Magiški bambukiniai namai

Jūs nesate regėję tokių pastatų. Stulbinantys bambukiniai namai, pastatyti Elora Hardy ir jos komandos Balyje, raitosi, vingiuoja ir stebina kiekviename posūkyje. Jie nepaklūsta papročiams, nes pats bambukas yra toks paslaptingas. Nėra dviejų vienodų bambuko stiebų, taigi kiekvienas namas, tiltas ir vonios kambarys yra nuostabiai unikalus. Šioje gražioje, neprilygstamoje kalboje ji pasakoja apie bambuko potencialą, kartu kaip apie tvarų resursą ir kibirkštį vaizduotei. „Mums teko išrasti savo taisykles“, sako ji.

Kai man buvo devyneri,

mano mama paklausė, kaip norėčiau,
kad atrodytų mano namas,

ir aš nupiešiau pasakų grybą.

Ir ji išties tokį pastatė.

(Juokas.)

Nemanau, kad tuomet suvokiau,
kad tai nebuvo įprasta,

ir galbūt to nesuvokiu iki šiol,

nes aš projektuoju namus.

Tai šešių aukštų namas pagal užsakymą
Balio saloje.

Jis pastatytas vien tik iš bambuko.

Svetainė ketvirtame aukšte
žvelgia į slėnį

Į namą patenki tiltu.

Tropikuose gali būti karšta,

tad renkamės didelius išlenktus
stogus, kad įleistume vėjelio.

Kai kurie kambariai turi aukštus langus,
kad oro vėdinimas liktų viduje

ir neįleistų vabzdžių.

Šį kambarį palikome atvirą.

Sukūrėme oru vėdinamą, uždengtą lovą.

Vienas klientas norėjo TV kambario
svetainės kampe.

Atskirti erdvę aukštomis sienomis
neatrodė gera mintis,

vietoj to padarėme milžinišką
austą pintinę.

Turime visus reikalingus patogumus,
kaip vonios kambarius.

Ši pintinė yra svetainės kampe,

ir turiu jums pasakyti, kai kurie žmonės
nesiryžta ja naudotis.

Mes ne visai išdirbome
garso izoliaciją.

(Juokas.)

Taigi yra daug dalykų,
ties kuriais dirbame,

bet išmokau vieną dalyką,

kad bambukas bus tinkamas,
jei jį tinkamai naudosi.

Iš tikrųjų tai laukinė žolė.

Ji auga nederlingoje žemėje –

giliose daubose, pakalnėse.

Ji tarpsta nuo lietaus ir tirpsmo
vandens, saulės šviesos,

ir iš 1 450 bambuko rūšių,
augančių pasaulyje,

mes naudojame tik septynias.

Tai mano tėtis.

Tai jis mane užkrėtė
statymu iš bambuko,

ir jis stovi tarp

„Dendrocalamus asper niger“,
kuriuos pasodino prieš 7 metus.

Kasmet jis atsiunčia naują nuotraukų.

Šiame kadre mes matome, kaip
per 3 dienas jie užauga metrą,

taigi kalbame apie tvarią medieną
per trejus metus.

Mes kertame šimtuose
šeimoms priklausančių giraičių.

„Betung“, kaip jį vadiname,
išties labai aukštas,

iki 18 metrų naudojamo ilgio.

Pabandykite nuvežti jį sunkvežimiu
nuo kalno.

Ir jis stiprus: tempimo jėga
prilygsta geležiai,

gniuždomoji jėga – betonui.

Padėkite 4 tonas tiesiai ant stiebo,

ir jis atlaikys.

Nes jis tuščiaviduris, lengvas,

pakankamai lengvas, kad pakeltų
tik keli vyrai,

arba, akivaizdu, viena moteris.

(Juokas.) (Plojimai.)

Kai mano tėvas pastatė
„Green School“ Balyje,

jis pasirinko bambuką
visiems mokyklos statiniams,

nes matė tai kaip pažadą.

Tai pažadas vaikams.

Tai viena tvari medžiaga,
kurios jie nepritrūks.

Ir kai pirmą kartą pamačiau tuos
statomus statinius 6 metų amžiaus,

pagalvojau, tai visiškai logiška.

Jis auga šalia mūsų.

Jis stiprus. Elegantiškas.

Jis atsparus žemės drebėjimams.

Kodėl to nebuvo anksčiau ir ką
mes galime padaryti toliau?

Taigi kartu su keliais „Green School“
statytojais

įkūriau „Ibuku“.

„Ibu“ reiškia „motina“ ir „ku“ reiškia
„mano“, tai simbolizuoja Motiną Žemę,

ir „Ibuku“ esame meistrų, architektų
ir dizainerių komanda,

kartu mes kuriame naujo
tipo statybą.

Kartu per paskutinius 5 metus

pastatėme virš 50 unikalių statinių,
daugiausia Balyje.

Devyni jų „Green Village“ –

jūs jau matėte kai kurių
namų vidų –

mes juos apstatysime
užsakytais baldais,

apjuosime daržais,

norėtume visus jus pakviesti
aplankyti kurią dieną.

Kartu galėtumėte pamatyti
„Green School“ –

kasmet vis dar statome klases –

taip pat ir patobulintą
pasakų grybo namelį.

Taip pat dirbame ties
mažu namu eksportui.

Tai tradicinis sumbanesų namas,
kurį detaliai atkartojome

iki tekstilinių medžiagų.

