Return to Video

Sara Kei: Jeigu kada turėsiu dukrą...

  • 0:00 - 0:03
    Jeigu kada turėsiu dukrą,
  • 0:03 - 0:05
    ji vadins mane ne mama,
  • 0:05 - 0:08
    o tašku "B".
  • 0:08 - 0:11
    Taip ji žinos, jog kad ir kas atsitiktų,
  • 0:11 - 0:14
    ji visad suras kelią pas mane.
  • 0:14 - 0:17
    Ir aš išpiešiu saulės sistemas ant jos pirštų
  • 0:17 - 0:20
    tam, kad ji turėtų išmokti viską apie visatą
  • 0:20 - 0:23
    prieš sakydama "O, žinau tai kaip penkis savo pirštus".
  • 0:23 - 0:25
    Ir ji išmoks,
  • 0:25 - 0:28
    kad šis gyvenimas trenks tau į veidą,
  • 0:28 - 0:31
    palauks, kol atsikelsi vien tam, kad spirtų tau į pilvą.
  • 0:31 - 0:33
    Tačiau negalėjimas kvėpuoti
  • 0:33 - 0:35
    yra vienintelis būdas priminti savo plaučiams,
  • 0:35 - 0:37
    kaip labai jiems patinka oras.
  • 0:37 - 0:39
    Čia yra skausmo,
  • 0:39 - 0:41
    kuris negali būti užgydytas Band-Aids grupe ar poezija.
  • 0:41 - 0:43
    Taigi, kai ji pirmą kartą suvoks,
  • 0:43 - 0:45
    kad Supermoteris neatskris,
  • 0:45 - 0:47
    aš įsitikinsiu, kad ji žino, jog
  • 0:47 - 0:49
    neprivalo viena dėvėti stebuklingo apsiausto.
  • 0:49 - 0:51
    Nes kad ir kaip smarkiai ištempsi pirštus,
  • 0:51 - 0:53
    tavo rankos visvien bus per mažos
  • 0:53 - 0:55
    apimti visą skausmą, kurį nori numalšinti.
  • 0:55 - 0:57
    Patikėk manimi, aš bandžiau.
  • 0:57 - 0:59
    "Vaikeli", sakysiu jai,
  • 0:59 - 1:01
    nekelk nosies į viršų.
  • 1:01 - 1:03
    Žinau, ką tu darai. Pati tai dariau tūkstančius kartų.
  • 1:03 - 1:05
    Tu tiesiog nori užuosti dūmus,
  • 1:05 - 1:08
    kad galėtum pagal juos surasti degantį namą,
  • 1:08 - 1:10
    kad galėtum surasti berniuką, kuris viską prarado ugnyje,
  • 1:10 - 1:12
    kad pažiūrėtum, ar gali jį išgelbėti.
  • 1:12 - 1:16
    Arba kad rastum berniuką, kuris padegė namą,
  • 1:16 - 1:18
    tam, kad pažiūrėtum, ar gali jį pakeisti.
  • 1:18 - 1:20
    Bet aš žinau, kad ji vis tiek tai darys,
  • 1:20 - 1:22
    todėl visada šalia turėsiu papildomų
  • 1:22 - 1:24
    šokolado ir guminių batų atsargų,
  • 1:24 - 1:27
    nes nėra atvejo, kai sudaužytos širdies neišgydo šokoladas.
  • 1:28 - 1:30
    Gerai, yra keletas atvejų, kai sudaužytos širdies šokoladas neišgydo.
  • 1:30 - 1:32
    Bet tam ir reikalingi guminiai batai.
  • 1:32 - 1:36
    Nes lietus nuplaus viską, jei tik jam leisi.
  • 1:36 - 1:38
    Aš noriu, kad ji žiūrėtų į pasaulį
  • 1:38 - 1:40
    per laivo permatomu dugnu stiklą,
  • 1:40 - 1:42
    kad pro mikroskopą matytų
  • 1:42 - 1:44
    visatas, kurios egzistuoja
  • 1:44 - 1:46
    net mažiausioje žmogaus proto dalyje,
  • 1:46 - 1:48
    nes taip mama mokė mane.
  • 1:48 - 1:50
    Kad bus tokių dienų.
  • 1:50 - 1:53
    ♫ Bus tokių dienų, sakė mano mama ♫
  • 1:53 - 1:55
    Kai ištiesi rankas tam, kad pagautum,
  • 1:55 - 1:57
    o jos tik nubrozdinamos ir nusėjamos mėlynėmis;
  • 1:57 - 2:00
    kai išlendi iš telefono būdelės ir bandai skristi,
  • 2:00 - 2:02
    o žmonės, kuriuos nori išgelbėti,
  • 2:02 - 2:04
    yra tie patys žmonės, stovintys ant tavo stebuklingo apsiausto;
  • 2:04 - 2:06
    Kai tavo batai peršlaps kiaurai,
  • 2:06 - 2:08
    o tu būsi iki kelių paskendusi nusivylime.
  • 2:08 - 2:11
    Tokiomis dienomis tu turi dar daugiau priežasčių dėkoti.
