Kodėl dauguma visada klysta | Paul Rulkens | TEDxMaastricht

Šis pranešimas paskelbtas TEDx renginyje pagal TED konferencijų formatą, tačiau jį nepriklausomai organizavo vietinė bendruomenė. Sužinokite daugiau http://ted.com/tedx

Paul Rulken yra ekspertas, kaip pasiekti neeilinių rezultatų kaip įmanoma lengviau, greičiau ir elegantiškiau. Baigė chemijos inžineriją, tačiau ėmė specializuotis našumo didinimo srityje. Jo darbs remiasi jo žiniomis ir patirtimi iš praktinės psichologijos ir nerurologijos, ir ypač sveiku protu. Jis šiuo metu dirba visame pasaulyje ir padeda žmonėms, komandoms, organizacijoms pasiekti puikius našumo rezultatus. Gyvena su žmona ir dviem vaikais Mastrichto mieste.

1942 metais Albertas Einšteinas
dėstė Oksfordo universitete

ir vieną dieną
savo vyresniesiems studentams

jis pateikė fizikos egzaminą.

Jis vaikščiojo po universiteto miestelį
kartu su savo asistentu

ir staiga, asistentas pažvelgė
į Albertą Einšteiną ir tarė,

„Dr. Einšteinai, šis egzaminas,
kurį ką tik davėte

vyresniųjų fizikos studentų klasei,

yra visiškai toks pat egzaminas,
kurį davėte tai pačiai klasei

prieš metus!“

„Taip, taip, pasakė Albertas Einšteinas,
visiškai toks pat“.

„Bet Dr. Einšteinai,
kodėl taip padarėte?“

„Na, tarė Einšteinas,
pasikeitė atsakymai“.

(Juokas.)

Pasikeitė atsakymai.

Kas buvo tiesa 1942 metais,
šiandien yra dar labiau tiesa.

Mes gyvename pasaulyje,
kur klausimas gali būti toks pat,

tačiau atsakymai pasikeitę.

Kitaip tariant, kas jumis atveda čia,
daugiau nebenuves iki ten.

Ir jei norite pasiekti rezultatus,
kurių niekada nesate pasiekę,

na, tuomet reikia pradėti daryti tai,
ko niekada nedarėte.

Pagrindinis klausimas šiandienai šis:
ar yra metodas tam pasiekti?

Ar yra galimybė, kad kiekvienas mūsų
padarytų neįmanoma tam, kad

pasiektų neeilinius rezultatus?

Gera naujiena ta,
kad atsakymas į šį klausimą yra „taip“.

Ir šiandien aš jums paaiškinsiu

kodėl dauguma klysta,
kai kalbame apie aukštus pasiekimus

ir, kaip galėtume tai panaudoti, kad

išgautumėte viską iš to, ką turite.

Leiskite jums pristatyti kai ką įdomaus,

įdomų pastebėjimą.

Kai žmonės, komandos, organizacijos
atsimuša į sieną,

jie dažniausiai daro
vieną iš dviejų dalykų:

arba tą pątį daro daugiau,
arba tą patį daro mažiau.

Tačiau rečiau pamatysime,

kad vietoje to jie darytų kažką kitaip.

Įdomu, jei pažiūrėsite į šiuos duomenis,

apytiksliai 3 procentai žmonių
yra linkę elgtis skirtingai nei kiti

Kiti likę 97%,
ir toliau trenkiasi į tą pačią sieną,

lyg koks energingas steroidinis triušis.

Kodėl taip yra?

Jei norime suprasti,
reikia savęs paklausti kito klausimo.

Ir tas klausimas yra:
Koks yra galvojimo tikslas?

Koks yra galvojimo tikslas?

Jei paklaustumėte smegenų veiklą,
tyrinėjančio mokslininko,

jis pasakytų,

„Na, galvojimo tikslas
yra nustoti galvoti“.

Galvojimo tikslas yra nustoti galvoti.

Ką tai reiškia?

Štai:

Galvojimui reikia daug energijos.

Taigi, kad ir apie ką galvojame,
stengiamės galvoti kuo trumpiau

ir tada įjungiame automatinį pilotavimą.

