Kaip konceptualistas

aš nuolat ieškau naujų, kūrybiškų 
būdų nemaloniam pokalbiui pradėti.

Tam pasitelkiu dailę, skulptūrą,
vaizdo įrašą, performansą.

Nepriklausomai nuo formato,

mano mėgstamiausios 
priemonės – istorija ir dialogas.

2007-aisiais sukūriau „Lotosą“

2,3 metrų skersmens,

beveik 300 kg sveriantį stiklinį 
lotuso žiedo atvaizdą

Pagal budizmą, lotusas yra dvasiškumo,

dvasios ir minčių tyrumo simbolis.

Tačiau, pažiūrėję iš arti, pamatytumėte –

kiekvienas žiedlapis – vergų laivo 
skersinio pjūvio diagrama

Ji paimta iš britiško vergovės žinyno,

o vėliau aboliucionistų naudota
parodyti vergovės žiaurumui.

Amerikoje apie vergovę šnekėti nemėgstama,

bet ir nelaikome jos globaline industrija.

Tikiuosi, jog dėl šio budizmo simbolio

tragiška Amerikos juodaodžių istorija

taps suprantama universaliai

ir skatins diskutuoti apie 
bendrą mūsų praeitį.

„Lotosui“ išraižėme per 6 000 figūrų.

Tuomet gavome užsakymą
pagaminti tokią 8,5 metrų

ilgalaikę plieno instaliaciją Niujorko
Jaunų Vyrų Eagle akademijai,

Ten mokosi juodaodžiai ir ispanakalbiai,

jie labiausiai paveikti naujojo fenomeno.

Bet apie tai vėliau.

Aš renku medines afrikiečių
statulėles iš viso pasaulio,

iš turistų parduotuvių ir sendaikčių
turgų.

Jų autentiškumas ir kilmė abejotini,

bet tikima, jog statulėlės galingos,

netgi magiškos. Neseniai sugalvojau,

kaip jas pasitelkti savo darbui.

(Šūviai)

Nuo 2012-tųjų mes – mirčių liudininkai

Trayvon Martin, Michael Brown, 
Eric Garner, Sandra Bland, Tamir Rice

ir daugybės kitų beginklių juodaodžių,

nužudytų policijos,

kuri dažnai lieka nenubausta.

Dėl šių aukų ir dėl to, kad

keliskart net ir į mane, dorą

elitinio universiteto profesorių,

ginklu taikėsi policininkas,

todėl sukūriau „BAM“.

Buvo svarbu išdildyti 
šių figurų identitetą,

kai jos panašios, lengviau būti abejingam.

Tam jas padengiau storo 
rudo vaško sluoksniu.

O šaudykloje suformavau iš naujo

kulkomis.

Smagu... žaisti dideliais ginklais,

greitaeigėmis kameromis.

Bet pagarba statulėlėms 
trukdė nuspausti gaiduką,

tarsi šaučiau į save.

Galų gale mano operatorius Raulis iššovė.

Tada paėmiau fragmentus, sukūriau formą

ir išliejau pirma vaškines statulėles,

o tada brozines, kaip nuotraukoje.

Matosi, kaip šiurkščiai jos kurtos,

likusios smurto žymės, randai.

Man parodžius kūrinį Majamyje,

viena moteris pasakė, 
kad jaučia šūvius savo siela

ir mãno, jog kūriniai įprasmina 
rasinio smurto aukų mirtis

JAV istorijoje.

Vis dėlto, „Lotus“ ir „BAM“ –
ne vien JAV istorija.

Praeitąmet parodoje Berlyne

filosofijos studentas paklausė neseniai
įvykusių mirčių priežasties.

Aš jam parodžiau XX a. pr. atviruką,

papuoštą kartuvių vaizdu,

primindamas, jog žudynės tęsiasi 500 metų.

Ir tik tokiais klausimais,

dialogu apie rasių istoriją

galime augti individualiai 
ir kaip bendruomenė.

Viliuosi, jog mano kūryba 
kuria saugią aplinką

nuoširdžiai apsikeisti mintimis

ir suteikia galimybę rimtai pasikalbėti

svarbiomis, būtinomis temomis.

Ačiū.

(Plojimai.)