  • 2:11 - 2:13
    Nes nėra nieko gražiau
  • 2:13 - 2:16
    už tai, kaip vandenynas nesiliauja bučiuoti pakrantės,
  • 2:16 - 2:19
    nesvarbu, kiek kartų jos buvo atstumtas.
  • 2:19 - 2:22
    Tu pridėsi vėjo ir žodžiui žaviausias, ir pralaimėjimas.
  • 2:22 - 2:24
    Tu pridėsi žvaigždę žodžiams
  • 2:24 - 2:26
    pradėti iš pradžių, ir dar kartą.
  • 2:26 - 2:29
    Ir nesvarbu, kiek minų sprogsta per minutę,
  • 2:29 - 2:31
    būk tikra, kad tavo galva sprogsta
  • 2:31 - 2:33
    nuo šito juokingo dalyko, kurį vadiname gyvenimu, grožio.
  • 2:33 - 2:36
    Ir taip, skalėje nuo vieno iki per didelio pasitikėjimo,
  • 2:36 - 2:38
    aš esu tikrai naivi.
  • 2:38 - 2:41
    Bet aš noriu, kad ji žinotų, jog šis pasaulis yra cukrinis.
  • 2:41 - 2:43
    Jis gali subyrėti labai lengvai,
  • 2:43 - 2:46
    bet nebijok iškišti liežuvio ir jį lyžtelti.
  • 2:46 - 2:49
    "Vaikuti," sakysiu jai, "Prisimink, kad tavo mama - nerimauja,
  • 2:49 - 2:51
    tėtis - kariauja,
  • 2:51 - 2:53
    o tu esi mergytė mažomis rankomis ir didelėmis akimis,
  • 2:53 - 2:55
    kuri niekad nesiliauja norėti ko nors daugiau."
  • 2:55 - 2:57
    Prisimink, kad geri dalykai vieni nevaikšto,
  • 2:57 - 2:59
    nelaimės taip pat.
  • 2:59 - 3:01
    Ir visada atsiprašyk, jei padarei ką nors blogai.
  • 3:01 - 3:03
    Bet niekada neatsiprašinėk
  • 3:03 - 3:06
    už tai, kaip švyti tavo akys.
  • 3:06 - 3:09
    Tavo balsas silpnas, bet niekada nenustok dainuoti.
  • 3:09 - 3:11
    Ir kai jie pagaliau tau įteiks širdies skausmą,
  • 3:11 - 3:14
    kai po durimis pakiš karą ir neapykantą,
  • 3:14 - 3:16
    o gatvių pakampėse dalins
  • 3:16 - 3:18
    cinizmą ir pralaimėjimą,
  • 3:18 - 3:23
    pasakyk, kad jie tikrai turėtų susipažinti su tavo mama.
  • 3:24 - 3:28
    Ačiū jums. Ačiū jums.
  • 3:28 - 3:30
    (Plojimai)
  • 3:30 - 3:32
    Ačiū jums.
  • 3:32 - 3:35
    (Plojimai)
  • 3:35 - 3:37
    Ačiū.
  • 3:37 - 3:39
    (Plojimai)
  • 3:39 - 3:41
    Ačiū jums.
  • 3:41 - 3:45
    (Plojimai)
  • 3:45 - 3:48
    Gerai, dabar aš noriu, kad minutelę pagalvotumėte
  • 3:48 - 3:50
    ir sumąstytumėte tris dalykus,
  • 3:50 - 3:52
    kurie tikrai yra teisingi.
  • 3:52 - 3:54
    Jie gali būti kokie jūs tik norite :
  • 3:54 - 3:56
    apie technologijas, pramogas, dizainą,
  • 3:56 - 3:58
    jūsų šeimą, ką valgėte pusryčių.
  • 3:58 - 4:01
    Vienintelė taisyklė - negalvokite per daug.
  • 4:01 - 4:03
    Pasiruošę? Pradėkite.
  • 4:09 - 4:11
    Gerai.
  • 4:11 - 4:13
    Taigi, trys, mano nuomone, teisingi dalykai.
  • 4:13 - 4:15
    Žinau, kad Žanas Lukas Godaras buvo teisus,
  • 4:15 - 4:17
    sakydamas, kad "gera istorija
  • 4:17 - 4:19
    turi pradžią, dėstymą ir pabaigą,
  • 4:19 - 4:22
    tačiau nebūtinai šia tvarka".
  • 4:22 - 4:25
    Žinau, kad labai jaudinuosi ir džiaugiuosi būdama čia,
  • 4:25 - 4:27
    o tai smarkiai trukdo man išlikti ramiai.
  • 4:27 - 4:29
    (Juokas)
  • 4:29 - 4:31
    Ir žinau,
  • 4:31 - 4:33
    kad visą savaitę laukiau, kol galėsiu papasakoti šį anekdotą.
  • 4:33 - 4:35
    (Juokas)
  • 4:35 - 4:38
    Kodėl kaliausė buvo pakviesta į TED?
  • 4:38 - 4:41
    Nes ji buvo pati geriausia savo lauke.
  • 4:41 - 4:44
    (Juokas)
  • 4:44 - 4:47
    Atsiprašau.
  • 4:47 - 4:50
    Taigi, šie trys dalykai yra tikri man.
