam.

Tai yra geras dalykas, taip?

Na, taip, tai yra geras dalykas,

bet taip pat reikia pagalvoti, kaip dar galima panaudoti tuos pačius išteklius.

Reikia apie 40 000 dolerių tam, kad išdresiruotum šunį vedlį

ir išmokytum su juo elgtis, kad šuo vedlys

galėtų efektyviai padėti aklajam.

Reikia maždaug nuo 20 iki 50 dolerių tam,

kad išgydytum aklą žmogų besivystančioje šalye,

jei jis turi trachomą.

Taigi, patys galite susumuoti ir gausite kažką panašaus.

Galite suteikti vieną šunį vedlį

vienam aklam amerikiečiui,

arba galite išgydyti tarp 400

ir 2000 žmonių nuo aklumo.

Manau, yra aišku, kuris veiksmas yra geresnis.

Bet jeigu norite ieškoti veiksmingų labdaros organizacijų,

tai yra gera internetinė svetainė.

GiveWell egzistauoja tam, kad įvertintų labdaros organizacijų įtaką,

ne tik ar jos yra gerai valdomos,

ir ši svetainė patikrino šimtus labdaros organizacijų

ir šiuo metu rekomenduoja tik tris,

iš kurių Fondas Prieš Maliariją yra pirmoje vietoje.

Taigi, tai yra labai sunku. Jeigu norite pasižiūrėti į kitas rekomendacijas,

thelifeyousave.com (gyvybė, kurią tu išgelbėji) ir Giving What We Can (Duodame, ką galime) -

abi svetainės turi šiek tiek platesnį sąrašą,

bet jūs galite rasti veiksmingų organizacijų,

ir ne tik toje srityje, padedančių saugoti gyvybes nuo skurdo.

Aš džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad dabar yra internetinė svetainė,

kuri stebi veiksmingas gyvūnų organizacijas.

Tai dar viena problema, dėl kurios aš jaudinuos

visą savo gyvenimą, ta begalinė kančia,

kurią žmonės sukelia,

neperdedant, dešimtims milijardų gyvūnų kiekvienais metais.

Tad jeigu nori surasti veiksmingų organizacijų,

kurios stengiasi sumažinti tą kančią,

gali apsilankyti Veiksmingoje Gyvūnų Agitacijoje.

Ir kai kurie veiksmingi altruistai galvoja, kad yra labai svarbu

užtikrinti, kad mūsų rūšis apskritai išgyventų.

Tad jie ieško būdų, kaip sumažinti išnykimo riziką.

Štai viena iš išnykimo rizikų, su kuria susidūrėme,

kai asteroidas praskriejo visai šalia mūsų planetos.

Tyrimai mums gali padėti net tik numatyti

asteroidų, kurie galėtų su mumis susidurti, keliavimo trajektoriją,

bet ir nukreipti juos.

Taigi, kai kurie žmonės remia šį projektą.

Egzistuoja daugybė galimybių.

Paskutinis klausimas, kurį norėčiau adresuoti, yra

kai kurie žmonės mano, kad davimas yra našta.

Aš tuo netikiu.

Visą gyvenimą man patiko duoti

nuo tada, kai baigiau universitetą.

Tai man teikia daug pasitenkinimo.

Charlie Bresler man sakė, kad jis nėra altruistas.

Jis mano, kad gyvybė, kurią jis gelbėja, yra jo paties gyvybė.

O Holly Morgan man sakė, kad kažkada kovojo su depresija

iki kol įsitraukė į veiksmingą altruizmą,

ir dabar jis yra vienas laimingiausių žmonių.

Manau, kad viena iš to priežasčių yra ta,

kad veiksmingas altruizmas padeda nugalėti,

ką aš vadinu, Sizifo problema.

Štai čia yra Sizifas, pavaizduotas Ticiano,

dievų pasmerktas stumti didelį akmenį

į kalną.

Kai tik jis pasiekia viršūnę, pasidaro per sunku,

akmuo išslysta ir nurieda žemyn,

o jis turi nusileisti žemyn ir vėl jį stumti.

Ir tuomet tai kartojasi vėl ir vėl

amžinai.

Ar tai jums neprimena vartotojo gyvenimo būdo,

kur sunkiai dirbi, kad gautum pinigų,

išleidi tuos pinigus prekėms,

kurias tikiesi, kad maloniai naudosi?

Bet tuomet pinigai baigiasi, turi sunkiai dirbti,

kad gautum daugiau, išleistum daugiau ir taip palaikytum

vienodą laimės lygį, tai lyg hedonistinis bėgtakis.

Niekad nuo jo nenulipi ir niekad nesijauti visiškai patenkintas.

Tapimas veiksmigu altruistu suteikia

prasmę ir pasitenkinimą.

Tai duoda tvirtą pagrindą savivertei,

kuria tu jauti, kad gyvenimas yra tikrai vertas gyventi.

Baigsiu jums papasakodamas

apie el. laišką, kurį gavau,

kai rašiau šią kalbą maždaug prieš mėnesį.

Siuntėjas buvo Chris Croy, apie kurį anksčiau nebuvau girdėjęs.

Štai jo nuotrauka, sveikstant po operacijos.

Kodėl jis turėjo operaciją?

Laiškas prasidėjo taip: "Praeitą antradienį,

aš anonimiškai paaukojau savo dešinį inkstą nepažįstamajam.

Tai pradėjo inkstų grandinę,

kuri padėjo keturiems žmonėms gauti inkstus."

Kasmet maždaug 100 žmonių JAV

ir daugiau kitose šalyse, aukoja inkstus.

Man buvo malonu tai skaityti. Chris rašė toliau,

kad jį įkvėpė mano darbai.

Turiu pripažinti, kad susigėdau,

nes vis dar turiu du inkstus.

Bet Chris rašė, kad nemano,

jog padarė kažką nepaprasto,

nes jis apskaičiavo, kad metų skaičius,

kuriuo prailgino kito žmogaus gyvenimą

buvo tolygus

5000 dolerių, atiduotų Fondui prieš Maliariją.

Tai privertė mane pasijusti geriau,

nes esu davęs 5000 dolerių

Fondui prieš Maliariją

ir įvairioms kitoms veiksmingoms labdaroms.

Taigi, jeigu jaučiatės blogai,

kad vis dar turite du inkstus,

yra būdas atsipirkti.

Ačiū.

(Plojimai)