Ron Finley: Partizanas sodininkas pietų Los Andželo vidury

Ron Finley sodina daržovių sodus Pietų Centrinio Los Andželo viduryje, apleistuose sklypuose, skiriamosiose juostose, palei šaligatvius. Kodėl? Dėl malonumo, iššūkio, grožio, ir galimybės suteikti alternatyvą greitam maistui savo bendruomenėje, kur "pravažiuojamieji restoranai nužudo daugiau žmonių nei pravažiuojantys susišaudymai."

Aš gyvenu centrinėje-pietų Los Andželo dalyje

Ji atrodo šitaip:

Alkoholio parduotuvės,

greitas maistas,

tušti sklypai.

Miesto planuotojai susirinko ir nusprendė,

kad jie pakeis pietų centrinės Los Andželo dalies pavadinimą, kad jis reikštų ką nors kitą

Ir pervadino į pietų Los Andželą,

Lyg tai pataisytų kokias nors miesto problemas.

Čia - Pietinis Los Andželas. (Juokas)

Alkoholio parduotuvės,

greitas maistas,

tušti sklypai.

Kaip ir visi kiti 26.5 milijonai amerikiečių,

aš gyvenu maisto dykumoj,

Centrinis pietų Los Andželas

yra pravažiuojamų restoranų ir pravažiuojamų susišaudymų namai.

Juokinga, kad tokie restoranai nužudo daugiau žmonių nei susišaudymai.

Žmonės miršta nuo pagydomų ligų

Centriniame Los Andžele.

Pavyzdžiui, viršsvorio rodiklis mano rajone

yra penkis kartus didesnis nei Beverly Hilse,

kuris yra už 8-10 mylių.

Ir man visa tai nusibodo

Ir pagalvojau, kaip jaustumeis tu,

jei neturėtum priėjimo prie sveiko maisto,

jei kiekvieną kartą išėjęs pro duris matytum baisius maisto pramonės

sistemos rezultatus, kurie buvo sukurti mūsų bendruomenėje?

Aš matau, kaip invalidų vežimėliai perkami ir pardavinėjami

kaip naudoti automobiliai.

Aš matau dializės centrus atsirandančius taip dažnai kaip kavines.

Ir nusprendžiau, kad tai turi baigtis.

Nusprendžiau, kad problema ir yra sprendimas.

Maistas yra problema ir sprendimas.

Be to, man atsibodo kas kartą važiuoti 45 minutes,

kai užsinoriu obuolio, kuris nebūtų impregnuotas pesticidais.

Taigi aš padariau taip: aš pasodinau maisto mišką priešais savo namą.

jis buvo ant žemės ruoželio, kurį vadiname apželdintu šaligatviu

jis 150 pėdų ilgio ir 10 pėdų pločio,

bet priklauso miestui.

Tačiau prižiūrėti jį turi tu.

Taigi pagalvojau: "Gerai, aš galiu daryti ką tik noriu su šita žeme,

kadangi tai mano atsakomybė ją prižiūrėti."

Ir aš nusprendžau ją prižiūrėti šitaip.

Taigi aš ir mano grupė "L.A Green Grounds", susirinkome

ir pradėjome sodinti maisto mišką, vaismedžius,

- visą komplektą -, daržoves.

Tai, ką mes darome, esame kitų labui dirbanti grupė,

sukurta iš sodininkų iš įvairių gyvenimo kelių,

iš viso miesto, ir visi savanoriauja,

ir viskas, ką mes darom, yra nemokama.

Ir darželis buvo nuostabus.

Kol kažkas nepasiskundė.

Miestas mane užpuolė,

ir davė man dokumentą, pasak kurio turėjau pašalinti savo darželį,

kas šį dokumentą pavertė įsakymu.

Aš negalėjau tuo patikėti.

Oficialus įsakymas, už augalų pasodinimą ant žemės gabaliuko,

kuris jiem visiškai nerūpi? (Juokas)

Ir atsakiau: "Gerai, pirmyn."

Nes šį kartą neketinau pasiduoti.

Taigi L.A. Times sužinojo apie tai, Styvas Lopez išspausdino strapsnį,

pakalbėjo su tarybos nariu,

ir vienas iš "Green Grounds" narių,

sukūrė peticiją Change.org puslapyje,

Ir surinkus 900 parašų mum pasisekė,

turėjom savo rankose pergalę.

Mūsų tarybos narys netgi paskambino ir pranešė kaip jie skatina

ir džiaugiasi tuo, ką mes darome.

ir žinoma, kodėl gi jiem tai turėtų nepatikti?

Los andžėlas Jungtinėse valstijose turi daugiausia tuščių sklypų, priklausančių miestui.

Jiem priklauso 26 kvadratinės mylios tusčių sklypų.

Tai yra 20 Centrinių parkų

Tai yra užtektinai erdvės pasėti 725 milijonus pomidorų.

Kodėl jie neturėtų tam pritarti?

Užaugnus vieną augalą gaunama nuo tūkstančio iki 10 000 sėklų.

Dolerio vertės žaliosios pupos

duos tau 75 dolerių vertės produkcijos.

Tai mano evangelija, kai aš sakau žmonėms, auginkit savo maistą.

Savo maisto auginimas tarsi savo pinigų auginimas.

(Plojimai)

Mano paveldas Pietų centrinėje miesto dalyje

Aš užaugau čia. Aš užauginau savo sūnus čia.

Ir aš atsisakau būti šios dirbtinės realybės dalimi,

kuri buvo sukurta man kitų žmonių,

ir aš kuriu savo realybę.

