Moterys, kovojančios Amerikos karo priešakinėse linijose

2011-aisiais JAV Ginkluotosios pajėgos vis dar draudė moterims kovoti – bet tais metais į Afganistaną buvo nusiųsta specialiųjų pajėgų komanda, sudaryta iš moterų, tarnauti fronto linijoje, megzti ryšius su vietiniais ir padėti priartinti karo pabaigą. Korespondentė Gayle Tzemach Lemmon pasakoja šios „seserijos“ istoriją – ypatingų moterų karių, kurios pralaužė seną draudimą tarnauti.

Kiekviena moteriška draugių kompanija
turi linksmintoją,

tą, pas kurią einate, kai reikia
išsiverkti,

tą, kuri sako jums susiimti
po sunkios dienos.

Ir ši grupė buvo ne kitokia.

Išskyrus tai, kad ši bendruomenė
buvo radikalių moterų,

kurios susirinko kartu

pirmiausia tapti komandos narėmis,
tada draugėmis, o galiausiai šeima

mažiausiai tikėtinose vietose:

specialiųjų pajėgų karo lauke.

Tai moterų grupė, kurių draugystę ir drąsą
sutvirtino

ne tik tai, ką jos matė ir darė
būdamos atakos centre,

bet ir pats faktas, kad jos ten buvo

dar tada, kai moterims, bent oficialiai,

vis dar buvo uždrausta kautis žemės
kovose,

ir Amerika net neįsivaizdavo,
kad jos egzistuoja.

Ši istorija prasideda su
specialiųjų pajėgų lyderiais,

labiausiai išbandytais vyrais
JAV armijoje, kurie sakė:

„Mums reikia moterų, kad jos
padėtų atlaikyti šį karą”.

„Amerika niekada nelaimės karų žudydama,“
jie teigė.

„Reikia daugiau žinių ir
daugiau supratimo”.

Ir kaip visi žino,

jeigu norite suprasti kas dedasi
visuomenėje ir namuose,

jūs kalbate su moterimi,

kai kalbate apie pietinį Afganistaną

ar pietų Kaliforniją.

Bet šiuo atveju vyrai nekalbėtų
su moterimi,

nes tokioje konservatyvioje ir tradicinėje
visuomenėje kaip Afganistane,

tai sukeltų mirtiną nusikaltimą.

Taigi jums ten reikia karių moterų.

Tai reiškė, šiuo karo metu,
kad moterys įdarbintos

tarnauti kartu su armijos reindžeriais
ir jūrų laivyno SEAL,

susidurtų su kova, su kuria susiduria
mažiau nei 5 procentai

visos Jungtinių Valstijų kariuomenės.

Mažiau nei 5 procentai.

Taigi šaukimas buvo paskelbtas.

„Moterys karės: tapkite istorijos dalimi.

Prisijunkite prie specialiųjų operacijų
Afganistano kovos lauke.“

Tai buvo 2011 metais.

Ir nuo Alabamos iki Aliaskos

grupė moterų, kurios visada norėjo
nuveikti kažką svarbaus,

kartu su geriausiais iš geriausių

ir pakeisti savo šalį,

priėmė šaukimą tarnauti.

Jos tą darė ne dėl politikos,
tačiau dėl tarnavimo tikslui.

Ir moterys, kurios atvyko
į Šiaurės Karoliną

varžytis dėl vietos tose komandose,

kurios jas atvestų į specialiųjų
operacijų fronto linijas,

nusileido ir greitai surado bendruomenę,

kokios dar nebuvo regėję.

Pilną moterų, tokių pat drąsių
ir stiprių kaip jos

ir lygiai taip pat pasiryžusių
kažką pakeisti.

Joms nereikėjo atsiprašinėti
dėl to kas jos yra,

ir, tiesą sakant, jos galėjo
tuo didžiuotis.

Ir būdamos ten jos netikėtai atrado,

kad egzistavo daugiau žmonių kaip jos.

Ir viena iš jų pasakė,

„Buvo taip lyg apsižvalgei ir supratai,

zoologijos sode yra daugiau nei viena
žirafa.“

Viena išskirtiniausių šioje komandoje
buvo Cassie,

jauna moteris, sugebėjusi tapti ROTC
kadete, seserijos nare

ir studijuoti Moterų studijų programą,
ir viskas viename asmenyje.

Tristan, West Point takelio žvaigždė,
kuri visada bėgiojo ir žygiavo

be kojinių

ir turėjo batus, kurių kvapas tai įrodė.

(Juokas.)

Amber, Heidi gyvavaizdis, kuri
visada norėjo būti pėstininke,

sužinojusi, kad moterims tai draudžiama,

nusprendė tapti žvalgybos pareigūne.

Ji tarnavo Bosnijoje.

Vėliau ji padėjo FTB sulaikyti narkotikų
gaujas Pensilvanijoje.