  • 4:50 - 4:53
    Bet yra daug dalykų, kuriuos man suprasti sunku.
  • 4:53 - 4:57
    Tam, kad išsiaiškinčiau juos, aš rašau eilėrašius.
  • 4:57 - 4:59
    Kartais vienintelis būdas, kuriuo galiu viską išspręsti
  • 4:59 - 5:01
    yra eilėraščio kūrimas.
  • 5:01 - 5:03
    Ir kartais aš pabaigiu eilėraštį,
  • 5:03 - 5:05
    pažiūriu į pradžią ir sakau "O, tai štai kame esmė".
  • 5:05 - 5:07
    O kartais aš pabaigiu eilėraštį
  • 5:07 - 5:09
    ir neišsprendžiu nieko,
  • 5:09 - 5:11
    bet bent jau parašau naują eilėraštį.
  • 5:11 - 5:14
    Sakytinė poezija yra atliekamosios poezijos menas.
  • 5:14 - 5:16
    Aš sakau žmonėms, kad tokia poezija
  • 5:16 - 5:18
    nenori likti popieriuje.
  • 5:18 - 5:21
    Ji kažkaip reikalauja būti padeklamuota
  • 5:21 - 5:23
    ar išgirsta asmeniškai.
  • 5:23 - 5:25
    Kai buvau devintokė,
  • 5:25 - 5:29
    buvau kupina nervų ir hormonų.
  • 5:29 - 5:31
    Buvau nepakankamai išsivysčiusi
  • 5:31 - 5:33
    ir per daug entuziastinga.
  • 5:33 - 5:35
    Tačiau nepaisydama baimės, kuri mane apninka,
  • 5:35 - 5:37
    kai kas nors ilgai į mane žiūri,
  • 5:37 - 5:40
    aš pamaniau, kad sakytinė poezija - nuostabi.
  • 5:40 - 5:43
    Man atrodė, kad du dalykai, kuriuos myliu, peozija ir teatras,
  • 5:43 - 5:46
    susiėjo draugėn ir susilaukė kūdikio.
  • 5:46 - 5:48
    Kūdikio, kurį aš tiesiog privalėjau pažinti.
  • 5:48 - 5:50
    Todėl nusprendžiau pabandyti.
  • 5:50 - 5:52
    Pirmasis mano sakytinės poezijos eilėraštis,
  • 5:52 - 5:56
    prigrūstas 14-metės išminties,
  • 5:56 - 5:58
    buvo apie
  • 5:58 - 6:00
    neįvertintą moteriškumą.
  • 6:00 - 6:02
    Eilėraštis išreiškė mano pasipiktinimą
  • 6:02 - 6:04
    ir buvo smarkiai perdėtas,
  • 6:04 - 6:07
    bet sakytinė poezija, kurią aš buvau mačiusi iki to laiko,
  • 6:07 - 6:09
    buvo daugiausiai kuo nors besipiktinanti,
  • 6:09 - 6:11
    taigi galvojau, kad to tikimasi ir iš manęs.
  • 6:11 - 6:13
    Kai pirmą kartą pasirodžiau
  • 6:13 - 6:16
    paauglių auditorijai, jie rėkavo ir šūkavo, išreikšdami simpatiją,
  • 6:16 - 6:19
    o kai nulipau nuo scenos - visa drebėjau.
  • 6:19 - 6:21
    Pajutau plekšnojimą per petį,
  • 6:21 - 6:23
    o kai atsisukau, pamačiau
  • 6:23 - 6:25
    didelę merginą, dėvinčią džemperį su kapišonu, išnyrančią iš minios.
  • 6:25 - 6:27
    Jos ūgis buvo apie du su puse metro
  • 6:27 - 6:29
    ir atrodė, kad ji galėtų mane sumušti viena ranka,
  • 6:29 - 6:31
    bet vietoj to ji tik linktelėjo man
  • 6:31 - 6:34
    ir pasakė: "Ei, aš tikrai pajutau tai. Ačiū."
  • 6:34 - 6:36
    Ir mane it trenkė žaibas.
  • 6:36 - 6:38
    Aš užsikabinau.
  • 6:38 - 6:41
    Radau barą Manhattan'o Lower East Side,
  • 6:41 - 6:44
    kur kiekvieną savaitę vyko atviri poezijos vakarai,
  • 6:44 - 6:47
    ir mano sumišę, bet palaikantys tėvai mane ten nuvedė
  • 6:47 - 6:50
    kad prisisunkčiau tiek sakytinės poezijos, kiek tik galiu.
  • 6:50 - 6:53
    Buvau jaunesnė už visus mažiausiai dešimčia metų,
  • 6:53 - 6:56
    bet kažkodėl Bowery poezijos klubo nariai
  • 6:56 - 6:59
    neatrodė suglumę, kai pamatydavo aplink šmirinėjančią keturiolikmetę --
  • 6:59 - 7:01
    tiesą pasakius, jie priėmė mane.
  • 7:01 - 7:03
    Ir būtent ten, klausydama poetų, besidalinančių savo istorijomis,
  • 7:03 - 7:06
    aš supratau, kad sakytinė poezija neprivalėjo nieko kritikuoti.
  • 7:06 - 7:09
    Ji galėjo būti linksma ar skausminga
  • 7:09 - 7:11
    ar rimta ar kvaila.
