Aš projektuoju inžinerijos projektus

vidurinės ir aukštesniosios 
mokyklos mokiniams,

dažnai naudodama medžiagas, kurios
būna neįprastos.

Įkvėpimas ateina iš mano kasdienių
gyvenimo problemų.

Pavyzdžiui,

vieną kartą man reikėjo kostiumo,
kad galėčiau eiti į komikų suvažiavimą,

bet aš nenorėjau išleisti daug pinigų,

todėl pasidariau savo ...

su šviečiančia karūna ir sijonu.

(Juokas.)

Kitą kartą

aš buvau liūdna, nes mano
mėgstamiausias mobilusis žaidimas

„Flappy Bird“

buvo pašalintas iš programėlių
parduotuvės.

(Juokas.)

Taigi man kilo dilema:

arba niekada neatnaujinti telefono,
arba niekada daugiau nežaisti Flappy Bird.

(Juokas.)

Nelaiminga dėl abiejų pasirinkimų,

aš padariau vienintelį dalyką,
kuris buvo prasmingas.

Aš sukūriau Flappy Bird fizikinę versiją,

tokią, kuri niekada nebūtų pašalinama.

(Juokas.)

(Muzika.)

(Pypsėjimas.)

(Muzika.)

(Juokas.)

Kai kurie mano draugai taip pat buvo
priklausomi nuo šio žaidimo,

ir aš taip pat juos pakviečiau žaisti.

(Video) Draugas: Ak!

(Juokas.)

(Video) Draugas: Kas per velnias?

(Juokas.)

Jie man pasakė, kad tai siutino tiek pat,
kiek ir originalus žaidimas.

(Juokas.)

Aš įkėliau šio projekto demonstracinę
versiją internete,

ir mano nuostabai tai pasklido
po visą internetą.

Tai sulaukė virš dviejų milijonų peržiūrų
per kelias dienas.

(Juokas.)

Ir įdomiausia buvo žmonių komentarai.

Dauguma žmonių tai norėjo pasidaryti patys

arba klausė kaip tai pasidaryti.

Tai patvirtino mano idėją, jog
per kūrybinį projektą

mes galime žmones mokinti inžinerijos.

Su pinigais, kurie buvo 
uždirbti šio video,

mes galėjom leisti mokiniams savo klasėse

patiems pasidaryti savo žaidimą
dėžėje.

Nors tai ir buvo sudėtinga,

jie daug sužinojo naujų idėjų
inžinerijoje ir programavime.

Ir jie visi labai norėjo išmokti,
kad galėtų pabaigti žaidimą.

(Juokas.)

Iki Flappy Bird dėžės

aš turėjau idėją mokyti mokinius naudojant
kūrybinius inžinerijos projektus.

Kai aš mokiau vidurinėje mokykloje,

mes paprašėme mokinių sukonstruoti
robotą iš standartinių technologijų.

Ir aš pastebėjau, jog 
daugeliui tai buvo nuobodu.

Keli iš jų pradėjo imti popierių

ir dekoruoti savo robotus.

Vėliau dar daugiau į tai įsitraukė

ir jie labiau susidomėjo
šiuo projektu.

Taigi, aš pradėjau ieškoti daugiau
kūrybiškų būdų,

supažindinant mokinius su technologijomis.

Taip sužinojau, jog daugelis 
technologijų rinkinių mokyklose

atrodo šiek tiek bauginančiai.

Jie visi padaryti iš plastikinių dalių,
kurių negali pakeisti.

Negana to, jie visi labai brangūs,

kainuojantys šimtus dolerių už rinkinį.

Tai akivaizdžiai nelabai prieinama
daugeliui klasės biudžetų.

Kadangi aš nieko neatradau,

nusprendžiau pasigaminti pati.

Aš pradėjau su popieriumi ir audiniais.

Šiaip ar taip, mes visi žaidėme
su jais, kai buvome vaikai,

ir jie taip pat yra labai pigūs,

ir jų galima rasti bet kuriuose namuose.

