Žmogaus balsas –

tai instrumentas, 
kuriuo visi grojame.

Ko gero tai galingiausias
garsas pasaulyje.

Jis gali pradėti karą

arba ištarti
„aš tave myliu“.

Daugumai žmonių yra nutikę,

kad, kai jie kalba, žmonės jų nesiklauso.

Kodėl taip nutinka?

Kaip išmokti kalbėti taip galingai,

kad galėtume pakeisti pasaulį?

Ką aš norėčiau pasiūlyti, tai

įpročiai, kurių reiktų atsikratyti.

Surinkau ir norėčiau pateikti

septynias kalbėjimo nuodėmes.

Tai nėra labai išsamus sąrašas,

bet šie septyni įpročiai

yra labai paplitę tarp mūsų.

Pirmasis – paskalos,

apkalbėjimas žmogaus,
kurio nėra šalia.

Nelabai geras įprotis,
ir puikiai suprantame,

jog už 5 min. tas žmogus

jau apkalbės mus.

Antrasis įprotis – vertinimas.

Žinome žmones,
kuriems tai patinka

ir labai sunku ko nors klausytis,

jei žinai, kad pats esi vertinamas

ir kartu nuvertinamas.

Trečias – negatyvumas.

Jums gali taip atsitikti.

Mano senyvo amžiaus mama,

tapo labai negatyvi,
buvo sunku jos klausytis.

Prisimenu, vieną dieną pasakiau jai:

Šiandien spalio 1 d.

Ji atsakė, žinau,
ar gi tai nebaisu?

(Juokiasi.)

Sunku klausytis, kai kažkas
nusiteikęs taip negatyviai.

O kita negatyvumo forma – skundimasis.

Tai yra nacionalinis anglų sugebėjimas.

Tai nacionalinis sportas.
Skundžiamės oru,

skundžiamės sportu, politika,
skundžiamės viskuo.

Bet iš tikro skundimasis yra kančia.

Tai nėra gėrio ir šviesios
skleidimas pasauliui.

Atsiprašymai.
Visi esame šį vyruką sutikę.

Galbūt visi esame juo buvę.

Būna žmonės kaltintojai.

Jie savęs nekaltina,
neprisiima atsakomybės

už savo veiksmus,

jų yra sunku klausytis.

Priešpaskutinis, šeštas iš septynių,

pagražinimas, perdėjimas.

Kartais tai netgi 
žemina mūsų kalbą.

Tarkim, 
kai matau ką nors

išties stulbinančio,

kaip tai galiu pavadinti?

(Juokas.)

Ir, žinoma šis perdėjimas
tampa melu,

o mes nenorim klausytis

žmonių, kurie meluoja.

Ir galų gale – dogmatizmas,

painiava tarp faktų ir nuomonės.

Kai šie du dalykai
yra sujungti,

tarsi eini
prieš vėją.

Tau kalba apie ką nors
lyg tai būtų tiesa.

Tikrai sunku to klausytis.

Taigi štai septynios mirtinos
kalbėjimo nuodėmės.

Šių dalykų mums
reikėtų vengti.

Bet ar yra pozityvių dalykų?

Taip, yra.

Norėčiau jums pasakyti,
kad yra keturi

tikrai galingi,
pamatiniai dalykai,

kuriais galime remtis,
kad mūsų kalba

būtų galinga ir keistų pasaulį.

Tai netgi galima 
pasakyti paraidžiui.

Žodis kruša –
angliškai HAIL.

Nekalbu apie tai, kas
krenta iš dangaus

ir atsidaužia jums į galvą.

Kalbu apie apibrėžimą,

priimti su entuziazmu,

taip gali nutikti 
su mūsų žodžiais,

jei laikysimės tų
keturių dalykų.

Taigi, apie ką 
aš kalbu?

Atspėkite.

Anglų k. H – „honesty“ – sąžiningumas,

sakyti tiesą, 
kalbėti tiesiai šviesiai.

A – „authenticity“ – tikrumas.

Tiesiog buvimas savimi.

Kaip mano draugas pasakė,

tai yra laikymasis savo tiesos,

manau, tai yra puiku.

I – „integrity“ – vientisumas,

atsakomybė 
už savo žodžius

ir neišduoti žmonių
pasitikėjimo.

L – „love“ – meilė.

Nekalbu apie
romantišką meilę.

Kalbu apie norėjimą gero kitiems.

Pirmiausia, būti absoliučiai sąžiningu

gali būti pavojinga.

Tarkim, brangioji, 
šįryt atrodai baisiai.

Gal tai nėra būtina.

Sąžinė su meile
sudaro puikų derinį.

Bet, jeigu tikrai 
linki kam nors gera,

tuo pat metu sunku
kitą žmogų teisti.

Nemanau, kad šie 
du dalykai gali

būti kartu
tuo pačiu metu.

Taigi „HAIL“.

Dabar tai, ką jūs sakote,

kaip sena daina, yra tai, ką tu sakai

ir kaip tu tai pasakai.

Turite puikių įrankių komplektą.

Šie įrankiai yra neįtikėtini.

Ir šią dėžę atvėrė
tik nedidelė dalis žmonių.

Norėčiau atlikti
nedidelį tyrimą

su jumis
ir parodyti keletą įrankių,

gal norėsite
jais pasinaudoti,

ir tai patobulins
jūsų kalbėjimo įtaką.

Pavyzdžiui, registras.

Falcetas nėra labai naudingas,

bet tai taip pat 
tarpinis registras.

Labai nesigilinsiu į tai,

čia sėdi turbūt
balso treneriai.

Mes galime 
kontroliuoti savo balsą.

Jeigu aš kalbėsiu „per nosį“,
išgirsite skirtumą.