  • 7:11 - 7:14
    Bowery poezijos klubas tapo mano mokykla ir mano namais.
  • 7:14 - 7:16
    O poetai, kurie lipdavo ant scenos,
  • 7:16 - 7:18
    padrąsino mane taip pat dalintis savo istorijomis.
  • 7:18 - 7:20
    Nesvarbu, kad man buvo 14 --
  • 7:20 - 7:23
    jie sakė man: "Rašyk apie tai, ką reiškia būti 14."
  • 7:23 - 7:25
    Taigi, aš tai padariau ir kiekvieną savaitę stovėdavau sužavėta,
  • 7:25 - 7:28
    kai tie nuostabūs, suaugę poetai
  • 7:28 - 7:30
    juokėsi su manimi ir išreikšdavo savo supratimą
  • 7:30 - 7:33
    ir plodavo ir sakė man: "Ei, aš tikrai taip pat tai pajutau."
  • 7:34 - 7:37
    Šiandien aš galiu padalinti kelią, kurį nuėjau link sakytinės poezijos
  • 7:37 - 7:39
    į tris dalis
  • 7:39 - 7:41
    Pirmas žingsnis - akimirka, kai pasakiau:
  • 7:41 - 7:43
    "Aš galiu. Aš galiu tai padaryti."
  • 7:43 - 7:45
    Už tai turiu dėkoti mergaitei su kapišonu.
  • 7:45 - 7:47
    Antrasis žingsnis - akimirka, kai pasakiau:
  • 7:47 - 7:49
    "Aš tai darysiu ir toliau.
  • 7:49 - 7:52
    Man patinka sakytinė poezija. Aš grįšiu čia kiekvieną savaitę."
  • 7:52 - 7:54
    O trečią žingsnį žengiau,
  • 7:54 - 7:56
    kai supratau, kad man nebereikia rašyti kritikuojančių eilėraščių,
  • 7:56 - 7:58
    jei to nenoriu.
  • 7:58 - 8:00
    Buvo dalykų, svarbių man
  • 8:00 - 8:03
    ir kuo labiau aš susitelkiau į juos,
  • 8:03 - 8:05
    tuo keistesnė tapo mano poezija,
  • 8:05 - 8:07
    tačiau tuo labiau ji man atrodė sava.
  • 8:07 - 8:10
    Tai nėra vien klišė "rašyk apie tai, ką žinai",
  • 8:10 - 8:13
    tai - sutelkti visas savo žinias ir patirtį
  • 8:13 - 8:15
    kurią įgijote iki šiol
  • 8:15 - 8:18
    tam, kad galėtumėte leistis į dalykus, kurių dar nežinote.
  • 8:18 - 8:20
    Mano poezija padeda man išspręsti dalykus, kurių nesuprantu,
  • 8:20 - 8:22
    bet prie kiekvieno eilėraščio aš sėdu
  • 8:22 - 8:24
    su pilna kuprine patirčių
  • 8:24 - 8:26
    iš visur, kur kada nors buvau.
  • 8:26 - 8:29
    Kai pradėjau eiti į universitą, sutikau kitą poetą,
  • 8:29 - 8:32
    su kuriuo dalinomės bendru tikėjimu, kad sakytinė poezija - stebuklinga.
  • 8:32 - 8:34
    Ir tiesą pasakius, Filas Kei ir aš
  • 8:34 - 8:37
    atsitiktinai turime tokią pačią pavardę.
  • 8:37 - 8:40
    Kai mokiausi mokykloje, sukūriau projektą V.O.I.C.E.
  • 8:40 - 8:43
    tam, kad paskatinčiau savo draugus kartu kurti sakytinę poeziją.
  • 8:43 - 8:46
    O su Filu nusprendėme dar kartą pradėti V.O.I.C.E --
  • 8:46 - 8:48
    šįkart pakeisdami tikslą
  • 8:48 - 8:51
    ir pristatydami sakytinę poeziją kaip vieną iš būdų linksmintis,
  • 8:51 - 8:53
    mokyti ir įkvėpti.
  • 8:53 - 8:55
    Mes mokėmės dieniname skyriuje, o tarp mokslų - keliaudavome,
  • 8:55 - 8:57
    pasirodydavome ant scenos ir mokėme visus:
  • 8:57 - 9:00
    nuo devynmečių iki kandidatų į meno magistro studijas,
  • 9:00 - 9:03
    nuo Kalifornijos iki Indijanos iki Indijos,
  • 9:03 - 9:06
    valstybinėje mokykloje visai šalia studentų miestelio.
  • 9:06 - 9:08
    Ir mes nuolat matėme,
  • 9:08 - 9:10
    kaip sakytinė poezija
  • 9:10 - 9:12
    atrakina duris.
  • 9:12 - 9:14
    Bet kartais pasirodo, kad
  • 9:14 - 9:16
    poezija gali gąsdinti.
  • 9:16 - 9:18
    Kartais pasirodo, kad
  • 9:18 - 9:21
    turi apgauti paauglius, kad jie pradėtų rašyti eiles.
  • 9:21 - 9:24
    Taigi aš sugalvojau daryti sąrašus. Kiekvienas gali padaryti sąrašą.
