Augdamas labai mėgau žaisti slėpynes.
O vieną kartą sugalvojau, kad būtų puiku
pasislėpti medyje,
bet iškritau ir susilaužiau ranką.
Net ir į pirmą klasę ėjau
su didžiuliu gipsu per juosmenį.
Jį nuėmė po šešių savaičių,
bet net tada negalėjau ištiesti alkūnės
ir teko daryti fizioterapiją,
kad galėčiau lankstyti alkūnę.
Šimtąkart per dieną, septynias dienas
per savaitę.
Beveik to nedariau, nes skaudėjo
ir buvo nuobodu,
ir todėl prireikė dar šešių savaičių,
kad pasveikčiau.
Po daug metų mano mamai
prasidėjo „įšaldytas“ petys,
o su juo skausmai ir peties nelankstumas.
Žmogui, kurį pusę savo gyvenimo
maniau turint stebuklingų galių,
staiga prireikė pagalbos apsirengti
ar supjaustyti maistą.
Kas savaitę ji ėjo į fizioterapiją,
bet kaip ir aš pats,
beveik nedarė pratimų namuose,
ir jai prireikė virš penkių mėnesių
pasveikti.
Ir mano mamai, ir man reikėjo
fizioterapijos,
kas susideda iš pratimų, kuriuos
reikia kartoti
norint atgauti judesio laisvę,
turėtą prieš traumą ar sužeidimą.
Iš pradžių fizioterapeutas dirba
kartu su pacientais,
bet tada jie patys turi daryti
pratimus namuose.
Bet pacientams fizioterapija yra nuobodi,
nervinanti, neaiški,
o rezultatai nesirodo ilgai.
Deja, pacientų nedalyvavimas
gali siekti net 70 %.
Tai reiškia, kad dauguma pacientų
nedaro pratimų
ir todėl daug ilgiau nepasveiksta.
Visi fizioterapeutai teigia,
kad specialūs pratimai
sumažina atsistatymo laiką,
bet pacientams trūksta motyvacijos
atlikti pratimus.
Taigi su trimis draugais,
visi moksliukai,
iškėlėme klausimą,
ar nebūtų įdomu, jei pacientai
galėtų pasveikti žaisdami?
Pradėjome statyti MIRA,
A.P.C. programinės įrangos platformą,
kuri naudoja Kinect įrenginį –
kamerą, kuri fiksuoja judesius –
kad tradicinius pratimus paverstume
kompiuteriniais žaidimais.
Mano fizioterapeutas jau sukūrė
programą mano asmeninei terapijai.
Pažiūrėkime, kaip tai veikia.
Pirmiausia, žaidimas prašo
aukštyn ir žemyn skraidinti bitę
ir surinktas žiedadulkes nunešti
į avilį,
tuo pačiu siekiant išvengti
kitų vabalų.
Valdau bitę ištiesdamas ir sulenkdamas
alkūnę,
visai kaip tada, kai man buvo septyneri
ir nuėmė gipsą.
Kurdami žaidimą pirmiausia kalbame
su fizioterapeutais,
kad išsiaiškintume, kokius judesius
pacientams reikia atlikti.
Tada tai paverčiame kompiuteriniu
žaidimu,
kad pacientai galėtų sekti paprastas
ir motyvuojančias užduotis.
Bet programinę įrangą galima įvairiai
pritaikyti,
ir fizioterapeutai gali kurti
savo pačių užduotis.
Su šia programine įranga fizioterapeutė
įrašė save darančią peties kėlimą,
tai vienas judesių,
kuriuos turėjo daryti mano mama,
kai jai buvo „įšaldytas“ petys.
Galiu kartoti terapeuto judesius
kairėje ekrano pusėje
ir matyti save darant tuos judesius
dešinėje.
Jaučiuosi labiau įtrauktas į veiklą
ir pasitikintis savimi,
nes sportuoju kartu su savo terapeutu
ir darau pratimus, kuriuos mano terapeutas
parinko būtent man.
Ši programos funkcija
leidžia fizioterapeutui
kurti bet kokius
pacientui naudingus pratimus.
Tai aukciono žaidimimas,
kuris padeda išvengti kritimų,
jis sukurtas taip, kad stiprėtų raumenys
ir gerėtų lygsvara.
Kaip pacientas privalau atlikti
sėdimosi ir atsistojimo judesius,
ir kai atsistoju,
aš bandau nusipirkti prekę.
(Juokas.)
Po dviejų dienų mano močiutei
sukaks 82 metai,
o žmonėms virš 80 metų
yra 50 % tikimybė
nukristi bent kartą per metus,
dėl ko gali lūžti klubas
ar nutikti dar blogiau.
Žemas raumenų tonusas ir prasta lygsvara
yra pagrindinės kritimų priežastys,
todėl šių problemų sumažinimas
per kryptingą mankštinimąsi
padės vyresnio amžiaus žmonėms,
kaip mano močiutė,
būti saugesniais ir nepriklausomais
nuo kitų ilgiau.
Kai mano programa pasibaigia,
MIRA man greitai parodo,
kaip man sekėsi per treniruotę.
Ką tik jums parodžiau
tris skirtingus žaidimus
vaikams, suaugusiems ir senjorams.
Juos galės naudoti ortopediniai
arba neurologiniai pacientai,
bet greitai turėsime ir variantų
vaikams autistams,
psichiatriniams sutrikimams
ir kalbos terapijai.
Mano fizioterapeutas gali
nueiti į mano profilį
ir matyti mano treniruočių duomenis.
Gali matyti, kiek judėjau,
kiek taškų surinkau,
kaip greitai judėjo mano sąnariai
ir taip toliau.
Mano fizioterapeutas gali keisti
mano gydymą pagal šiuos duomenis.
Todėl džiaugiuosi,
kad ši programos versija
naudojama 10-yje klinikų Europoje ir JAV,
ir mes dirbame su namų versija.
Norime suteikti galimybę fizioterapeutams
išrašyti tokį skaitmeninį gydymą
ir leisti pacientams gydytis
žaidžiant žaidimus namuose.
Jei mano mama arba aš būtume turėję
tokį įrankį, kai mums reikėjo gydytis,
mums būtų daug geriau sekęsi
sistemingai sekti mankštų programą
ir galbūt daug greičiau pasveikti.
Ačiū.
(Plojimai.)
Tom Rielly: Cosmin, kokia čia įranga,
kurią jie dabar nunešinėja?
Iš ko tai sukonstruota, kiek tai kainuoja?
Cosmin Milhau: Tai Microsoft Surface 3
planšetė demonstracijai,
bet iš tikro tereikia kompiuterio
ir Kinect įrenginio už 120 dolerių.
TR: O Kinect yra tas įrenginys,
kurį 3D žaidimams naudoja
su Xbox konsole, taip?
CM: Būtent, bet mums nereikia Xbox,
tik kameros.
TR: Taigi, tai sprendimas už mažiau nei
1 000 dolerių.
CM: Tikrai taip, 400 dolerių
ir gali naudoti.
TR: Šiuo metu atliekate
klinikinius bandymus klinikose.
CM: Taip.
TR: Ir planas yra tai paversti
namų sistema,
kad mankštinčiausi
nuotoliniu būdu,
o fizioterapeutas klinikoje
matytų, kaip man sekasi ir taip toliau.
CM: Būtent.
TR: Šaunu. Labai ačiū.
CM: Ačiū.
(Plojimai.)