Return to Video

Kaip kosmose matuojame atstumus? - Yuan-Sen Ting

  • 0:07 - 0:10
    Šviesa keliauja greičiausiai.
  • 0:10 - 0:13
    Ji tokia greita, jog milžiniškus atstumus
  • 0:13 - 0:16
    matuojame pagal tai,
    kiek šviesai užtrunka juos nukeliauti.
  • 0:16 - 0:20
    Per vienerius metus, šviesa nukeliauja
    apie 6 000 000 000 000 mylių –
  • 0:20 - 0:23
    atstumą, kurį vadiname 1 šviesmečiu.
  • 0:23 - 0:25
    Kad įsivaizduotumėte, koks tai atstumas,
  • 0:25 - 0:29
    Mėnulis, kurį Apollo astronautai
    pasiekė per 4 dienas,
  • 0:29 - 0:32
    nuo Žemės nutolęs
    tik vienos šviesos sekundės atstumu.
  • 0:32 - 0:37
    Tuo tarpu, arčiausiai Saulės esanti
    žvaigždė Kentauro Proksima
  • 0:37 - 0:40
    yra už 4,24 šviesmečio.
  • 0:40 - 0:44
    Paukščių takas yra nusidriekęs
    100 000 šviesmečių.
  • 0:44 - 0:47
    Mums arčiausia galaktika, Andromeda,
  • 0:47 - 0:50
    nutolusi 2,5 milijonų šviesmečių.
  • 0:50 - 0:53
    Kosmosas yra beprotiškai didelis.
  • 0:53 - 0:57
    Bet iš kur mes žinome, koks atstumas
    yra iki žvaigždžių ir galaktikų?
  • 0:57 - 1:01
    Juk visgi, kai stebime dangų,
    matome plokščią, dviejų dimensijų vaizdą.
  • 1:01 - 1:05
    Jei tiesiog parodote pirštu į žvaigždę,
    negalite nustatyti koks iki jos atstumas,
  • 1:05 - 1:09
    taigi, kaip tai sužino astrofizikai?
  • 1:09 - 1:11
    Objektams, kurie yra labai arti,
  • 1:11 - 1:15
    galime naudoti
    trigonometrinio paralakso sąvoką.
  • 1:15 - 1:17
    Idėja gana paprasta.
  • 1:17 - 1:18
    Atlikime eksperimentą.
  • 1:18 - 1:21
    Ištieskite nykštį
    ir užmerkite kairę akį.
  • 1:21 - 1:25
    Tada atmerkite kairę akį
    ir užmerkite dešinę.
  • 1:25 - 1:27
    Atrodys, kad jūsų nykštys pajudėjo,
  • 1:27 - 1:31
    o tolimesni objektai fone
    liko savo vietose.
  • 1:31 - 1:34
    Tas pats principas pritaikomas
    žvelgiant į žvaigždes,
  • 1:34 - 1:38
    tačiau jos žymiai toliau,
    negu ištiestos rankos ilgis,
  • 1:38 - 1:40
    o Žemė nėra labai didelė,
  • 1:40 - 1:43
    todėl net su skirtingais teleskopais
    keliose pusiaujo vietose,
  • 1:43 - 1:46
    nesimatytų didelio poslinkio.
  • 1:46 - 1:51
    Vietoje to, mes stebime
    žvaigždės vietos pokytį per 6 mėnesius –
  • 1:51 - 1:56
    metų ilgio Žemės orbitos aplink Saulę
    pusiaukelės tašką.
  • 1:56 - 1:59
    Kai matuojame santykines
    žvaigždžių pozicijas vasarą
  • 1:59 - 2:03
    ir darkart žiemą,
    žiūrime lyg kita akimi.
  • 2:03 - 2:05
    Artimos žvaigždės atrodo
    pasislinkę nuo
  • 2:05 - 2:08
    tolimesnių žvaigždžių ir galaktikų fono.
  • 2:08 - 2:13
    Bet šis metodas tinka tik objektams,
    nutolusiems kelis tūkstančius šviesmečių.
  • 2:13 - 2:16
    Už mūsų galaktikos,
    atstumai tokie dideli,
  • 2:16 - 2:21
    jog paralaksas per mažas aptikti
    net jautriausiais instrumentais.
  • 2:21 - 2:24
    Todėl tenka pasitikėti
    kitokiu metodu –
  • 2:24 - 2:27
    standartinėmis žvakėmis.
  • 2:27 - 2:32
    Standartinės žvakės – tai objektai,
    kurių būdingas ryškis ar šviesumas
  • 2:32 - 2:34
    yra labai gerai žinomas.
  • 2:34 - 2:37
    Pavyzdžiui, jei žinote, kokio ryškumo
    yra jūsų elektros lemputė
  • 2:37 - 2:41
    ir paprašote draugo, kad su ta lempute
    jis eitų tolyn nuo jūsų,
  • 2:41 - 2:44
    žinote, kad šviesos kiekis iš jo
  • 2:44 - 2:47
    sumažės atstumo kvadratu.
  • 2:47 - 2:50
    Taigi palygindami gaunamos
    šviesos kiekį
  • 2:50 - 2:52
    su lemputei būdingu ryškumu,
  • 2:52 - 2:55
    galite nustatyti, kokiu atstumu
    yra nutolęs jūsų draugas.