  • 9:24 - 9:26
    Ir pirmas sąrašas, kurį aš užduodavau padaryti,
  • 9:26 - 9:29
    yra "Dešimd dalykų, kurie tikrai yra teisingi".
  • 9:29 - 9:32
    Ir štai kas nutinka, ir štai ką jūs taip pat atrastumėte,
  • 9:32 - 9:34
    jei pradėtume garsiai dalintis savo sąrašais.
  • 9:34 - 9:36
    Vienu metu jūs suprastumėte,
  • 9:36 - 9:39
    kad kažkas užrašė tą patį
  • 9:39 - 9:41
    ar labai panašų dalyką
  • 9:41 - 9:43
    į tą, kurį jūs turite savo sąraše.
  • 9:43 - 9:45
    O tada kas nors
  • 9:45 - 9:48
    užrašė ką nors visiškai priešinga jūsų užrašytam dalykui.
  • 9:48 - 9:51
    Trečia - kažkas užrašė tai, ko jūs niekada nebuvote girdėję.
  • 9:51 - 9:54
    Ir ketvirta - kažkas užrašė ką nors, apie ką jūs manėte, kad žinote viską,
  • 9:54 - 9:57
    bet jie žiūri į tą dalyką iš visai kitos pusės.
  • 9:57 - 10:00
    Ir aš sakau žmonėms, kad čia ir prasideda puikios istorijos --
  • 10:00 - 10:02
    šie keturi susidūrimai,
  • 10:02 - 10:04
    kurie pakursto jūsų aistrą
  • 10:04 - 10:06
    ir tai, kuo susidomėję kiti.
  • 10:06 - 10:09
    Ir didžioji dalis žmonių puikiai susidoroja su šiuo pratimu.
  • 10:09 - 10:12
    Tačiau vienos iš savo mokinių, pirmakursės, vardu Šarlotė,
  • 10:12 - 10:14
    aš neįtikinau.
  • 10:14 - 10:17
    Jai labai gerai sekėsi rašyti sąrašus, bet ji atsisakė rašyti eilėraščius.
  • 10:17 - 10:20
    "Panele" - sakydavo ji, " aš tiesiog neįdomi.
  • 10:20 - 10:23
    Aš neturiu nieko įdomaus, ką galėčiau pasakyti."
  • 10:23 - 10:25
    Taigi aš užduodavau jai sąrašą po sąrašo,
  • 10:25 - 10:27
    kol vieną dieną liepiau parašyti
  • 10:27 - 10:29
    "10 dalykų, kuriuos jau turėčiau būti išmokusi."
  • 10:29 - 10:31
    Trečias numeris Šarlotės sąraše buvo
  • 10:31 - 10:33
    "Turėčiau būti išmokusi nesusižavėti tris kartus
  • 10:33 - 10:35
    už mane vyresniais vyrais."
  • 10:35 - 10:37
    Paklausiau, ką ji norėjo tuo pasakyti,
  • 10:37 - 10:39
    ir ji atsakė: "Panele, tai gana ilga istorija."
  • 10:39 - 10:42
    O aš pasakiau: "Šarlote, man tai atrodo labai įdomu."
  • 10:42 - 10:44
    Taigi ji parašė savo pirmą eilėraštį -
  • 10:44 - 10:47
    meilės eilėraštį, kokio man dar niekada neteko girdėti.
  • 10:47 - 10:50
    Eilėraštis prasidėjo žodžiais
  • 10:50 - 10:52
    "Andersonas Kuperis yra be galo patrauklus vyras."
  • 10:52 - 10:54
    (Juokas)
  • 10:54 - 10:56
    Ar matėte jį laidoje "60 minučių",
  • 10:56 - 10:58
    lenktyniaujantį su Maiklu Felpsu baseine --
  • 10:58 - 11:00
    vien su madymosi kelnaitėmis --
  • 11:00 - 11:02
    neriantį į vandenį, pasiruošusį nugalėtį šį plaukimo čempioną?
  • 11:02 - 11:05
    Po plaukimo, jis papurtė savo šlapius, debesų baltumo plaukus
  • 11:05 - 11:07
    ir pasakė: "Tu - dievas."
  • 11:07 - 11:09
    Ne, Andersonai, tai tu esi dievas."
  • 11:09 - 11:11
    (Juokas)
  • 11:11 - 11:15
    (Plojimai)
  • 11:15 - 11:18
    Aš manau, kad pirmoji taisyklė, kaip būti "kietam",
  • 11:18 - 11:20
    yra atrodyti nepajudinamu,
  • 11:20 - 11:23
    niekada nepripažinti, kad kas nors tave gąsdina
  • 11:23 - 11:25
    ar daro įspūdį ar sužadina tavo susidomėjimą.
  • 11:25 - 11:27
    Kažkas yra man pasakęs,
  • 11:27 - 11:29
    tai tarsi eiti per gyvenimą taip.
  • 11:29 - 11:31
    Tu saugai save
  • 11:31 - 11:34
    nuo visų netikėtų nelaimių ir skausmo, kurį gali patirti.
  • 11:34 - 11:36
    Bet aš bandau eiti per gyvenimą šitaip.