Ir dar buvo Kate, kuri žaidė
futbolą mokykloje

visus keturis metus,

nors ir norėjo išeiti po pirmųjų metų

ir pradėti dainuoti chore,

bet kai berniukai pasakė, kad
mergaitės negali žaisti futbolo,

ji nusprendė pasilikti

dėl visų mažų mergaičių,
kurios ateis po jos.

Joms biologija nulėmė dalį likimo

ir padėjo, kaip Cassie kartą pasakė,

„visus kilnius dalykus
nepasiekiamus merginoms.“

Ir štai, čia buvo šansas
tarnauti su geriausiais iš geriausių,

misijoje, kuri buvo svarbi jų šaliai,

ne nepaisant fakto, kad jos buvo moterys,

tačiau būtent dėl to,
kad jos moterys.

Ši moterų grupė dėl daugelio
priežasčių buvo kaip moterys visur.

Jos dėvėjo makiažą, ir iš tiesų,

jos susiburdavo mergaičių kambaryje
dėl akių kontūro ir pieštuko.

Jos dėvėjo neperšaunamas liemenes.

Jos užsidėdavo ~23 kg. svorius
į savo kuprines,

ir įsėsdavo į sraigtasparnį,
vykstantį į operaciją,

ir jos grįždavo ir žiūrėdavo filmą
pavadinimu „Pamergės“.

(Juokas.)

Jos netgi dėvėjo dalyką vadinamą „Spanx”

nes jos itin greit išsiaiškino,

uniformos sukurtos vyrams buvo per
didelės ten, kur turėjo būti mažos,

ir per mažos, kur turėjo būti didelės.

Taigi Lane, Irako karo veteranė,
jūs matote ją kairėje,

nusprendė, kad ji nueis į „Amazon”

ir užsisakys porą „Spanx” į savo bazę

tam, kad jos kelnės geriau tiktų jai
išvykstant į misijas kiekvieną vakarą.

Šios moterys susiburdavo
kartu į video konferenciją

iš visame Afganistane esančių
įvairių bazių,

ir jos kalbėdavo apie tai, kaip jautėsi

būdamos vienintelėmis moterimis,
kurios tai darė.

Jos juokaudavo,

jos kalbėdavo apie tai, kas
veikė ir kas ne,

ką jos išmoko daryti gerai,
ką joms reikėjo daryti geriau.

Ir jos kalbėdavo apie lengvesnius
momentus būnant moterimi,

kuri išsiųsta į specialiųjų operacijų
priešakines linijas.

Įskaitant ir „Shewee”,

tai įrankis padedantis
šlapintis kaip vyrui,

nors ir sakoma, kad jo tikslumas
yra tik apie 40 procentų.

(Juokas.)

Šios moterys gyveno „ir” viduje.

Jos įrodė, kad galima
būti drąsiai ir moteriškai.

Tu gali dėvėti akių tušą ir neperšaunamą
liemenę.

Tau gali patikti „CrossFit“ ir
siuvinėjimas kryželiu.

Tau gali patikti lipti iš sraigtasparnio
ir taip pat kepti sausainius.

Moterys kiekvieną dieną gyvena „ir“,

ir šios moterys
tai įtraukė į misijas.

Šio mirties ir gyvenimo kovos lauke
jos niekada nepamiršo,

kad buvimas moterimi jas išvedė į
karo lauko priešakines linijas,

bet buvimas kariu yra tai,
kas padeda įrodyti savo vertę.

Tai buvo naktis, kai
Amber išvyko į misiją,

ir kalbėdama su namų moterimis

suprato, kad užsibarikadavę
šauliai iš pasalų tykojo

Afganų ir Amerikiečių pajėgų, laukiančių
kada galės įeiti į namus.

Kitą naktį tai buvo Tristan,
kuri išsiaiškino,

kad ten buvo dalys, sudarančios
sprogmenis,

gulinčios visuose namuose
kur jie stovėjo,

ir iš tiesų, sprogmenys
buvo sudėti visur, nuo ten –

iki siekiamo misijos tikslo.

Buvo naktis, kurios metu kita
jų komandos draugė įrodė ką galinti

pačiai skeptiškiausiai „SEAL“ komandai,

kai ji surado jų ieškomų duomenų,

supakuotus į šlapias kūdikio sauskelnes.

Ir buvo naktis, kai Izabelė,
dar viena jų komandos narė,

rado dalykus, kurių jie ieškojo,

ir gavo „Įtakos“ apdovanojimą
iš reindžerių,

kurie pasakė, kad be jos

daiktai ir žmonės, kurių
jie ieškojo tą naktį,

niekada nebūtų buvę surasti.

Tą naktį ir daugybę kitų

jos išėjo įrodyti savo vertę,
ne tik viena kitai,

bet ir kiekvienai ateinančiai po jų.

Ir dėl vyrų, šalia kurių jos tarnavo.