  • 2:55 - 2:58
    Astronomijoje, lempute laikoma
    tam tikros rūšies žveigždė,
  • 2:58 - 3:01
    vadinama cefeidės kintamąja.
  • 3:01 - 3:03
    Šios žvaigždės yra nestabilios iš vidaus,
  • 3:03 - 3:07
    kaip nuolat išsipučiantis
    ir subliūkštantis balionas.
  • 3:07 - 3:11
    Pagal šių susitraukimų ir išsiplėtimų
    sukeliamas ryškio variacijas
  • 3:11 - 3:15
    galime apskaičiuoti jų ryškį,
    išmatuodami šio ciklo trukmę,
  • 3:15 - 3:19
    Ryškesnės žvaigždės
    keičiasi lėčiau.
  • 3:19 - 3:22
    Palyginę šių žvaigždžių
    šviesą
  • 3:22 - 3:24
    su tokiu būdu apskaičiuotu
    būdingu ryškiu,
  • 3:24 - 3:27
    galime nustatyti kokiu atstumu jos nutolę.
  • 3:27 - 3:30
    Deja, tai dar ne viskas.
  • 3:30 - 3:35
    Mes galime matyti atskiras žvaigždes
    nutolusias tik iki 40 000 000 šviesmečių,
  • 3:35 - 3:38
    vėliau jos tampa neįžvelgiamos.
  • 3:38 - 3:41
    Bet laimei turime dar vieną
    standartinės žvakės tipą:
  • 3:41 - 3:44
    žymiąją 1a tipo supernovą.
  • 3:44 - 3:50
    Supernovos – dideli žvaigždiniai sprogimai
    yra vienas iš žvaigždžių mirties būdų.
  • 3:50 - 3:52
    Šie sprogimai tokie ryškūs,
  • 3:52 - 3:55
    jog gali šviesumu nustelbti galaktikas,
    kuriose jie vyksta.
  • 3:55 - 3:58
    Todėl netgi jei galaktikoje nematome
    atskirų žvaigždžių,
  • 3:58 - 4:01
    vis tiek galime matyti supernovas
    joms vykstant.
  • 4:01 - 4:05
    1a tipo supernovas, pasirodo,
    galima naudoti kaip standartines žvakes,
  • 4:05 - 4:09
    nes ryškios supernovos
    nyksta lėčiau negu blankios.
  • 4:09 - 4:11
    Dėl šio mūsų suprantamo ryšio
  • 4:11 - 4:13
    tarp ryškio ir nykimo greičio,
  • 4:13 - 4:16
    galime šias supernovas naudoti
    atstumų iki kelių
  • 4:16 - 4:19
    milijardų šviesmečių tyrimui.
  • 4:19 - 4:24
    Kodėl svarbu matyti
    tokius tolimus objektus?
  • 4:24 - 4:27
    Prisiminkime, kokiu greičiu keliauja
    šviesa.
  • 4:27 - 4:31
    Pavyzdžiui, Saulės šviesai
    mus pasiekti užtrunka 8 minutes,
  • 4:31 - 4:34
    tai reiškia, kad šviesa, matoma dabar
    yra Saulės vaizdas prieš 8 minutes.
  • 4:34 - 4:38
    Kai žvelgiate į Didžiuosius Grįžulo Ratus,
  • 4:38 - 4:42
    matote, kaip jie atrodė
    prieš 80 metų.
  • 4:42 - 4:43
    O kaip tos neryškios galaktikos?
  • 4:43 - 4:46
    Jos yra už milijonų šviesmečių.
  • 4:46 - 4:49
    Užtruko milijonus metų,
    kol ta šviesa pasiekė mus.
  • 4:49 - 4:55
    Taigi, visata tam tikra prasme
    pati yra lyg laiko mašina.
  • 4:55 - 4:59
    Kuo toliau galime pažvelgti,
    tuo jaunesnę visatą tiriame.
  • 4:59 - 5:02
    Astrofizikai stengiasi
    atskleisti visatos istoriją
  • 5:02 - 5:06
    ir suprasti iš kur ir kodėl
    mes atsiradome.
  • 5:06 - 5:11
    Visata nuolat siunčia mums
    informaciją šviesos pavidalu.
  • 5:11 - 5:14
    Mums lieka tik ją iššifruoti.
Title:
Kaip kosmose matuojame atstumus? - Yuan-Sen Ting
Description:

Visą pamoką žiūrėkite: http://ed.ted.com/lessons/how-do-we-measure-distances-in-space-yuan-sen-ting

Kai žvelgiame į dangų, matome plokščią, dviejų dimensijų vaizdą. Taigi, kaip astronomai išsiaiškina atstumus tarp žvaigždžių, galaktikų ir Žemės? Yuan-Sen Ting demonstruoja, kaip trigonometriniai paralaksai, standartinės žvakės ir kiti dalykai padeda mums nustatyti kelių milijardų šviesmečių atstumus nuo Žemės.

Yuan-Sen Ting pamoka, TED-Ed animacija.
more » « less
Video Language:
English
Team:
closed TED
Project:
TED-Ed
Duration:
05:30

Lithuanian subtitles

Revisions

Our website uses cookies for analysis purposes.