  • 11:36 - 11:39
    Ir taip, tai reiškia, kad sugausiu daug nelaimių ir skausmo,
  • 11:39 - 11:42
    bet taip pat tai reiškia, kad kai gražūs, nuostabūs dalykai
  • 11:42 - 11:44
    pradės kristi iš dangaus,
  • 11:44 - 11:46
    aš būsiu pasiruošusi juos priimti.
  • 11:46 - 11:48
    Aš naudoju sakomąją poeziją, kad padėčiau savo mokiniams
  • 11:48 - 11:50
    iš naujo atrasti stebuklą,
  • 11:50 - 11:53
    kovoti prieš savo instinktą būti "kietu" ir nepajudinamu
  • 11:53 - 11:56
    ir, vietoj to, aktyviai dalyvauti tame, kas vyksta aplink juos
  • 11:56 - 11:59
    tam, kad jie galėtų interpretuoti tai savaip ir ką nors iš to sukurti.
  • 11:59 - 12:01
    Nėra taip, kad manyčiau, jog sakytinė poezija
  • 12:01 - 12:03
    yra ideali meno forma.
  • 12:03 - 12:06
    Aš visuomet stengiuosi surasti geriausią būdą papasakoti kiekvieną istoriją.
  • 12:06 - 12:09
    Aš kuriu miuziklus, filmuoju trumpametražius filmus, kartu kurdama ir eilėraščius.
  • 12:09 - 12:11
    Bet aš mokau sakytinės poezijos,
  • 12:11 - 12:13
    nes ji - pasiekiama.
  • 12:13 - 12:15
    Ne kiekvienas gali skaityti natas
  • 12:15 - 12:17
    ar turėti video kamerą,
  • 12:17 - 12:19
    bet kiekvienas gali išreikšti save tam tikru būdu
  • 12:19 - 12:21
    ir kiekvienas turi itorijų,
  • 12:21 - 12:23
    iš kurių būtų galima pasimokyti.
  • 12:23 - 12:26
    Be to, sakytinė poezija iškart sukuria ryšius.
  • 12:26 - 12:28
    Nėra reta, kad žmonės jaučiasi lyg būtų vieni
  • 12:28 - 12:30
    ar kad niekas jų nesupranta,
  • 12:30 - 12:32
    bet sakytinė poezija moko,
  • 12:32 - 12:35
    kad jei gali save išreikšti
  • 12:35 - 12:37
    ir turi drąsos išsakyti savo istorijas ir pažiūras,
  • 12:37 - 12:39
    gali būti apdovanotas
  • 12:39 - 12:41
    kambariu bendraamžių,
  • 12:41 - 12:43
    ar savos bendruomenės narių, kurie klausysis.
  • 12:43 - 12:45
    Ir galbūt netgi didžiulė mergina su kapišonu
  • 12:45 - 12:47
    supras ir pajaus tai, kuo pasidalinai.
  • 12:47 - 12:50
    Nuostabu tai suvokti,
  • 12:50 - 12:52
    ypač, kai tau 14.
  • 12:52 - 12:54
    Be to, dabar, kai yra YouTube,
  • 12:54 - 12:56
    tas ryšys netgi neapribotas kambariu, kuriame esame.
  • 12:56 - 12:59
    Esu be galo laiminga, kad yra visas archyvas pasirodymų,
  • 12:59 - 13:01
    kuriais galiu pasidalinti su savo mokiniais.
  • 13:01 - 13:03
    Tai suteikia dar daugiau galimybių
  • 13:03 - 13:06
    jiems surasti poetą ar eilėraštį,
  • 13:06 - 13:08
    kurį jie pajustų.
  • 13:08 - 13:10
    Labai vilioja -- kai tai supranti --
  • 13:10 - 13:12
    labai vilioja nuolat rašyti tą patį eilėraštį,
  • 13:12 - 13:15
    ar pasakoti tą pačią istoriją dar ir dar kartą,
  • 13:15 - 13:17
    kai supranti, kad jis tau atneš aplodismentų.
  • 13:17 - 13:20
    Negana vien išmokyti, kad gali save išreikšti;
  • 13:20 - 13:22
    turi augti ir tyrinėti,
  • 13:22 - 13:24
    ir rizikuoti, ir mesti sau iššūkius.
  • 13:24 - 13:27
    Ir tai yra trečias žingsnis -
  • 13:27 - 13:29
    suteikti savo darbams
  • 13:29 - 13:31
    tik tau būdingų dalykų,
  • 13:31 - 13:33
    net jei tie dalykai nuolat keičiasi.
  • 13:33 - 13:36
    Nes trečiasis žingsnis niekuomet nesibaigia.
  • 13:36 - 13:38
    Bet negali pradėti nuo trečiojo žingsnio,
  • 13:38 - 13:41
    kol nežengei pirmojo: aš galiu.
  • 13:41 - 13:43
    Mokydama daug keliauju
  • 13:43 - 13:46
    ir man ne visada pavyksta pamatyti juos, žengiančius trečiąjį žingsnį,
  • 13:46 - 13:48
    bet man labai pasisekė, kad Šarlotės
  • 13:48 - 13:51
    kelionė taip išsirutuliojo.