Mes daug kalbame apie tai, kad už
kiekvieno didžio vyro yra gera moteris.

Ir šiuo atveju,

šalia šių moterų stovėjo vyrai,
kurie norėjo pamatyti jas laimint.

Jas treniravęs Armijos reindžeris
pats buvo dislokuotas 12 kartų.

Ir kai jie jam pasakė,
kad jam reikės treniruoti merginas,

jis nė neįsivaizdavo ko tikėtis.

Bet 2011-ųjų vasarą po aštuonių
dienų su šiomis moterimis

jis pasakė savo kolegai reindžeriui:
„Mes ką tik paliudijome istoriją.

Jos gali būti mūsų pačių
„Tuskegee“ pilotės.“

(Plojimai.)

Ir šios komandos siela buvo
vienas žmogus,

kurį visi vadino „geriausia iš mūsų“.

Ji buvo smulki, dinamiška blondinė,

kuri vargiai siekė metrą šešiasdešimt.

Ir ji buvo ta laukinė kombinacija
iš Martha Stewart

ir iš to, ką mes vadiname „Eiline Džeine“.

Ji buvo tas žmogus, kuris mėgo
gaminti vakarienę savo vyrui,

savo mylimajam iš Kento valstijos „ROTC“,
kuris motyvavo ją siekti geriausio

ir pasitikėti savimi,

ir išbandyti kiekvieną ribą,
kurią tik gali.

Jai taip pat patiko užsidėti ~23 kg.
ant nugaros ir bėgti ištisas mylias,

ir jai patiko būti kariške.

Ji buvo kažkas, kas turėjo duonos orkaitę
savo biure Kandahare

ir iškepusi kepalą razinų duonos
eidavo į sporto salę,

ir ten atlikdavo 25 ar 30 prisitraukimų
nuo pilnai ištiestų rankų

Ji buvo tas žmogus, kuris, jei tau
reikėjo papildomos poros batų

ar namuose gamintos vakarienės,
pirmiausia eitum pas ją.

Nes ji niekada nekalbėtų su tavimi

apie tai, kokia gera ji,

bet leistų savo charakteriui
pasireikšti per veiksmus.

Ji buvo garsi, nes rinkdavosi sunkų, bet
teisingą sprendimą vietoj lengvo blogo.

Ir ji buvo garsi ir dėl to, kad
užkopė beveik 5 metrų virve

naudodamasi tik savo rankomis,

o tada susimaišiusi atsiprašinėjo,

nes žinojo, kad turėjo naudotis tiek
rankomis ir kojomis,

kaip jas mokė reindžeriai.

(Juokas.)

Kai kurios didvyrės grįžta namo
papasakoti savo istorijų.

Ir kai kurios ne.

2011 metų spalio 22 d.

pirmoji leitenantė Ashley White buvo
nužudyta kartu su dviem reindžeriais,

Christopher Horns

ir Kristoffer Domeij.

Jos mirtis iškėlė šią šešėliams
sukurtą programą

į visuomenės dėmesio centrą.

Nes galiausiai

draudimas kariauti moterims
vis dar galiojo.

Ir per jos laidotuves

armijos specialiųjų pajėgų vadas
pareiškė viešą liudijimą

ne tik pagerbti Ashley White drąsai,

bet visoms jos komandos seserims.

„Nesuklyskite“, sakė jis,
„šios moterys yra kariai,

ir jos parašė naują skyrių apie
tai, ką reiškia būti moterimi

Jungtinių Valstijų armijoje.“

Ashley mama yra pavaduojanti mokytoja ir
mokyklinio autobuso vairuotoja,

laisvu laiku kepanti sausainius.

Ji neprisimena daug apie tas
neįveikiamas dienas,

kurių metu sielvartas,
milžiniškas sielvartas

susimaišė su pasididžiavimu.

Bet ji prisimena vieną akimirką.

Nepažįstamoji su vaiku
rankose priėjo prie jos

ir pasakė: „Ponia White,

aš šiandien čia atvedžiau savo dukrą,

nes norėjau, kad ji sužinotų
kas yra didvyris.

Ir norėjau, kad ji žinotų, kad
moterys taip pat gali būti didvyrėmis.“

Dabar laikas aukštinti visas
neapdainuotas didvyres,

kurios pasitikėjo savo nuojauta

ir surado užtektinai ištvermės bei drąsos
tęsti ir išbandyti kiekvieną limitą.

Tai buvo labai netikėta grupė seserų,
susijungusių visam gyvenimui ir po to

iš tiesų tapusių istorijos dalimi,

ir jos išmynė taką daugeliui,
kas ateis po jų,

kaip ir jos stovėjo ant prieš
tai buvusiųjų pečių.

Šios moterys įrodė, kad kariai būna
įvairių formų ir dydžių.

Ir moterys gali būti didvyrėmis.

Labai jums ačiū.

(Plojimai.)