2016 m. balandžio 3 d. nutekinta
daugiausia duomenų istorijoje.
„Panama Papers“ demaskavo
įtakingus žmones,
slepiančius didžiules sumas
ofšorininėse sąskaitose.
Ką tai reiškia?
Skambinome Robert Palmer iš „Global
Witness org.“, kad paaiškintų.
Šią savaitę pradėjo plūsti istorijos
apie 11 mln. dokumentų nutekinimą
iš teisininkų kontoros Panamoje,
pavadinimu „Mossack Fonseca“.
Dokumentai iš Panamos
praskleidė paslapties šydą,
dengusį ofšorinį pasaulį.
Pamatėme, kad klientai,
bankai, teisininkai
kreipiasi į kompanijas
kaip „Mossack Fonseca“,
prašydami anoniminių kompanijų.
Pamatėme elektroninius laiškus
ir kaip panašūs reikalai veikia.
Iškart sulaukėme atgarsio.
Islandijos premjeras atsistatydino.
Dar viena naujiena – sirų diktatoriaus,
žiauriojo Bashar Al-Assad, sąjungininkas
irgi turi ofšorinių kompanijų.
Įtariama, kad šešėlinių verslų apyvarta,
sudaranti 2 mlrd. JAV dolerių,
susijusi su Rusijos prezidentu
Vladimiru Putinu
ir jo vaikystės draugu,
įžymiu violančelininku.
Yra daugiau turtuolių,
kurie susirūpinę lauks naujų istorijų,
apie dar vieną dokumentų nutekėjimą.
Visa tai skamba kaip šnipų trileris
arba John Grisham romanas,
nesusijęs su mumis, paprastais žmonėmis.
Kodėl mūms turėtų rūpėti?
Iš tiesų, jei turtingi ir galingi asmenys
gali laikyti piningus ofšore
ir nemokėti mokesčių,
tai lieka mažiau lėšų būtinoms
viešosioms paslaugoms,
kaip sveikatos priežiūra,
švietimas, kelių tvarkymas.
Tai svarbu mums visiems.
Mano „Global Witness“ organizacijai
šis viešas demaskavimas fenomenalus.
Žiniasklaida ir politiniai lyderiai
svarsto,
kaip ofšorinė erdvė gali būti panaudojama
slėpti savo lėšoms.
Mes jau dešimtmetį apie tai diskutavome.
Manau, daugelį ofšoro pasaulis glumina,
nesuprantama, kaip jis veikia.
Aš jį įsivaizduoju kaip matriošką.
Kompanija gali būti kitoje kompanijoje,
o ta – dar kitoje.
Dėl to sunku atsekti,
kas slepiasi už visos struktūros.
Dėl to sudėtinga vykdyti teisinę apsaugą,
o mokesčių institucijoms,
žurnalistams, paprastiems piliečiams
nepavyksta suprasti, kas vyksta.
Įdomu tai,
kad šis įvykis nesukrėtė
JAV žiniasklaidos.
Galbūt, JAV garsenybės
skandale tiesiog nefigūravo.
Tai nereiškia, kad neegzistuoja
turtingų amerikiečių,
kurie slepia lėšas ofšore.
Taip yra todėl,
kad „Mossack Fonseca“ turi
mažiau klientų JAV.
Manau, jei dokumentai būtų nutekinti iš
Kaimanų salų, Delavero, Vajomingo
arba Nevados valstijų,
matytume daugiau sąsajų su amerikiečiais.
Iš tiesų, daugybėje JAV valstijų
kompanijai atidaryti reikia
pateikti mažiau informacijos,
nei įsigyjant bibliotekos kortelę.
Privatumas Amerikoje leidžia
apygardų mokyklų darbuotojams
plėšti mokinius, sukčiams – investuotojus.
Tai veikia mus visus.
„Global Witness“ norėjo sužinoti,
kaip ofšoras atrodo praktikoje.
Kaip tai veikia?
Taigi, mes slapta nusiuntėme tyrėjų
į trylika Manhatano teisininkų kontorų.
Vienas tyrėjų vaidino
Afrikos valstybės tarnautoją,
kuris nori perkelti įtartinų lėšų į JAV,
kad nusipirktų namą, jachtą, lėktuvą.
Šokiravo tai, kad visi,
išskyrus vieną tyrėją,
gavo patarimų, kaip pervesti lėšas.
Tai buvo tik preliminarūs susitikimai,
jokie teisininkai nepriėmė jų
kaip klientų,
o pinigai nebuvo perversti.
Vis dėlto, sistemoje yra problemų.
Svarbu pabrėžti,
kad tai ne individualus atvejis,
kai vienas teisininkas vienam
tyrėjui suteikė informacijos.
Situacija nėra ir apie tam tikrą politiką,
kuris įsivėlė į skandalą.
Esmė tame, kaip sistema veikia,
kaip leidžiama įsigalėti korupcijai,
išsisukinėjimui nuo mokesčių,
skurdui ir nestabilumui.
Nugalėsime problemą,
pakeitę žaidimą
ir jo taisykles taip,
kad taip elgis nebūtų lengva.
Gali atrodyti, jog jau per vėlu,
nieko nebegalime padaryti,
lyg niekas niekada nesikeičia,
ir visuomet bus turtingų, įtakingų žmonių.
Tačiau aš – optimistas iš prigimties,
matau, jog jau yra pokyčių.
Pastaruoju metu skatinamas skaidrumas
reikaluose, susijusiuose
su kompanijų valdymu.
Tokia veikla politinėje
programoje atsirado,
pradėta Jungtinės Karalystės premjero
David Cameron
2013 m. G8 susitikime Šiaurės Airijoje.
Nuo tada ES planuoja kurti
nacionalinius registrus,
kuriuose nurodomi Europos
kompanijų savininkai.
Deja, JAV atsilieka.
Kongrese buvo įvestas
bendrapartinis įstatymas,
tačiau progresas nevyksta.
Todėl norėtųsi, kad Panamos nutekėjimas,
mums suteiktas žvilgsnis į ofšoro pasaulį
paskatintų atvirumą JAV ir pasaulyje.
Mes, „Global Witness“, tai matome
kaip ženklą, kad laikas permainoms.
Paprasti žmonės turi parodyti pyktį
dėl to, kaip dangstomasi
slaptomis kompanijomis.
Reikia, kad verslo lyderiai drįstų
pasakyti:
„Paslaptims versle – ne vieta.“
Politikai turi pripažinti šią problemą
ir įsipareigoti pakeisti įstatymą.
Kartu mes galime užbaigti slapstymąsi,
kuris sudaro sąlygas mokesčių vengimui,
korupcijai, pinigų plovimui
ir taip suklestėti.