  • 13:51 - 13:53
    Žiūrėjau, kaip ji supranta,
  • 13:53 - 13:56
    kad dirbdama su dalykais, kurie jai atrodo tikri
  • 13:56 - 13:59
    ji gali kurti tokius eilėraščius, kokius tik Šarlotė gali parašyti --
  • 13:59 - 14:02
    apie akių obuolius, ir liftus, ir Tyrinėtoją Dorą.
  • 14:02 - 14:04
    O aš bandau pasakoti tas istorijas, kurias tik aš galiu pasakoti --
  • 14:04 - 14:06
    kaip ir šitą istoriją.
  • 14:06 - 14:09
    Labai ilgai galvojau, kaip geriau papasakoti šitą istoriją
  • 14:09 - 14:11
    ir galvojau ar geriausias būdas
  • 14:11 - 14:13
    bus padaryti PowerPoint pristatymą ar sukurti trumpametražį filmą --
  • 14:13 - 14:15
    ir kur tiksliai buvo pradžia, ar vidurys, ar pabaiga?
  • 14:15 - 14:18
    Ir svarsčiau, ar baigusi šitą kalbą
  • 14:18 - 14:21
    aš tai pagaliau išsiaiškinsiu ar ne.
  • 14:21 - 14:23
    Ir aš visada galvojau, kad mano pradžia buvo Bowery poezijos klube,
  • 14:23 - 14:26
    bet gali būti, kad visa tai prasidėjo kur kas anksčiau.
  • 14:26 - 14:28
    Besiruošdama TED,
  • 14:28 - 14:30
    aš radau vieną tokį puslapį sename dienoraštyje.
  • 14:30 - 14:34
    Manau, kad gruodžio 54 turėjo būti 24.
  • 14:34 - 14:36
    Aišku, kad kai buvau vaikas,
  • 14:36 - 14:38
    tikrai ėjau per gyvenimą štai taip.
  • 14:38 - 14:40
    Manau, kad mes visi tai darėme.
  • 14:40 - 14:43
    Norėčiau padėti kitiems iš naujo atrasti tą stebuklą --
  • 14:43 - 14:45
    norėti įsilieti į jį, norėti mokytis,
  • 14:45 - 14:47
    norėti dalintis tuo, ką yra išmokę,
  • 14:47 - 14:49
    ką jie jau suprato esant teisinga
  • 14:49 - 14:51
    ir ką jie vis dar bando suprasti.
  • 14:51 - 14:54
    Todėl norėčiau baigti šiuo eilėraščiu.
  • 14:54 - 14:57
    Kai jie numetė bombą ant Hirošimos,
  • 14:57 - 15:00
    sprogimas suformavo mažą supernovą,
  • 15:00 - 15:03
    o kiekvienas gyvūnas, žmogus ar augalas,
  • 15:03 - 15:05
    buvęs tiesiogiai apšviestas
  • 15:05 - 15:07
    tos saulės spindulių
  • 15:07 - 15:09
    iškart virto pelenais.
  • 15:09 - 15:11
    O tai, kas liko iš miesto, greit pasekė jų pėdomis.
  • 15:11 - 15:13
    Ilgalaikė radiacijos žala
  • 15:13 - 15:16
    pavertė visą miestą ir jo gyventojus
  • 15:16 - 15:19
    milteliais.
  • 15:19 - 15:22
    Mano mama sakė, kad kai gimiau, aš apsidairiau aplink visą palatą
  • 15:22 - 15:26
    žvilgsniu, kuris sakė: "Šitai? Aš jau esu tai dariusi."
  • 15:26 - 15:28
    Ji sako, kad mano akys senos.
  • 15:28 - 15:31
    Kai mirė mano senelis Genži, man buvo vos penkeri,
  • 15:31 - 15:33
    bet aš paėmiau mamą už rankos ir pasakiau jai:
  • 15:33 - 15:36
    "Nesijaudink, jis grįš kūdikiu."
  • 15:36 - 15:39
    Ir visgi, kaip kažkas, kas akivaizdžiai jau visa tai patyrė,
  • 15:39 - 15:42
    aš vis dar nieko nesuprantu.
  • 15:42 - 15:45
    Man vis dar dreba keliai kiekvieną kartą lipant ant scenos.
  • 15:45 - 15:47
    Mano pasitikėjimas savimi gali būti matuojamas
  • 15:47 - 15:49
    arbatiniais šaušteliais, įmaišytais į mano poeziją
  • 15:49 - 15:52
    ir jis vis tiek turi keistą skonį mano burnoje.
  • 15:52 - 15:55
    Bet Hirošimoje kai kurie žmonės išnyko be pėdsako,
  • 15:55 - 15:58
    palikdami vien laikrodį ar dienoraščio puslapį.
  • 15:58 - 16:01
    Taigi nepaisant draudimo pripldyti savo kišenes,
  • 16:01 - 16:03
    aš vis bandau,
  • 16:03 - 16:05
    tikėdamasi, kad vieną dieną parašysiu tokį eilėraštį,
  • 16:05 - 16:07
    kuriuo būsiu tokia patenkinta, kad leisiu jį eksponuoti muziejuje
  • 16:07 - 16:09
    kaip vienintelį įrodymą, kad egzistavau.