Daugiau nei 95% savo gyvenimo
pragyvename įjungę automatinį pilotavimą.

Pavyzdžiui, jei jūs kada vairavote
automobilį,

ir tuomet supratote, vau!
Ką aš veikiau pusantros valandos?

Tuomet jūsų smegenys įjungia
automatinį pilotavimą.

Kitas pavyzdys.

Daugelis jūsų klausosi manęs,
įjungę automatinį pilotavimą.

Ir aš žinau, kurie iš jūsų tai daro.

(Juokas.)

Jei jūsų smegenys įjungia
automatinį pilotavimą,

tai veda į, kaip mokslininkai vadina,
psichinę trumparegystę

dar taip pat žinomą,
kaip tunelinį regėjimą.

Jei turite tunelinį matymą,
tai šiek tiek problematiška,

nes trikdo žmones
dėl jų pačių veiklos rezultatų.

Tai priežastis, kodėl daug žmonių
gyvena gyvenimą

tarsi vidutinis automobilių
lenktynių vairuotojas,

kuris sėdi savo mašinoje,
pažvelgia į galinio vaizdo veidrodėlį,

pamato savo varžovus

ir taip atsilieka, jog galvoja,
kad yra pirmas.

(Juokas.)

Kitais žodžiais tariant,
esame įpratę mąstyti iš dėžės,

ir ši dėžė yra puiki metafora,

leiskite man nupiešti dėžę.

Jei pažvelgsite atidžiau,

pamatysite, kad ši dėžė
turi labai gerai apibrėžtas ribas

ir mes mąstome viduje šių aprėžtų rėmų.
Pateiksiu pavyzdį.

Vienas šiš rėmų simbolizuoja
teisines ribas, ir mes jų neperžengiame.

Pavyzdžiui,

Tik keletas jūsų pagalvotų pavogti
piniginę iš šalia sėdinčio asmens.

tam, kad galėtų finansuoti
kitą savo verslo kūrimo pradžią.

Na, aš to tikiuos.

Mes mąstome tarp teisinių ribų,
tačiau yra ir kitos ribos.

Mąstome technologinėse ribose,
fizinėse

ir taip pat moralinėse ribose.

Štai ką reiškia mąstymasiš dėžėje.

Na, bent taip galvojame.

Nes realybėje ta dėžė,
kurioje mes mąstome, atrodo šitaip:

Tie, kurie sėdi gale ir negali pamatyti

dėl to, nes ši dėžė yra labai maža.

(Juokas.)

Pateiksiu pavyzdį,
kaip ši dėžė gali būti išties maža.

Pavyzdžiui, jei pasakyčiau šį vakarą.
„Suvalgykime ką nors,

pavakarieniaukime,
kokie būtų variantai?“

Greičiausiai, šie „nusipirkime picą“,

„Eikime į restoraną“, „pasigaminkime
ką nors namie“ ir kitos panašios idėjos.

Tačiau labai mažai iš jūsų pakeltų ranką
ir pasakytų

„Eikime prie netoli esančio greitkelio

ir pasiimkime negyvus gyvūnus šalikelėje

bei paruoškime sau traškią vakarienę“.

(Juokas.)

Tai – trikdančios mintys.

Bet yra kai kas ir linksmo,

daugeliui pasaulyje tai būtų
puikiai normalus atsakymas

nieko blogo nesakantis.

Tai rodo, kad dėžė, kurioje mes mąstome

iš tikrųjų yra, labai maža.

Jei pažvelgsite arčiau, į savo veiklą,
profesiją

jūs taip pat mąstote iš labai mažos dėžės.

Šios dėžės ribos vadinamos
industrijos standartais

arba industrijos normomis.

Pavyzdžiui, jei turite restorano verslą,

industrinis standartas yra,
kai žmonės ateina į jūsų įstaigą

pavalgo, ir susimoka

Tai yra standartas: taip elgiasi visi.

Kitas pavyzdys, jei jūsų verslas
susijęs su bankininkyste,

norma laikoma, kai žmonės duoda
jums pinigus, jūs pasakote ačiū

ir atiduodate tuos pinigus
kažkam kitam.

(Juokas.)

Na, tai juk bankininkystė!