Matote, aš esu menininkas.

Augalų auginimas yra mano graffiti. Aš auginu savo meną

Visai kaip graffiti piešėjas, kai jie gražina sienas,

aš, aš puošiu vejas, šaligatvius.

Aš naudoju darželį, žemę, ji tarsi drabužio gabalėlis,

ir augaliai, medžiai,

tai mano pagražinimas drabužiui.

Jūs nustebtumėt, ką žemė gali padaryti,

jei leisi jai būti tavo drobe.

Jūs negalit įsivaizduoti, kokia nuostabi yra saulėgrąža

ir kaip ji paveikia žmones.

Taigi kas nutiko?

Aš mačiau, kaip mano darželis tapo mokymo įrankiu,

ir mano bendruomenės transformavimo įrankiu.

Pakeisti savo bendruomenę, reikia pakeisti tai, iš ko sudaryta žemė.

Mes esame žemė.

Jūs nustebtumėt kaip tai veikia vaikus.

Darželio prižiūrėjimas yra labiausiai gydantis

ir nepaklusniausias veiksmas, kurį gali padaryti,

ypač vidinėje miesto dalyje.

Plius gauni braškių.

(Juokas)

Atsimenu, vieną kartą

pas mane atėjo motina ir dukra,

buvo 10:30 nakties ir jos buvo mano kieme,

ir man išėjus laukan, jos atrodė tokios susigėdusios.

Taigi aš dėl to kad jos ten buvo blogai pasijutau,

ir pasakiau joms kad joms nereikia to daryti šitaip.

Augalai yra gatvėje ne be reikalo.

Aš pajutau gėdą, matydamas žmones,

kurie buvo šalia manęs, kurie buvo alkani,

ir tai tik paskatino mane šitaip elgtis,

ir žmonės manęs klausinėjo: "Finai, ar tu nebijai,

kad žmonės pavogs tavo maistą?"

O aš atsakydavau: "Tai žinoma ne,

juk todėl jis ir auga gatvėje.

Tokia visos idėjos prasmė.

Aš noriu kad jie vaišintųsi, bet tuo pačiu,

aš noriu kad jie atgautų savo sveikatą."

Vieną kartą sukūrėm darželį

benamių prieglaudoj Los Andželo centre.

Šie vyrukai padėjo man iškrauti sunkvežimį.

Ir viskas buvo ok, jie pasidalino istorijom

kaip tai juos paveikė ir apie tai, kaip

jie sodindavo su savo mamom ir močiutėm,

ir buvo begalo malonu matyti kaip tai juos pakeitė,

net jei pakeitė tik tai akimirkai.

Taigi "Green Grounds" iškeliavo sodinti

gal 20-ties daržų.

Turėjom gal 50 žmonių, padedančių sodinimuose ir

šiaip dalyvaujančių, ir visi jie sąvanoriai.

Jei vaikai užaugins kopūstą, vaikai valgys kopūstą.

(Juokas)

Jei jie užaugins pomidorus, jie valgys pomidorus. (Plojimai)

Bet jei tai nėra jiems parodoma,

jei jiems neparodoma, kaip maistas paveikia protą ir kūną,

jie aklai valgys viską, kas bus padėta priešais.

Aš matau jaunus žmones

ir jie nori dirbti,

bet jie tarsi įstrigę.

Aš matau "spalvotus" vaikus ir jie pakeliui

keliu, kuris jiems sukurtas,

kuris niekur neveda.

Taigi su daržais, aš matau galimybę,

kur galima išmokyti šiuos vaikus,

perversti jų bendruomenes,

sukurti tvarų gyvenimą.

ir mums tai padarius, ką gali žinoti?

Gal sukursime sekantį Džordžą Wašingtoną Karverį.

bet jei mes nepakeisime žemės sudėties,

mes niekad nepadarysime to.

Tai yra vienas iš mano planų. Aš tai noriu padaryti.

Aš noriu apsodinti visą rajoną darželiais,

kur žmonės gali dalintis maistu tame pačiame rajone.

Noriu, paėmęs transportavimo konteinerius,

paversti juos į sveikas kavines.

Nesupraskit manęs neteisingai.

Aš nekalbu apie dalinimą nemokamai,

nes nemokama nėra tvaru.

Juokingas dalykas apie tvarumą,

jį reikia išlaikyti.

(Juokas su plojimais)

Aš kalbu apie žmonių paskatinimą dirbti,

ir vaikų ištraukimą iš gatvės ir padėjimą jiems suprasti

džiaugsmą, garbę ir orumą, kuris kyla auginant savo maistą,

atidarant turgus.

Taigi, aš noriu padaryti,

auginimą - seksualiu.

Kad visi galėtumem pasidaryti ekologiniais perbėgeliais,

gangsteriais, gansteriais-sodininkais.

Mums reikia pakeisti žodžio "gangsteris" reikšmę.

Jei tu ne sodininkas, - tu ne gangsteris.

Būk gangsteris su savo kastuvu, gerai?

Ir tegu tai būna tavo pasirinktas ginklas.

(Plojimai)

Taigi jei norite su manim susitikti,

na žinot, jei norit susitikti,

neskambinkit man jei norit pasėdėti savo patogiose kėdėse

susirinkimuose, kuriuose kalbat apie tai kaip reikėtų kažką daryt,

kur jūs kalbat apie darymą.

Jei norit susitikti su manim, ateikit į sodą

su kastuvu, kad galėtumėm ką nors pasodinti.

Taika. Dėkoju.

(Plojimai)

Ačiū. (Plojimai)