Kodėl vietoj tikslų turėtumėte įvardinti savo baimes?

Sunkūs sprendimai – tai, ką labiausiai bijome padaryti, paklausti, pasakyti – labai dažnai yra būtent tai, ką turėtume padaryti. Kaip galėtume nugalėti neveiksnumą ir imtis veiksmų? Tim Ferriss ragina mus įsivaizduoti ir detaliai užrašyti savo baimes paprastu, bet veiksmingu pratimu, kurį vadina „baimių įvardijimu“. Sužinok daugiau, kaip šis pratimas gali padėti priimti geresnius sprendimus įtemptose situacijose ir atskirti tai, ką gali kontroliuoti, nuo to, ko negali.

Ši nuotaikinga mano nuotrauka
daryta 1999-aisiais.

Aš buvau paskutinio kurso studentas,

buvo ką tik po šokių pamokos.

Buvau labai, labai laimingas.

Ir tiksliai prisimenu, kur atsidūriau
po savaitės su puse.

Aš sėdėjau galinėje savo
naudoto miniveno sėdynėje,

universiteto stovėjimo aikštelėje,

kuomet nusprendžiau –

aš nusižudysiu.

Nuo sprendimo iki nuoseklaus plano kūrimo
perėjau itin greit.

Atėjau taip arti prie bedugnės krašto.

Arčiausiai, nei kada nors buvau.

Ir vienintelė priežastis, kodėl
aš nenuspaudžiau gaiduko,

buvo keleto laimingų atsitiktinimų dėka.

Po šio įvykio,

tai mane gąsdino labiausiai –
atsitiktinumo galia.

Taigi, aš ėmiau itin metodiškai
testuoti būdus, kurie

padėtų man suvaldyti savo
sėkmes ir nesėkmes.

Kas, laikas patvirtino,
buvo gera investicija. (Juokas.)

Dauguma žmonių susiduria su galbūt
6-10 itin stiprių depresijos epizodų,

per visą gyvenimą.

Aš sergu maniakine depresija.
Ją paveldėjau.

Šiuo metu, aš jau turėjau
daugiau nei 50 epizodų,

ir daug ko išmokau.

Turėjau daug smūgių,

daugybę raundų ringe su tamsa,

rinkdamas naudingas pastabas.

Taigi, pamaniau, kad vietoj to, jog
pateikčiau vieną receptą į sėkmę,

ar pabrėžčiau esmines detales,

geriau pasidalinsiu savo receptu
nuo savidestrukcijos,

ir neveiksnumo.

Įrakis, kurį atradau kaip patį
patikimiausią apsauginį tinklą

emociniam nuosmūkiui,

iš tiesų yra tas pats įrankis,

kuris man padėjo priimti
geriausius verslo sprendimus.

Bet ne tai svarbiausia.

Tai yra... stoicizmas.

Skamba nuobodžiai.

(Juokas.)

Jūs galbūt galvojate apie Spoką,

o galbūt apie kažką
panašaus į šį vaizdinį.

(Juokas.)

Karvė, stovinti lietuje.

Ji nėra liūdna.
Ji nėra ir ypatingai laiminga.

Tiesiog abejingas padaras,
priimantis viską, ką atsiunčia gyvenimas.

Jūs tikriausiai negalvojate apie nuolatinį
laimėtoją, pavyzdžiui, Billą Belichicką,

vyriausiąjį
Naujosios Anglijos Patriotų trenerį,

pasiekusį visų laikų NFL
Supertaurės rekordą.

Stoicizmas išplito kaip gaisras
NFL viršūnėse,

kaip psichikos stiprinimo priemonė,
per praėjusius keletą metų.

Jūs tikriausiai negalvojate apie
JAV Tėvus-įkūrėjus –

Thomą Jeffersoną, Johną Adamsą,
Georgą Washingtoną,

tik keletą iš stoicizmo studentų.

Georgas Washingtonas, iš tiesų,
turėjo pjesę apie Stoiką,

tai – „Cato, Tragedija“,

kurią jo kariuomenė atliko Forge slėnyje,
motyvacijai palaikyti.

Taigi, kodėl veiksmo žmonės skiria
tiek daug dėmesio antikinei filosofijai?

Tai atrodo itin akademiškai.

Bet aš raginčiau jus galvoti apie
stoicizmą šiek tiek kitaip.

Kaip apie operacinę sistemą,
padedančią itin įtemptoje aplinkoje

priimti geresnius sprendimus.

Visa tai prasidėjo čia,

kaip ir,

verandoje.