  • 16:09 - 16:11
    Tėvai pavadino mane Sara,
  • 16:11 - 16:13
    tai - vardas iš Biblijos.
  • 16:13 - 16:16
    Originale Dievas pasakė Sarai, kad ji gali padaryti kažką neįmanoma,
  • 16:16 - 16:19
    o ji nusijuokė,
  • 16:19 - 16:21
    nes pirmoji Sara
  • 16:21 - 16:23
    nežinojo, ką daryti su neįmanoma.
  • 16:23 - 16:26
    O aš? Na, nežinau ir aš,
  • 16:26 - 16:28
    bet kasdien susiduriu su neįmanomu.
  • 16:28 - 16:31
    Neįmanoma yra surasti ryšį šiame pasaulyje,
  • 16:31 - 16:33
    laikytis įsikibus kitų, kol viskas aplink sproginėja,
  • 16:33 - 16:35
    žinoti, kad kai kalbi,
  • 16:35 - 16:38
    jie ne tik laukia savo eilės kalbėti -- jie girdi tave.
  • 16:38 - 16:40
    Jie jaučia tą patį, ką ir tu
  • 16:40 - 16:42
    tuo pat metu.
  • 16:42 - 16:44
    Štai ko noriu kiekvieną kartą pravėrusi burną -
  • 16:44 - 16:46
    tos neįmanomos jungties.
  • 16:46 - 16:49
    Hirošimoje yra tokia sienos dalis,
  • 16:49 - 16:52
    kuri visiškai pajuodavo nuo radiacijos.
  • 16:52 - 16:54
    Bet ant laiprelio sėdėjęs žmogus
  • 16:54 - 16:56
    apsaugojo sieną nuo radiacijos spindulių.
  • 16:56 - 16:58
    Vienintelis likęs dalykas
  • 16:58 - 17:00
    yra amžinas pozityvios šviesos šešėlis.
  • 17:00 - 17:02
    Po a-bombos
  • 17:02 - 17:04
    specialistai sakė, kad tik per 75 metus
  • 17:04 - 17:07
    radiacijos paveikta žėmė Hirošimos mieste
  • 17:07 - 17:09
    vėl ką nors užaugins.
  • 17:09 - 17:12
    Bet tą pavasarį iš žemės išlindo nauji daigai.
  • 17:12 - 17:14
    Kai aš su tavimi susipažįstu, tą akimirką,
  • 17:14 - 17:16
    aš jau nebesu dalis tavo ateities.
  • 17:16 - 17:18
    Aš greit pradedu tapti dalimi tavo praeities.
  • 17:18 - 17:21
    Bet tą akimirksnį mes dalinamės tavo dabartimi.
  • 17:21 - 17:23
    O tu prisilieti prie manosios.
  • 17:23 - 17:25
    Ir tai yra geriausia dovana.
  • 17:25 - 17:27
    Taigi, jei sakytum man, kad galiu padaryti tai, kas neįmanoma,
  • 17:27 - 17:29
    aš turbūt nusijuokčiau.
  • 17:29 - 17:31
    Nežinau, ar jau galiu pakeisti pasaulį,
  • 17:31 - 17:33
    nes vis dar daug ko apie jį nežinau --
  • 17:33 - 17:35
    ir nežinau daug ko apie reinkarnaciją,
  • 17:35 - 17:37
    bet jei labai mane prajuokini,
  • 17:37 - 17:40
    kartais aš pamirštu, kuriame amžiuje gyvenu.
  • 17:40 - 17:43
    Aš tai darau ne pirmą kartą. Aš tai darau ir ne paskutinį.
  • 17:43 - 17:45
    Tai ne paskutiniai žodžiai, kuriais dalinuosi.
  • 17:45 - 17:48
    Tačiau dėl viso pikto, aš stengiuosi kaip tik galiu,
  • 17:48 - 17:51
    kad šį kartą viską padaryčiau gerai.
  • 17:51 - 17:53
    Ačiū jums.
  • 17:53 - 17:57
    (Plojimai)
  • 17:57 - 17:59
    Ačiū.
  • 17:59 - 18:01
    (Plojimai)
  • 18:01 - 18:03
    Ačiū
  • 18:03 - 18:07
    (Plojimai)
Title:
Sara Kei: Jeigu kada turėsiu dukrą...
Speaker:
Sarah Kay
Description:

"Jeigu kada turėsiu dukrą, ji vadins mane ne mama, o tašku "B"..." - taip sakytinės poezijos kūrėja Sara Kei pradėjo pokalbį, kuris buvo palydėtas ovacijomis žiūrovams stovint TED2011. Ji pasakoja savo metamorfozės istoriją -- nuo plačiaakės paauglės, skendinčios posmuose New Yorko Bowery poezijos klube iki mokytojos, bandančios projektu V.O.I.C.E. išmokyti vaikus išreikšti save -- bei atlieka du kvapą atimančius eilėraščius "B" ir "Hirošima"
more » « less
Video Language:
English
Team:
closed TED
Project:
TEDTalks
Duration:
18:08
Greta Štikelytė added a translation

Lithuanian subtitles

Revisions

Our website uses cookies for analysis purposes.