Būdama arabe fotografe,

įkvėpimo projektams randu
asmeninėje patirtyje.

Mano aistra žinioms,

kuri leido įveikti kliūtis
į geresnį gyvenimą,

paskatino įgyvendinti projektą
„Aš skaitau, aš rašau“.

Pastūmėta savo asmeninės patirties,

kad pradžioje neturėjau galimybės
siekti aukštojo išsilavinimo,

nusprendžiau ištirti ir dokumentuoti
kitų moterų,

kurių gyvenimus pakeitė išsilavinimas,
istorijas,

atskleidžiant sunkumus,
su kuriais jos susiduria.

Projektas apima temas, 
susijusias su moterų išsilavinimu,

nepamirštant arabų šalių skirtumų,

kuriuos lemia ekonominiai 
ir socialiniai faktoriai.

Nagrinėta moterų neraštingumo, 
kuris yra gana didelis regione, tema;

švietimo reformos;
programos mokslų nebaigusiems mokiniams;

ir studentų politinis aktyvumas.

Pradėjus šį darbą

nevisuomet buvo lengva
įkalbėti moteris dalyvauti projekte.

Ir tik paaiškinus joms,

kaip jų istorijos
gali paveikti kitų moterų gyvenimus,

kaip jos gali būti pavyzdžiu bendruomenei,
dalis jų sutikdavo.

Siekdama bendro ir reflektyvaus požiūrio,

paprašiau moterų nuotraukas iliustruoti

savais žodžiais ir idėjomis.

Šios nuotraukos buvo padalintos
kai kuriose klasėse,

kaip įkvėpimo ir motyvacijos šaltinis
kitoms moterims,

išgyvenančioms panašų auklėjimą
ir situacijas.

Aisha, mokytoja iš Jemeno, rašė:

„Išsilavinimą mačiau kaip galimybę
būti nepriklausomai

ir neatsiskaitinėti vyrams už viską“.

Viena pirmųjų mano personažų –
Umm El-Saad iš Egipto.

Kai pirmąkart susitikome, ji vos 
galėjo parašyti savo vardą.

Ji dalyvavo 9 mėnesių
raštingumo programoje,

vietos NVO iniciatyva 
vykdytos Kairo priemiesčiuose.

Po kelių mėnesių ji juokavo,
kad jos vyras

grasino uždrausiąs lankyti kursus,

kai suprato, kad dabar jo raštinga žmona

skaito žinutes jo telefone.

(Juokas.)

Išdykėlė Umm El-Saad.

Žinoma, tai ne priežastis,
kodėl Umm El-Saad dalyvauja programoje.

Mačiau, kaip ji troško gebėti atlikti 
įprastus kasdienius darbus,

kitiems savaime suprantamas smulkmenas –

nuo gebėjimo suskaičiuoti pinigus turguje
iki pagalbos vaikams atlikti namų darbus.

Nepaisant jos skurdo
ir bendruomenės požiūrio,

menkinančio moterų švietimo svarbą,

Umm El-Saad kartu su 
egiptietėmis klasės draugėmis

siekė išmokti skaityti ir rašyti.

Tunise sutikau Asma,

vieną iš keturių aktyvisčių moterų,
su kuriomis kalbėjausi.

Pasaulietė bioinžinerijos studentė
yra gana aktyvi socialinėje medijoje.

Apie savo šalį, kurią vertina dėl to,
kas vadinama Arabų pavasariu,

ji sakė „Visada svajojau
atrasti naują bakteriją.

Dabar, po revoliucijos, mes kasdien
turime jų po naują“.

Omenyje Asma turi regione
augantį religinį fundamentalizmą,

kuris taip pat yra papildoma
kliūtis moterims.

Iš visų sutiktų moterų labiausiai mane
sujaudino Fayzos iš Jemeno istorija.

Ji buvo priversta mesti mokyklą 8-nerių,
kai ištekėjo.

Santuoka truko metus.

14-likos ji tapo trečiąja 60-mečio žmona,

o nuo 18-iolikos ji yra išsiskyrusi
trijų vaikų mama.

Nepaisant jos skurdo,

socialinio išsiskyrusios moters statuso
ultra-konservatyvioje visuomenėje

ir tėvų prieštaravimo
jos grįžimui į mokyklą,

Fayza žinojo, kad tik išsilavinimas
suteiks galimybę valdyti savo gyvenimą.

Dabar jai 26-eri.

Vietinė NVO

suteikė jai stipendiją
verslo studijoms universitete.

Jos tikslas – susirasti darbą,
išsinuomoti būstą

ir susigrąžinti vaikus.

Arabų valstybės šiuo metu išgyvena
didžiulius pokyčius,

ir moterys susiduria su 
milžiniškais sunkumais.

Kaip ir moterys, kurias fotografavau,

turėjau įveikti galybę kliūčių,
kad tapčiau fotografe, kokia esu dabar.

Sutikau daugybę žmonių, 
nurodinėjančių ką daryti ir ko ne.

Umm El-Saad, Asma, Fayza
ir daugybė kitų moterų arabų pasaulyje

parodo, kad įmanoma įveikti
visas kliūtis į išsilavinimą,

kuris, jos žino, yra geriausia priemonė 
geresniai ateičiai.

Pabaigti norėčiau pacituodama Yasmine,

vieną iš keturių aktyvisčių,
sutiktų Tunise.

Yasmine rašė:

„Kvestionuokite savo įsitikinimus.

Būkite tuo, kuo norite būti jūs,
o ne tuo, ko nori kiti.

Niekam nevergaukite, nes
nuo gimimo momento jūs esate laisvi“.

Ačiū.

(Plojimai.)