Apytiksliai 300 metų prieš Kristų,
Atėnuose,

asmuo, vardu Zenas iš Citiumo,
skaitė daugybę paskaitų,

vaikščiodamas po dažytą verandą –
„stoa“.

Vėliau tai tapo „stoicizmu“.

O graikų ir romėnų pasaulyje,

žmonės naudojo stoicizmą
kaip suvokimo sistemą

daugybei dalykų atlikti.

Bet tarp kitų tikslų, aukščiausias jų
buvo – mokyti save

atskirti tai, ką gali kontroliuoti,
nuo to, ko kontroliuoti negali.

Ir tuomet treniruotis, susitelkiant

tik į ankstesnįjį.

Tai mažina emocinį reaktyvumą,

o tai gali būti supergalia.

Ir atvirkščiai, sakykime,
esate gynėjas.

Jūs praleidžiate perdavimą.
Nirštate ant savęs.

Tai gali jums kainuoti žaidimą.

Jei jūs generalinis direktorius ir praran-
-date savitvardą prieš gerą darbuotoją

dėl mažo nusižengimo.

Tai gali jums kainuoti darbuotoją.

O jeigu jūs studentas, kuriam
viskas eina tik blogyn.

Jaučiatės bejėgis ir praradęs viltį.

Tai gali jums kainuoti gyvybę.

Taigi, rizika yra didžiulė.

Tačiau yra daugybė įrankių,
galinčių jums padėti.

Aš papasakosiu apie vieną, kuris visiškai
pakeitė mano gyvenimą, 2004-aisais.

Jis mane surado dėl dviejų priežasčių:

artimas draugas, jaunas vaikinas,
mano metų, netikėtai mirė nuo kasos vėžio,

o tuomet ir mano mergina,
kurią ketinau vesti, išėjo.

Jai visko buvo per daug, ir ji nepaliko
man „Mielas Johnai“ laiško,

bet ji man davė šią

Mielo Johno plokštę.

(Juokas.)

Aš neišsigalvoju. Išsaugojau ją.

„Darbo valandos baigiasi penktą valandą.“

Ji tai padarė, kad pasidėčiau ant darbo
stalo, dėl asmeninės sveikatos,

kadangi tuo metu aš dirbau prie
pirmo tikro savo verslo.

Aš nežinojau, ką darau. Dirbau po
14 valandų per parą ir daugiau.

Septynias dienas per savaitę.

Kad ištverčiau, vartojau
stimuliuojančias medžiagas.

Kad atsipalaiduočiau ir užmigčiau,
vartojau antidepresantus.

Tai buvo košmaras.

Jaučiausi visiškai įkalintas.

Nusipirkau knygą apie paprastumą,
kad pamėginčiau rasti atsakymus.

Ir radau citatą,
kuri pakeitė mano gyvenimą,

„Vaizduotėje mes kenčiame
kur kas dažniau, nei realybėje“

rašė Seneka Jaunesnysis,

garsus stoikų rašytojas.

Tai nuvedė mano prie jo laiškų,

kurie nuvedė mane prie pratimų,

„premeditatio malorum“,

tai reiškia –
išankstinis blogybių planavimas.

Paprastai tariant,

tai reiškia detalizuotą, blogiausių
atvejų, kurių bijai, įsivaizdavimą,

kurie tau trukdo imtis veiksmų,

tam, kad galėtum nugalėti tą neveiksnumą.

Mano problema buvo nerišlios mintys –
garsios, nepaliaujančios neramios mintys.

Tiesiog galvoti apie problemų sprendimą
man nepadėjo.

Man reikėjo užfiksuoti mintis popieriuje.

Taigi aš sukūriau sau pratimą raštu,

pavadinau jį „baimių įvardijimas“,
visai kaip

tikslo įvardijimas.

Jį sudaro trys puslapiai.

Labai paprasta.

Pirmas puslapis yra čia.

„O kas jeigu man ...?“

Čia surašomos baimės,

viskas, kas sukelia nerimą,

ką atidėliojate.

Galbūt tai kvietimas į pasimatymą,

santykių nutraukimas,

prašymas paaukštinti, išėjimas iš darbo,
ar verslo įkūrimas.

Tai gali būti bet kas.

Mano atveju, tai buvo
pirmos atostogos per ketverius metus

ir atsitraukimas nuo verslo,
mėnesiui išvykus į Londoną.

Kur galėčiau apsistoti draugų namuose,
už dyką,

ir, arba pašalinti save,
kaip versto kliūtį,

arba nutraukti verslą.

