Koks jūsų atlyginimas?

Neatsakykite į tai garsiai.

Turėkite skaičių mintyse.

Dabar, kaip manote, koks yra atlyginimas
žmogaus, sėdinčio šalia jūsų?

Vėl, neatsakykite į tai garsiai.

(Juokas.)

Kaip manote, kiek šalia jūsų darbe

sėdintis žmogus gauna atlyginimo?

Ar žinote?

Ar turėtumėte žinoti?

Pastebite, man šiek tiek nemalonu 
klausti jūsų tokių klausimų.

Tačiau pripažinkite – norėtumėt sužinoti.

Daugeliui iš mūsų nemalonu 
garsiai pasakyti atlyginimo sumą.

Mes neturėtume to sakyti savo kaimynams

ir, žinoma, neturėtume to pasakyti ofiso
kaimynams.

Tariama to priežastis – jeigu
visi žinotų,

kiek uždirba kiti, tada visi palūžtų.

Būtų ginčų, pykčių,

gal net keli žmonės išeitų iš darbo.

O kas, jeigu paslaptis iš tikrųjų yra
visos šios nesantaikos priežastis?

Kas nutiktų, jeigu mes pašalintume
šią paslaptį?

Kas, jeigu atvirumas iš tiesų padidintų
teisingumo ir bendradarbiavimo jausmą

kompanijoje?

Kas nutiktų, jeigu mes visi turėtume
visišką mokėjimo skaidrumą?

Pastaraisiais metais

aš studijavau apie korporacinius
ir verslo lyderius,

kurie kvestionuoja nusistovėjusį požiūrį,
kaip vadovauti kompanijai.

Ir klausimai apie pinigus vis iškyla.

Atsakymai vis nustebina.

Pasirodo, jog mokėjimo skaidrumas –

atvirai dalinantis algas visoje
kompanijoje –

darbo vietą padaro geresnę abiem:
ir darbuotojui,

ir organizacijai.

Kuomet žmonės nežino savo atlyginimo
palyginus su bendradarbių,

gali būti, jog jausis menkai
apmokėti

ir netgi diskriminuojami.

Ar norite dirbti vietoje, kurioje
toleruojama idėja,

jog jautiesi menkai apmokėtas
ir diskriminuojamas?

Algos laikymas paslaptyje
būtent tą daro,

ir tai yra tiek sena,
tiek įprasta praktika,

nepaisant fakto, jog 
Jungtinėse Valstijose

įstatymas apsaugo darbuotojų teisę
diskutuoti apie savo atlyginimus.

Viename žinomame pavyzdy, prieš daug metų

„Vanity Fair“ žurnalo vadyba

iš tiesų išplatino pranešimą pavadinimu:

„Draudžiamos diskusijos apie
darbuotojo gaunamą atlyginimą.“

„Draudžiamos“ diskusijos apie
darbuotojo gaunamą atlyginimą.

Ši žinutė daugeliui neįtiko.

Niujorko literatūros firgūros
Dorothy Parker,

Robert Benchley ir Robert Sherwood,

visi rašytojai Algonquin Round Table

nusprendė sukilti dėl skaidrumo

ir pasirodė darbe kitą dieną

su iškabomis ant kaklo, kuriose
buvo parašytas jų atlyginimas.

(Juokas.)

Įsivaizduokite atėjimą į darbą

su parašytu ant krūtinės atlyginimu,
kad visi pamatytų.

Kodėl kompanija norėtų uždrausti
diskusijas apie atlyginimus?

Kodėl kai kuriems žmonėms tai priimtina,
o kiti sukyla prieš tai?

Pasirodo, jog papildomai prie
išgalvotos priežasties,

atlyginimo laikymas paslapty padeda
sutaupyti daug pinigų.

Matote, atlyginimų laikymas paslapty

priveda prie to, ką ekonomistai vadina
„informacijos asimetrija.“

Čia yra situacija kur, derantis,

viena partija turi žymiai daugiau
informacijos, negu kita.

Samdant ar skatinant, ar diskutuojant dėl
kasmetinio algos pakėlimo,

darbdavys gali pasinaudoti šia
paslaptimi, kad sutaupytų daug pinigų.

Įsivaizduokit, kaip galėtumėte geriau
derėtis dėl algos pakėlimo,

jeigu žinotumėt kiekvieno atlyginimus.

Ekonomistai perspėja, jog informacijos
asimetrija

gali iškraipyti rinkas.

Kažkas palieka atlyginimo lapelį
ant kopijuoklio

ir staiga visi pradeda šaukti vienas
ant kito.

Faktas, jie netgi įspėja,

jog informacijos asimetrija gali privesti
prie rinkos žlugimo.

Manau, jog mes beveik ten.

Štai kodėl:

pirma, daugelis darbuotojų nenutuokia,
kiek jie uždirba palyginus su kolegomis.

