Ar tikrai suprantame, kada vaikas meluoja?

Ar vaikai prasti melagiai? Manai, kad gali atskirti meluojantį vaiką? Vystymosi tyrėjas Kang Lee aiškinasi, kas vyksta vaiko psichikoje, kai jis meluoja. Vaikai meluoja daug, jau nuo dvejų metų amžiaus. Iš tiesų, jiems netgi gerai sekasi. Lee aiškina, kodėl reiktų džiaugtis pirmuoju melu. Jis taip pat pristato naują melo detektoriaus technologiją, kuri galbūt vieną dieną atskleis mūsų paslėptus jausmus.

Sveiki.

Norėčiau jūsų paklausti,

ar meluodavote, kai buvote vaikai.

Jei taip, pakelkite ranką.

Oho, jūs – nuoširdi publika!

(Juokas.)

Jau 20 metų studijuoju,
kaip vaikai išmoksta meluoti.

Ir šiandien pasidalinsiu savo žiniomis.

Pradėsiu nuo savo draugo, Richard Messina,

pradinės mokyklos direktoriaus, istorijos.

Vieną dieną jam paskambino ir sako:

– Pone Messina, mano sūnus Johnny

šiandien neateis į mokyklą, nes serga.

Ponas Messina pasiteiravo, su kuo šneka.

Jam atsakė taip:

– Aš esu mano tėtis.

(Juokas.)

Ši istorija...

(juokiasi)

...sujungia tris dažnas nuomones apie
vaikų melą.

Pirma,

vaikai pradeda meluoti tik tapę
pradinukais.

Antra, vaikai yra prasti melagiai.

Suaugę lengvai supranta, kada vaikai
meluoja.

Trečia, jei vaikas pradeda meluoti anksti,

kažkas su juo negerai,

dėl to vaikas taps patologiniu melagiu.

O iš tiesų, šie trys teiginiai neteisingi.

Mes žaidėme su vaikais iš viso pasaulio.

Pavyzdžiui,

paprašėme atspėti, koks skaičius
po užversta korta.

Pasakome, kad laimėję gaus didelį prizą.

Vidury žaidimo atsiprašome

ir išeiname iš kambario,

bet paprašome neliesti kortelių.

Žinoma, kambaryje yra paslėptų kamerų,

kad galėtume stebėti vaikus.

Dėl stipraus noro laimėti

daugiau nei 90% vaikų

patikrina numerius ant kortelių,

kai tik išeiname iš kambario.

(Juokas.)

Svarbiausia, ar vaikai prisipažins,

kai mes grįžę jų paklausime,

ar jie pažiūrėjo į korteles.

Ar prasižengę prisipažins?

O gal meluos?

Pasirodo, nepriklausomai
nuo lyties, šalies ir religijos,

30% dvimečių pameluos,

70% prisipažins.

50% trimečių meluos, 50% – ne.

Būdami keturių metų amžiaus

daugiau nei 80% meluoja.

(Juokas.)

Vyresni nei keturių – dažniausiai meluoja.

Kaip matote,

melas yra tipinė vystymosi dalis.

Kai kurie vaikai meluoja jau dvejų metų.

Dabar pasižiūrėkime į jaunesniuosius.

Kodėl meluoja tik kai kurie iš jų?

Gaminant maistą reikia gerų ingredientų

gauti kokybiškiems rezultatams.

Taip ir vykusiam melui
reikia dviejų ingredientų

Pirmasis būtų „Proto teorija“,

kitaip – minčių skaitymas.

Tai yra įgūdis suprasti, kad
kiekvieno žinios apie situaciją skiriasi,

ir mokėti atskirti,

ką žinau aš, o ką tu.

Minčių skaitymas svarbus melavimui,

nes „aš žinau, tu – ne“ yra melo
pagrindas.

Vadinasi, aš galiu tau meluoti.

Antras ingredientas – savikontrolė.

Tai balso, veido išraiškos,
kūno kalbos valdymas,

reikalingas įtikinamai pameluoti.

Mes sužinojome, kad tie vaikai,

kurių savikontrolės, minčių skaitymo
gebėjimai labiau išsivystyti,

pradeda meluoti anksčiau

ir yra gabesni melagiai.

Pasirodo, tie du įgūdžiai svarbūs
mums visiems,

norint sėkmingai gyventi visuomenėje.

Šių gebėjimų trūkumas siejamas
su rimtais vystymosi sutrikimais,

tokiais kaip aktyvumo ir dėmesio
sutrikimas (ADHD) ir autizmas.

Taigi, jei jūsų vaikas pameluoja,

būdamas dvejų, neišsigąskite,

turėtumėte švęsti!

(Juokas.)

Tai parodo, jog jūsų vaikas priėjo etapą,

taip reikšmingą jo vystymuisi.

Na, tai ar vaikai geri melagiai?

Manote, lengva atspėti, kada jie meluoja?

Norėtumėte pabandyti?

Taip? Gerai!

Parodysiu jums du vaizdo įrašus.

Juose vaikai atsakys,

ar pažiūrėjo į kortų numerius.

Spėkite, kuris vaikas meluoja,

o kuris sako teisybę.

Čia pirmasis vaikas

Pasiruošę?

(Įrašas:) – Pažiūrėjai?
–Ne

Čia antras vaikas.

(Įrašas:) – Pažiūrėjai?
– Ne

Jei manote, kad pirmasis melavo,

pakelkite ranką.

Jei manote, jog antrasis melavo,

pakelkite ranką.

Pirmasis vaikas sakė teisybę,

o antrasis melavo.