Tai yra industrijos ar profesijos
standartai, normos

Bet štai ką turite žinoti:

Žodis „norma“ žodžio
„normalu“ santrumpa.

Kitaip tariant,
jei darysite tai, ką kiti daro

gausite tokius rezultatus, kaip ir kiti

ir štai tie „normalūs“ rezultatai.

Ir šiandien mes norime
nepaprastų rezultatų.

Todėl pagrindinis klausimas yra:
kaip išspirti save iš tos dėžės?

iš tos labai mažos industrinės
ir profesinės dėžės

ir persikelti į laimingesnę vietą,

kur įvyksta puikios inovacijos.

Kaip jums tai padaryti?

Leiskite pristatyti jums

smalsius Londono taksi vairuotojus.

Jei norite tapti taksi vairuotoju Londone,

reikia mintinai žinoti visą miestą,
tai vadinima „žiniomis“.

Galite įsivaizduoti, kiek metų
trunka įgyti tą „žinojimą“ mintinai.

Ir tai yra gan problematiška,
jei norėrite plėsti savo taksi verslą.

Todėl jie klausia savęs:

kaip galėtume greitai
išplėsti savo taksi verslą,

ir tuo pačiu samdyti
taksi automobilių vairuotojus,

kurie nežino nieko apie Londono miestą?

Ir tada jie sugalvojo sumanų sprendimą.

Jie pasakė, na, galime turėti
dviejų rūšių taksi vairuotojus.

Normalius ir kitus su didžiule iškaba,
kurioje parašyta:

„Vairuotojas, kuris nežino nieko...

(Juokas.)

apie Londono miestą,
bet mielai išklausytų jūsų nuorodas“.

Tai nuostabi idėja,
nes ji atkreipia tų žmonių dėmesį,

kurie gyveno Londone,
ir pažįsta miestą labai gerai.

ir galiausiai, galiausiai, galiausiai,
gali vaidinti vadovą taksi automobilyje.

(Juokas.)

Puiku!

Ponios ir ponai, ši istorija atrodo miela

tačiau ji yra kur kas daugiau,
nei mums atrodo.

Nes ką mes atradome

yra inovacijų proveržis
ir nepaprasti dalykai nutinka

kai žmonės nusprendžia sulaužyti
standartus ir normas

savo industrijoje ar profesijoje.

Jūs matote tai vėl ir vėl.

Pavyzdžiui, jei norite užsiimti
baldų gamybos verslu,

vieną dieną jūs nuspręsite

nebemontuoti baldų savo klientams,

ir, greičiausiai įkursite
tokią kompaniją kaip IKEA.

Kitas pavyzdys, jei turite
kompiuterių verslą,

ir vieną dieną nuspręsite
nebepardavinėti kompiuterių

fizinėje parduotuvėje,

greičiausiai, įkursite ką nors panašaus
į kompanją Dell.

Ponios ir ponai, tai mums sako,
kad yra metodas link beprotybės

Ir, jei suprasime,
kad dauguma yra visada klysta,

tada pasieksime aukštus
veiklos rezultatus

galiausiai, turite galimybę
nustoti taisyti dalykus

ir vietoj to,
žengti masiškų inovacijų link.

Ponios ir ponai,

Romos imperatorius Markus Aurelijus

yra pasakęs, kad gyvenimo objektas

ne būti šalia daugumos,

bet gyvenimo objektas

yra gebėjimas surasti ir
prisijungti į tas bepročių gretas.

Jei darysite, kaip kiti daro

jūs neišsiskirsite iš kitų
ir, greičiausiai, įstrigsite.

Štai kodėl, kai kalbame
apie didžius pasiekimus

dauguma visada klysta.

ir tą mes tikrai žinome.

Žinoma ir tai, kad 3% žmonių
geba pasiekti nepaprastus rezultatus.

Kiekvienas jūsų gali būti
tarp tų trijų procentų

nuspręsdami šiandien

sulaužyti industrinius standartus
ir normas

Yra ir kita alternatyva,

galite tapti kitais 97% procentais

kurie, galiausiai dirba
tiems trims procentams.

(Juokas.)

Ir šis pasirinkimas yra tik jūsų.

Labai ačiū.

(Plojimai.)