Pirmame stulpelyje, „Apibūdink“,

įrašykite visus baisiausius dalykus,
kuriuos įsivaizduojate nutinkant,

jeigu žengsite šį žingsnį.

Užrašykite nuo 10 iki 20.

Aš neaptarsiu jų visų, bet pateiksiu
jums du pavyzdžius.

Pirmas, jeigu išvyksiu į Londoną,
ten lis, ir aš jausiuosi prislėgtas.

Tai bus tik visiškas laiko švaistymas.

Antras, aš praleisiu laišką iš
vidaus pajamų tarnybos,

ir jie atliks vidaus auditą,

reidą, ar uždarys mano verslą,
ar kažkas panašaus.

Tuomet judame į „Užkirsk kelią“ stulpelį.

Šiame stulpelyje įrašykite
atsakymąį klausimą:

Ką galiu padaryti, kad
užkirsčiau šiems įvykiams kelią,

ar bent šiek tiek sumažinčiau
šių įvykių tikimybę?

Taigi,
kad nesijausčiau prislėgtas Londone,

galėčiau pasiimti nešiojamą mėlyną lempą

ir užsiimti šviesos terapija,
15 min ryte.

Žinau, kad tai padeda
atitolinti depresinius epizodus.

Dėl vidaus pajamų tarnybos,
aš galėčiau pakeisti adresą,

kad dokumentus siųstų
mano apskaitininko,

o ne mano adresu.

Paprasta.

Tuomet judame į „Ištaisyk“.

Jeigu blogiausi atvejai iš tiesų įvyks,

kaip galėčiau tai ištaisyti,
ar bent šiek tiek sumažinti žalą,

arba ko galėčiau paprašyti pagalbos?

Taigi, pirmuoju atveju Londone,

galėčiau skirti šiek tiek pinigų
skrydžiui į Ispaniją, gauti saulės,

ištaisyti žalą, jeigu taps taip blogai.

Jeigu praleisiu laišką
iš vidaus pajamų tarnybos,

galėčiau paskambinti draugui advokatui,

arba paprašyti, pavyzdžiui,
teisės profesoriaus

rekomendacijos,

kur galėčiau kreiptis,
kaip kiti žmonės išsprendė tai praeityje.

Vienas klausimas, kurio
nereikėtų pamiršti, pildant pirmą puslapį:

Ar kas nors kitas, kada nors praeityje,

mažiau protingas, ar mažiau veržlus,

išsprendė šią problemą?

Didelė tikimybė, atsakymas yra „Taip“.

(Juokas.)

Antrasis puslapis nesudėtingas:

Kokią naudą gali suteikti bandymas,
arba dalinė sėkmė?

Taip apžaidžiame baimes,

ir pažvelgiame į jas kitu kampu.

Taigi, jeigu pamegintumėte
imtis to, ko norite,

galbūt taip sustiprintumėte pasitikėjimą
savimi

ir lavintumėte emocinius,
finansinius ir kitus įgūdžius?

Kokia būtų kad ir
pati mažiausia nauda?

Skirkite tam 10-15 minučių.

Trečiasis puslapis.

Šis puslapis bene pats svarbiausias,
todėl nepraleiskite jo.

„Neveiksnumo kaina“.

Mes puikiai gebame apsvarstyti,
kas blogo gali nutikti,

jei pamėginsime kažką naujo,
pavyzdžiui, paprašysime pakelti algą.

Bet pamirštame apsvarstyti,
ką prarasime nemėgindami nieko naujo,

ir nieko nekeisdami.

Taigi paklauskite savęs,

Jei aš vengsiu šio veiksmo ar sprendimo,

bei panašių veiksmų ir sprendimų,

kaip mano gyvenimas atrodys po
6-ių mėnesių, 12-os mėnesių, trejų metų?

Žiūrint toliau,
tai atrodo pernelyg neapčiuopiama.

Būkite detalūs, apibūdinkite
visas sritis – emocinę, finansinę,

fizinę, ir kitas.

Kai aš tai padariau, pamačiau siaubingą
ateities viziją.

Aš nuodijau pats save,

o mano verslas galėjo sprogti
bet kurią akimirką,

jei nebūčiau atsitraukęs.

Mano santykiai silpo arba buvo
benutrūkstantys.

Ir aš supratau, kad neveiksnumas
daugiau nebegalėjo būti mano pasirinkimu.

Šie trys puslapiai. Tai viskas.
Tai baimių įvardijimas.