Rodos, jūs prastai skiriate,

kurie vaikai meluoja.

(Juokas.)

Mes panašiai žaidėme su daugybe suaugusių,

su skirtingų profesijų ir
socialinių sluoksnių atstovais.

Parodėme jiems daug filmukų.

Pusėje įrašų vaikai melavo,

o likusiuose sakė teisybę.

Pažiūrėkime, kaip sekėsi atskirti
melagius.

Meluojančių ir tiesą sakančių tiek pat.

Atsitiktinai spėliojant,

tikėtina, jog 50% spėjimų teisingi.

Jei atspėjate 50%,

esate netikęs vaikų melo detektorius.

Pirma – bakalauro studentai
ir teisės studentai.

Jie paprastai neturi patirties su vaikais.

Ne, jie neatskiria meluojančių vaikų.

Jų rezultatai atsitiktiniai.

O socialiniai darbuotojai ir vaikų
teisių apsaugos kontrolieriai,

kurie su vaikais dirba kiekvieną dieną?

Ar jie atskirtų meluojantį vaiką?

Ne, neatskirtų.

(Juokas.)

O teisėjai,

muitinės darbuotojai,

policininkai?

Jie kovoja su melagiais kasdien.

Ar jie atskiria meluojančius vaikus?

Ne.

O tėvai?

Ar jie pastebi, kada kitų
žmonių vaikai meluoja?

Ne.

O ar tėvai atskiria savo vaikų melą?

Ne, neatskiria.

(Juokas.) (Plojimai.)

Galbūt jums smalsu,

kodėl taip sunku atskirti meluojantį
vaiką.

Parodysiu jums savo sūnų Neitaną.

Štai jo veido išraiška,

kai meluoja.

(Juokas.)

Paprastai vaikams meluojant

jų veido išraiška neutrali.

Vis dėlto, už šios išraiškos

vaikas patiria gausybę emocijų,

tokių kaip baimė, kaltė, gėda,

galbūt ir truputį melagio pasitenkinimo.

(Juokas.)

Tačiau jos trumpalaikės arba užslėptos,

dėl to mums nematomos.

Penkerius metus mes ieškojome,

kaip jas atskleisti.

Ir tuomet aptikome vieną būdą.

Žinome, jog po veido oda

yra sudėtingas kraujagyslių tinklas.

Patiriant skirtingas emocijas

kraujo tėkmė po veido oda pakinta.

Šiuos pokyčius kontroliuoja
vegetacinė nervų sistema,

jos sąmoningai valdyti neįmanoma.

Taigi, pagal kraujotakos pokyčius

spręsime apie žmonių emocijas.

Tačiau šie pakitimai nematomi plika akimi.

Tam, kad sužinotume užslėptas emocijas,

išradome naują vaizdo gavimo technologiją

ir ją pavadinome „poodiniu optiniu
vaizdavimu“.

Su įprasta kamera nufilmuojame žmogų,

patiriantį įvairius mums slaptus jausmus.

Tada apdorojame duomenis

ir išgauname poodinės kraujotakos vaizdą.

Aiškiai matome,

kad kraujotaka veide priklauso nuo jausmų.

Šitaip galima atskleisti,

kada patiriamos emocijos, susijusios
su melu,

ir atrasti melagį.

Tai įmanoma atlikti neinvazyviai,

nebrangiai ir per atstumą,

85% tikslumu.

Tai daug geriau, nei lemtų atsitiktinumas.

Taip pat aptikome ir Pinokio efektą.

Ne, ne šitą.

(Juokas.)

Tikrąjį Pinokio efektą:

mums meluojant

kraujotaka skruostuose susilpnėja,

o nosyje sustiprėja.

Žinoma, melavimas – tik viena situacijų,

kuri iššaukia užslėptas emocijas.

Dėl to savęs paklausėme,

kokia dar nauda iš mūsų atradimo.

Galime šią technologiją panaudoti ugdyme.

Pavyzdžiui,

ji leistų matematikos mokytojui

atskirti klasėje mokinį,

kuriam dėstoma tema kelia nerimą,

kad jam padėtų.

Tai taikytina ir sveikatos priežiūroje.

Kasdien per Skype skambinu tėvams,

kurie gyvena už tūkstančių mylių.

Su šia naujove galiu ne tik sužinoti,

kas vyksta jų gyvenime,

bet ir stebėti širdies ritmą, nuotaiką,

streso ir skausmo lygį.

Gal ateityje ir širdies smūgio,
hipertenzijos riziką.

Jums gali kilti klausimas:

O ar galime askleisti politikų jausmus?

(Juokas.)

Sakykime, debatų metu.

Taip.

Naudodamiesi TV medžiaga

išsiaiškintume širdies ritmą,

nuotaiką ir streso lygį,

o ateityje, galbūt, ar jie mums meluoja.

Naujovė tinkama ir rinkodaros tyrimams.

Pavyzdžiui, sužinoti,

ar žmonėms patinka tam tikras produktas.

Naujovė netgi naudinga pasimatymo metu:

jei jūsų pora šypsosi,

mūsų technologija nustatys,

ar jai iš tiesų patinkate,

ar ji paprasčiausiai mandagi.

Šiuo atveju,

ji tiesiog mandagi.

(Juokas.)

Taigi, poodinio vaizdo gavimo technologija

dar tik pradėta vystyti.

Atsiras kitų panaudojimo būdų,

kurių šiandien nežinome,

Tačiau tikrai žinau,

kad meluoti lengva nebebus.

Labai ačiū.

Xiè xie. (Ačiū)

(Plojimai.)