Tai James Risen.

Galbūt jį žinote kaip New York Times
žurnalistą,

apdovanotą Pulicerio premija.

Dar seniai, prieš žmonėms sužinant
apie Edward Snowden,

Risen parašė knygą, kurioje jis atskleidė,

kad JAV Valstybės Saugumo Tarnyba
nelegaliai klausėsi JAV piliečių pokalbių.

Bet visai kitas šios knygos skyrius

gali išlikti svarbus dar ilgai.

Tame skyriuje aprašyta
katastrofiška JAV žvalgybos operacija,

kurioje ČŽV Iranui pateikia

branduolinio ginklo brėžinius.

Jei tai skamba keistai, 
paskaitykit patys.

Tai neįtikėtina istorija.

Bet žinote kam tas skyrius nepatiko?

JAV valdžiai.

Po to beveik du dešimtmečius

Risen buvo JAV valstybės 
tyrimo objektas

ir prokurorai reikalavo, kad
jis duotų parodymus

dėl vieno savo tariamų šaltinių.

Taip jis ir tapo simboliu,
kaip JAV valdžia

persekioja demaskuotojus
ir šnipinėja žurnalistus.

Matote, pagal Pirmąją 
JAV Konstitucijos Pataisą,

spaudai suteikta laisvė publikuoti 
slaptą informaciją visuomenės interesui.

Tačiau to padaryti neįmanoma,
jei žiniasklaida negali

surinkti tokios slaptos informacijos
ir apsaugoti tapatybes tų drąsių žmonių,

padedančių ją gauti.

Taigi kai valdžia pasibeldė,

Risen padarė taip, kaip ir dauguma
drąsių reporterių anksčiau:

atsisakė

ir sakė, kad geriau sės į kalėjimą.

Taigi nuo 2007 iki 2015

Risen grėsė pasodinimas 
į federalinį kalėjimą.

Vos kelios dienos prieš teismą
nutiko keistas dalykas.

Metų metus aiškinę, kad tai buvo
labai svarbu bylai,

valdža iš Risen
nieko nebereikalavo.

Panašu, kad elektroninio sekimo amžiuje

nėra daug vietų, kuriose
galima paslėpti informaciją.

Vietoj nesėkmingai bandę 
priversti Risen duoti parodymus,

jie prieš jį patį panaudojo
jo skaitmeninę istoriją.

Veikdami visiškai slaptai 
ir be jo sutikimo

prokurorai gavo Risen telefono įrašus.

Taip pat el. pašto, banko 
ir finansinę ir bankų informaciją,

jo kredito ataskaitas,

ir net jo skrydžių sarašą bei 
informaciją apie keliones.

Pasinaudoję šia informacija jie
nuteisė Jeffrey Sterling,

Risen tariamą šaltinį ir 
CŽV demaskuotoją.

Gaila, bet ši istorija 
tik viena iš daugelio.

Prezidentas Obama pažadėjo
ginti demaskuotojus,

bet vietoj to jo Teisingumo departamentas
patraukė atsakomybėm daugiau

nei kitų prezidentų administracijos
kartu sudėjus.

Dabar suprantate, kad tai yra problema,

ypač todėl, kad valdžia 
tiek daug savo veiklos laiko paslaptyje.

Po rugsėjo 11 d. visos šalies 
saugumui svarbios istorijos

yra darbas demaskuotojų, 
kurie kreipėsi į žurnalistus.

Taigi kyla grėsmė, kad spauda negalės
atlikti darbo,

kurį Pirmoji Pataisa turėtų ginti,

nors valdžia gali šnipinėti visus
daugiau nei reikia.

Technologijos leidžia valdžiai

pažeisti reporterių teises,

bet ir spauda gali 
pasitelkti technologijas

ir apsaugoti savo šaltinius
net geriau nei seniau.

Galima pradėti tai daryti
tik pradėjus kalbėtis,

o ne liudytojo vietoje teisme
jau po įvykio.

Kai Risen rašė knygą, dar nebuvo

tokios ryšių programinės įrangos,
kokia yra dabar,

ir šios programos daug atsparesnės
stebėjimui nei el. paštas ar telefonas.

Vienas pavyzdys yra SecureDrop –

atviro kodo demaskavimo sistema,

sukurta interneto šviesulio
Aaron Swartz

ir dabar tobulinama 
nepelno siekiančioje organizacijoje,

Laisvos spaudos fonde,
kur aš dirbu.

Vietoj el. laiškų siuntimo,

įeini į naujienų agentūros puslapį,

tokį kaip The Washington Post.

Iš čia gali atsisiųsti dokumentą 
arba išsiųsti informaciją,

kaip ir bet kurioje kitoje
užklausos formoje.

Tuomet informacija užkoduojama
ir patalpinama į serverį,

prie kurio priėjimą turi tik
naujienų agentūra.

Taigi valdžia daugiau nebegali
reikalauti informacijos,

o visų pirma, dauguma 
tokios informacijos

tiesiog nebus prieinama.

SecureDrop yra tik nedidelis įnašas
į spaudos apsaugą

21-ame amžiuje.

Deja, bet valdžios visame pasaulyje

nuolat kuria naujus šnipinėjimo būdus,

dėl kurių kyla grėsmė mums visiems.

Todėl patys turime pasirūpinti, kad

ne tik technoligijas išmanantys
demaskuotojai,

kaip Edward Snowden,
turi galimybę demaskuoti pažeidimus.

Labai svarbu apsaugoti kitą
sveikatos apsaugos demaskuotoją,

nes jie praneša apie užkimštas ligonines,

arba aplinkosaugos darbuotoją,

garsiai pranešantį apie
užterštą Titnago upės vandenį,

arba Wall Streeto darbuotoją,

įspėjantį apie kitą finansinę krizę.

Tokie įrankiai nebuvo sukurti
padėti drąsiems žmonėms,

demaskuojantiems nusikaltimus,

bet skirti ginti savo laisves, 
esančias Konstitucijoje.

Ačiū.

(Plojimai.)