Po to supratau, kad
skalėje nuo 1 iki 10,

kur 1 - minimalus poveikis,
o 10 - maksimalus,

Išvykdamas atostogų,
rizikavau iškeisti

1-3 stiprumo trumpalaikį ir
panaikinamą skausmą,

į 8-10 teigiamą,
gyvenimą keičiantį poveikį,

kuris galėtų būti ilgalaikis.

Taigi, aš išvykau.

Nei viena iš mano baimių neišsipildė.

Žinoma, buvo menkų problemų.

Aš sugebėjau atsitraukti nuo verslo,

ir netgi prailginau savo kelionę,
iki pusantrų metų aplink pasaulį.

Tai tapo mano pirmos knygos pagrindu,

kuri atvedė mane čia, šiandien.

Ir aš galiu atsekti visus
didžiausius savo laimėjimus

ir visus kartus,
kai išvengiau didelių nelaimių,

atgal į šį baimių įvardijimo pratimą,

kurį atlikdavau bent kartą per 3 mėn.

Tai nėra panacėja.

Atrasite, kad kai kurios jūsų baimės,
turi labai geras priežastis.

(Juokas.)

Bet neturėtumėte to nuspręsti,

prieš tai nepadėję jų po mikroskopu.

Tai nepadarys visų sunkmečių
ar sudėtingų sprendimų lengvais.

Tačiau gali palengvinti daugumą jų.

Norėčiau užbaigti trumpu, vienu iš
mėgiamiausių mano Stoikų, apibūdinimu.

Tai Jerzis Gregorekas.

Jis – keturiskart pasaulio sunkiosios
atletikos čempionas,

politinis pabėgėlis,

poetas,

62-ejų metų amžiaus.

Jis vis dar pajėgtų mane nugalėti,
o tikriausiai ir daugelį jūsų.

Jis – puikus žmogus.

Aš praleidau daug laiko jo
„stoa“ – verandoje,

prašydamas gyvenimo ir
mokymosi patarimų.

Jis buvo „Solidarumo“ Lenkijoje dalimi.

Tai – neprievartinis, socialinių
pokyčių siekiantis judėjimas,

kurį grubiai nuslopino vyriausybė.

Jis prarado ugniagesio karjerą,

Jo mentorius, kunigas, buvo
pagrobtas, kankintas, nužudytas,

ir įmestas į upę.

Jis sulaukė grasinimų.

Jam ir jo žmonai teko bėgti iš Lenkijos,
blaškytis iš šalies į šalį,

kol pasiekė JAV
neturėdami nieko,

miegodami ant grindų.

Šiandien jis gyvena Woodside,
Kalifornijoje, gražioje vietoje,

ir iš daugiau nei 10 000 žmonių,
kuriuos sutikau savo gyvenime,

jį priskirčiau prie 10-ties geriausių,

sėkmės ir laimės požiūriu.

Įdomiausia vieta artėja,
sutelkite dėmesį.

Prieš kelias savaites,
nusiunčiau jam žinutę.

paklausiau: Ar kada nors skaitei
Stoikų filosofiją?

Jo atsakymas užėmė du puslapius.

Jam tai nebūdinga,
jis – tiesmukas bičas.

(Juokas.)

Ir jis ne tik, kad žinojo
apie stoicizmą,

bet ir pabrėžė, kaip visuose
svarbiausiuose savo sprendimuose,

lūžio taškuose,

užstodamas savo moralės normas
ir principus,

jis naudojo stoicizmą ir
kažką panašaus į baimių įvardijimą.

Tai mane ypač nustebino.

Pabaigoje jis paminėjo du dalykus.

Pirma, jis negalėjo įsivaizduoti
gražesnio gyvenimo,

nei stoikų.

Antra buvo jo mantra, kurią
jis naudoja visur,

kurią ir jūs galite pritaikyti visur:

„Lengvi sprendimai – sunkus gyvenimas.

Sunkūs sprendimai – lengvas gyvenimas.“

Sunkūs sprendimai,

tai, ką dauguma mūsų bijo padaryti,
paklausti, pasakyti,

dažniausiai yra būtent tai, ką
mums labiausiai reikia padaryti.

O didžiausių iššūkių ir problemų,
su kuriais susiduriame,

niekuomet neišspręsime
patogiais pašnekesiais,

ar tai būtų su žmonėmis,
ar tik savo galvose.

Taigi, raginu jus paklausti savęs:

Kur šiuo metu jūsų gyvenime

įvardinti baimes galbūt yra svarbiau,
nei įvardinti tikslus?

Nepamirškite Senekos žodžių:

„Vaizduotėje mes kenčiame
kur kas dažniau, nei realybėje.“

Labai jums ačiū.

(Plojimai.)