2015-tų apklausoje, iš 70 tūkst.
darbuotojų

du trečdaliai, kuriems mokamas
rinkos vidurkis,

sako, jog jaučiasi gaunantys per mažai.

Ir iš visų, kurie jautėsi, jog yra
mažai įvertinti,

60 procentų sakė, jog norėjo
išeiti iš darbo,

nesvarbu, ar jie gavo mažas ar didesnes
algas,

ar rinkos vidurkį.

Jeigu dalyvautumėte šioje apklausoje,
ką sakytumėt?

Ar jums nepakankamai moka?

Palaukite – kaip jūs žinote apie tai,

jei jums neleidžiama apie tai šnekėti?

Toliau, informacijos asimetrija,
atlyginimo paslaptis,

padeda lengviau ignoruoti
diskriminaciją,

kuri jau egzistuoja rinkoje šiandien.

Moterų Politikos Tyrinėjimo Institute
2011-tų metų pranešime

darbo užmokesčio skirtumas
tarp vyrų ir moterų

buvo 23 procentai.

Štai iš kur atsiranda tie 77 centai 
vietoje vieno dolerio.

Tačiau Federalinėje Valdžioje,

kur atlyginimai yra numatomi
pagal tam tikrus lygius

ir visi žino, kas tai per lygiai,

lyčių užmokesčio atotrūkis
sumažėja iki 11 procentų –

ir tai net nepriėjus iki dalykų,

dėl kurių ginčijasi ekonomistai,
reikia juos reguliuoti ar ne.

Jeigu mes tikrai norime sumažinti
lyčių užmokesčio atotrūkį,

galbūt mums reikėtų pradėti
atveriant algalapį.

Jeigu taip atrodo visiška
rinkos sutrikimas,

tuomet atvirumas išlieka vienintelis
būdas užtikrinti lygybę.

Suprantu, jog leidimas
žmonėms žinoti, kiek uždirbi,

gali būti nemalonu,

bet ar tai nėra mažiau nemalonu,

nei visą laiką spėlioti, ar tu
nesi diskriminuojamas,

ar tavo žmona, ar dukra, ar sesė
gauna per mažą atlyginimą?

Atvirumas išlieka vienintelis
kelias užtikrinti lygybę,

ir tą daro atlyginimo skaidrumas.

Štai kodėl verslo lyderiai ir
korporacijos lyderiai

ilgą laiką eksperimentavo su
atlyginimų dalijimusi.

Kaip Dane Atkinson.

Dane yra serijinis verslininkas,
kuris įkūrė daug kompanijų

su paslaptyje laikomomis algomis

ir netgi panaudojo šią sąlygą, kad
mokėtų dviem vienodai kvalifikuotiems

darbuotojams visiškai skirtingus
atlyginimus,

priklausomai nuo to, kaip gerai
jie derėjosi.

Dane matė, kaip dėl to kilo konkurencija.

Kai jis įkūrė savo naujausią 
kompaniją, „SumAll“,

nuo pat pradžių įsipareigojo 
atlyginimo skaidrumui.

Rezultatai buvo nuostabūs.

Ir tyrimas po tyrimo,

kai žmonės žino, kiek jiems
yra mokama,

ir kiek moka jų bendradarbiams,

labiau tikėtina, jog jie dirbs sunkiai,
kad pagerintų savo darbą,

ir bus labiau susidomėję,
ir mažiau tikėtina, kad išeis iš darbo.

Štai kodėl Dane nėra vienas.

Nuo technologijų „startuolių“ kaip
„Buffer“

iki dešimt tūkstančių darbininkų
„Whole Foods“,

kur ne vien tavo atlyginimas yra 
visiems žinomas,

bet ir darbo duomenys saugojimui
ir tavo skyriui

yra prieinami kompanijos intranete,

kad visi matytų.

Mokėjimo skaidrumas būna
įvairių formų.

Nėra vieno recepto, 
kuris tiktų viskam.

Kai kurie skelbia savo atlyginimus,
kad matytų kiti.

Kai kurie tą skelbia tik kompanijos
viduje.

Kai kurie skelbia formulę,
kaip apskaičiuojama alga,

o kiti paskelbia mokėjimo lygius

ir priskiria visus prie to lygio.

Nereikia daryti užrašų

visiems tavo darbuotojams,
kad nešiotų juos biure.

Ir nereikia tau būti vieninteliam,
nešiojančiam tą užrašą,

kurį pasidarei namie.

Mes visi galime žengti didesnį žingsnį
iki mokėjimo skaidrumo.

Tiems, kurie turi įgaliojimą

judėti link skaidrumo:

laikas judėti į priekį.

Ir tiems, kurie neturite įgaliojimo:

laikas kovoti dėl savo teisių.

Taigi, koks jūsų atlyginimas?

Ir kaip jis atrodo lyginant su
žmonių, su kuriais dirbate?

Jūs turėtumėt žinoti.

Taip pat ir jie.

Ačiū.

(Plojimai.)