Kalbėjimas „per gerklę“,

tai yra tas balsas,
kuriuo mes visi kalbame.

Jeigu norite
kalbėti solidžiau,

balsas turi eiti iš krūtinės.

Girdite skirtumą?

Mes balsuojame už politikus,
kurie kalba žemesniu balsu,

mums tai asocijuojasi su galia

ir su valdžia.

Kalbėjome apie registrą.

Dar turime balso tembrą.

Tai yra balso savitumas.

Tyrimai rodo, jog
labiau mėgstame balsą,

kuris yra sodrus, švelnus
šiltas, kaip karštas šokoladas.

Jeigu jūsų balsas ne toks,
tai ne pasaulio pabaiga,

nes jūs galite to išmokti.

Susirasti balso trenerį.

Bet galite padaryti keletą dalykų

su kvėpavimu, laikysena
ir pratimais,

siekiant pagerinti 
balso tembrą.

Intonacija.
Mėgstu intonaciją.

Tai tarsi dainavimas, metakalba,

tai naudojame
tam, kad sustiprintume prasmę.

Tai pagrindas
pokalbio prasmei paryškinti.

Žmonių, kurie kalba 
be emocijų,

yra sunku klausytis,

nes jie kalba be intonacijos.

Štai iš kur kilęs
žodis – monotoniškas

arba monotoniška, monotonija.

Dar yra pasikartojanti intonacija,

kai sakinys pasibaigia tarytum klausimas,

kai tai nėra klausimas, o būsena.

(Juokas.)

Jeigu jūs tai nuolat kartosite,

tai neleidžia jums kalbėti

su įprasta intonacija.

Tai yra gėdinga.

Taigi pabandykime 
pakeisti šį įprotį.

Greitis. Galiu būti labai susijaudinęs

sakydamas kažką labai greitai,

arba galiu kalbėti lėtai
norėdamas akcentuoti,

ir sakinio pabaigoje
mūsų gera draugė –

tyla.

Truputis tylos nepakenks

kalbant, ar ne?

Tyla geriau
nei kažkoks mykimas mm, aaa.

Tai gali būti išraiškinga.

Kalbos tonas yra susijęs su greičiu tam.

kad išreikštume susijaudinimą,
bet tą gali ir tonas.

Kur tu padėjai mano raktus?

Kur tu padėjai mano raktus?

Šiek tiek skirtinga prasmė

abiejuose pasakymuose.

Ir paskutinis – garsas.

Kalbant garsiai galiu būti
labai susijaudinęs.

Atsiprašau,
jei ką nors išgąsdinau.

Arba noriu atkreipti dėmesį

kalbant labai tyliai.

Kai kurie žmonės
transliuoja nuolat.

Bandykite to nedaryti.

Tai vadinama „sodcasting“.

Versti aplinkinius žmones klausytis

nerūpestingai ir neatsakingai.
Negražu.

Žinoma, visa tai naudinga ir svarbu,

kai jūs turite tikrai
kažką svarbaus daryti.

Tarkim, stovite ant scenos

ir kalbate žmonėms.

Galbūt peršatės,

prašote algos padidinimo,
sakote kalbą per vestuves.

Kokia svarbi situacija bebūtų,

jūs privalote naudotis šiais įrankiais

ir savo vidiniu varikliu,

beje, nėra variklio,
kuris dirbtų be apšilimo.

Sušildykime savo balsą.

Leiskite jums parodyti,
kaip tą daryti.

Gal norėtumėte
dabar visi atsistoti?

Parodysiu jums
6 balso apšilimo pratimus,

kuriuos pats darau
prieš kiekvieną kalbą.

Prieš sakant bet kokią kalbą
darykite šiuos pratimus.

Pirmas – rankos aukštyn,
giliai įkvepiame,

ir sakome ahhh.

Dar kartą.

Ahhh, labai gerai.

Dabar apšildysime
savo lūpas,

dabar sakykime ba, ba, ba, ba,

ba, ba, ba. Labai gerai.

Dabar – brrrrrr,

kaip vaikystėje.

Brrr. Dabar jūsų lūpos apšilo.

Sekantis pratimas liežuviui.

Stipriai – la, la, la, la, la, la, la, la.

Nuostabu. Jums puikiai sekasi.

Tada, garsiai Rrrrrrrrr.

Tai lyg šampanas liežuviui.

Ir sekantį pratimą padarysiu vienas.

Galima tai pavadinti – sirena.

Tai tikrai gerai.
Prasideda we, ir pasibaigia aw.

We – aukštas, aw – žemas.

Dabar jūs, weeeeaawww, weeeawwww.

Fantastika. Paplokite patys sau.

Sėskitės, ačiū. (Plojimai.)

Kitą kartą prieš kalbant
padarykite šiuos pratimus.

Ir leiskite man užbaigti
savo kalbą.

Tai svarbi mintis.

Tai kur mes dabar esame, ar ne?

Mes kalbame ne itin gerai

žmonėms, kurie mūsų neklauso

triukšmingoje aplinkoje,
esant blogai akustikai.

Aš apie tai kalbėjau

skirtingais aspektais.

Koks būtų pasaulis,

jeigu kalbėtume galingai

žmonėms, kurie klausytų sąmoningai

tinkamoje aplinkoje?

Arba pamąstykime plačiau,

koks būtų pasaulis,

jeigu mes sąmoningai 
būtume sukūrę garsą

ir sąmoningai garsą išnaudotume,

ir mūsų aplinka būtų pritaikyta,

ideali garsui?

Tai būtų tobulas pasaulis,

ir vienas, kur supratimas

būtų įprastas,

ir tai idėja verta dėmesio.

Ačiū.

Ačiū. (Plojimai.)