Restoranas su atvira virtuve.

Ji atrodo, kaip virtuvė, tiesa?

Ir tiltas, kuris driekiasi
22 metrus virš upės.

Tai, ką mes darome,
nėra visiškai nauja.

Nuo mažų lūšnelių iki įmantrių tiltų,
kaip šis Javoje,

bambukas naudojamas tarp
tropinių pasaulio regionų

neperdedant jau dešimt tūkstančių metų.

Yra salų ir netgi žemynų, į kuriuos
pirmiausia nuplaukta bambuko plaustais.

Bet iki šiol

buvo beveik neįmanoma patikimai
apsaugoti bambuką nuo vabzdžių,

taigi nebeliko nieko, kas buvo
pastatyta iš bambuko.

Neapsaugotas bambukas dūla.

Neapdorotas sugraužiamas iki dulkių.

Štai todėl dauguma žmonių,
ypač Azijoje,

mano, kad negali būti toks vargšas
ar kaimietis, kad norėtum

gyventi bambukiniame name.

Taigi pagalvojome,

kas galėtų pakeisti jų nuomonę,

įtikintų žmones, kad bambukas
yra gera medžiaga statyboms,

daugiau mažiau vertas būti norimas?

Pirma, mums reikėjo saugių
apdorojimo sprendimų.

Boraksas yra natūrali druska.

Ji paverčia bambuką perspektyvia
statymo medžiaga.

Tinkamai apdorok, atsargiai suprojektuok,

ir bambuko statinys gali
stovėti amžius.

Antra, pastatyk ką nors
neįprasto iš jo.

Įkvėpk žmones.

Laimei,

Balio kultūra puoselėja meistriškumą.

Ji vertina meistrystę.

Taigi sujunk juos su
drąsiais pašaliniais

iš naujos kartos vietinių architektų

ir dizaineriais bei inžinieriais,

ir visada atmink, kad kuri su

lenktais, smailėjančiais,
tuščiaviduriais stiebais.

Nėra dviejų vienodų stiebų,
jokių tiesių linijų,

jokių „du ant keturių“.

Laiko išbandytos, gerai paruoštos
formulės ir architektūros žodynas

čia netinka.

Turėjome išrasti savo taisykles.

Mes klausiame bambuko, kuo jis geras,
kuo jis nori tapti,

ir jis sako: gerbk mane,
kurk pagal mano stiprybes,

apsaugok nuo vandens
ir išnaudok kuo daugiau mano linkių.

Taigi projektuojame tikrame 3D,

darome sumažintus maketus

iš tų pačių medžiagų, kurios vėliau
bus panaudotos statant namą.

Ir maketo kūrimas iš bambuko yra menas,

kaip ir rimta inžinerija.

Štai čia namo architektūrinis planas.

(Juokas.)

Atsinešame jį į vietą

ir su mažomis liniuotėmis
matuojame kiekvieną šiaudelį,

apsvarstome kiekvieną linkį ir pasirenkame
bambuką iš rietuvės,

kad atkartotume tą namą vietoje.

Kai prieiname iki detalių,
mes apsvarstome viską.

Kodėl durys dažnai būna stačiakampės?

Kodėl ne apvalios?

Kaip padaryti geresnes duris?

Ką gi, tai vyrių mūšis su gravitacija,

ir gravitacija visada nugalės,

tad kodėl neturėti ašies centre,

kur ji išlaikytų pusiausvyrą?

Ir kol tai sprendžiate,
kodėl nepadarius durų ašaros formos?

Kad pelnytume išrankią naudą ir
dirbtume su šios medžiagos

apribojimais,

teko save stumti,

ir tarp šių apribojimų
radome erdvę kažkam naujam.

Tai iššūkis: kaip padaryti lubas,

jei neturi jokių plokščių lentų?

Leiskite pasakyti, kartais aš sapnuoju
gipso kartoną ir fanerą.

(Juokas.)

Bet jei teturi patyrusį meistrą,

ir mažytes atraižas,

supink jas į lubas,

įtempk virš jų drobę, nulakuok jas.

Kaip jūs projektuojate tvirtą
virtuvės stalviršį,

kuris tiktų šiam išlenktam
jūsų statiniui?

Suraikykite akmenį kaip duonos kepalą,

nušlifuokite rankomis kiekvieną,

palikite plutą,

viskas, ką darome, yra beveik
rankų darbas.

Mūsų statinių struktūrinės jungtys

sustiprintos plieno jungtimis, bet
naudojame daug bambuko kaiščių.

Kiekviename aukšte – tūkstančiai kaiščių.

Šios grindys padarytos iš blizgios
ir tvirtos bambuko žievės.

Gali jausti jos tekstūrą basomis pėdomis.

Ir ar grindys, kuriomis vaikštai,

gali daryti įtaką tavo eisenai?

Ar gali pakeisti tavo galiausiai
paliekamą pėdsaką pasauliui?

Prisimenu save devynerių metų

ir stebuklo jausmą,

ir galimybę,

ir truputį idealizmo.

Mūsų laukia ilgas kelias,

reikia dar daug ko išmokti,

bet vieną žinau, kad su kūrybiškumu
ir įsipareigojimu

gali sukurti grožį ir komfortą,

saugumą ir net prabangą

iš medžiagos, kuri ataugs.

Dėkoju.

(Plojimai.)