Daviau pradžią šiam projektui,

kur mokiniai galėtų sukurti įjungiamą
būtybę

naudojant audinius ir didžiules akis.

Jie klasėje vienas kitam padėdavo

ir juokdavosi, ir aptarinėdavo projektą.

Ir visų svarbiausia,

jie galėjo įdėti savo pačių
kūrybiškumą į tą projektą.

Dėl šio projekto sėkmės

aš tęsiau inžinerijos projektų kūrimą,

kad galėčiau mesti iššūkius mokiniams.

Aš taip pat pradėjau perkelti šias 
kūrybines dirbtuves už mokyklos ribų

ir pačioje visuomenėje.

Ir kai kas labai įdomaus nutiko.

Pastebėjau, jog daugelis žmonių
iš įvairios aplinkos

pradėjo eiti į mūsų dirbtuves.

Konkrečiau,

ten buvo daug daugiau moterų
ir nepilnamečių, negu aš tikėjausi,

ko paprastai nepamatysi
tradicinėje inžinerijos dirbtuvėje.

Pažiūrėkite į šį darbininko pranešimą
didelėje technologijos įmonėje 2016 m.

Moterys sudaro tik 19 procentų
technologijos darbo jėgos.

Ir mažumą sudaro tik 4 procentai.

Ši statistika gali būti matyta,

jeigu jūs įeitumėt į aukštesniosios
mokyklos robotikos klubą,

arba koledžo inžinerijos klasę.

Yra daug įvairiausių problemų,

kurios prisidėjo prie įvairovės
trūkumo technologijos galioje.

Galbūt vienas sprendimas galėtų būti

supažindinti mokinius su technologijom
per kūrybiškus projektus.

Aš neteigiu, jog šitai galėtų
viską išspręsti,

bet tai galėtų pristatyti technologijas

žmonėms, kurie paprastai
nesidomėtų tuo,

dėl to, kaip to buvo mokoma
ir vaizduojama mokykloje.

Kaip mes galėtume pradėti keisti
technologijų suvokimą?

Dauguma mokinių mano, kad tai
yra nuobodu ir nepriimtina,

aš visada kūriau projektus,
vadovaudamasi trimis principais.

Pirmiausia, reikia turėti
žemas grindis,

kad tai reikštų, jog šis
projektas yra lengvai pradedamas.

Taigi, pažiūrėkite į šį instrukcinį video.

Pirmas projektas, kurio paprašėme
mokinių išmokti,

buvo padaryti schemą ant lapo.

Kaip matote, tai neužėmė daug laiko
išmokti,

ir tai visai lengva pradedantiesiems.

Turėti žemas grindis taip pat reiškia,
jog mes pašaliname finansinį barjerą,

kuris užkerta kelią
projekto pabaigimui.

Su popieriumi, varine juosta, 
šviesos lempute ir baterija

žmonės gali pabaigti šį projektą
neviršydami dolerio.

Antrasis principas yra
turėti aukštas lubas.

Tai reiškia, jog yra daug vietos
plėstis,

ir mokiniams nuolat yra metami
iššūkiai.

Pirmiausia, tai gali būti tiesiog
įjungiama būtybė,

bet vėliau galima pridėti jutiklius
ir mikro kontrolierius,

ir pradėti programuoti šią būtybę,
kad ji sąveikautų su aplinka.

(Juokas.)

Ir galiausiai,

trečiasis principas yra įvairinimas.

Tai reiškia, jog galime šį projektą
padaryti aktualų visiems.

Tai yra grožis, naudojant
kasdieninius reikmenis;

labai lengva pritaikyti naudojant
popierių ir audinius.

Jeigu tau ir nepatinka Flappy Bird,

tu gali pasidaryti savo žaidimą.

(Video) Mokinys: Taigi, mūsų žaidimas yra
apie Justin Bieber,

nes jis viršijo greitį.

ir tikslas yra, kad jo nepagautų
Los Andželo policija –

(Juokas.)

(Video) Mokinys: Taip, 
bet jis keičiasi –

mes esame jo būrio dalyvės.

(Juokas.)

Dėkoju.

(Plojimai.)