1
00:00:00,591 --> 00:00:04,471
Aš praleidau visą savo gyvenimą

2
00:00:04,471 --> 00:00:08,878
arba mokykloje, pakeliui į mokyklą,

3
00:00:08,878 --> 00:00:12,643
arba kalbėdama apie tai, kas mokykloje vyksta.

4
00:00:12,643 --> 00:00:15,042
Abu mano tėvai buvo pedagogai,

5
00:00:15,042 --> 00:00:17,984
mano seneliai iš motinos pusės buvo pedagogai,

6
00:00:17,984 --> 00:00:21,922
o pastaruosius 40 metų ir aš užsiėmiau tuo pačiu.

7
00:00:21,922 --> 00:00:24,712
Taigi manau nereikia nė sakyti, kad per šiuos metus

8
00:00:24,712 --> 00:00:28,228
turėjau galimybę pažvelgti į švietimo reformą

9
00:00:28,228 --> 00:00:30,059
iš daugelio perspektyvų.

10
00:00:30,059 --> 00:00:32,013
Kai kurie pokyčiai buvo geri.

11
00:00:32,013 --> 00:00:34,282
Kai kurie nelabai.

12
00:00:34,282 --> 00:00:36,479
Ir mes žinome, kodėl vaikai iškrenta.

13
00:00:36,479 --> 00:00:37,958
Mes žinome, kodėl vaikai neišmoksta.

14
00:00:37,958 --> 00:00:40,813
Tai dėl skurdo, prasto lankymo,

15
00:00:40,813 --> 00:00:44,889
neigiamos bendraamžių įtakos. Mes žinome, kodėl.

16
00:00:44,889 --> 00:00:47,235
Bet vienas veiksnių, kurių niekada neaptariame

17
00:00:47,235 --> 00:00:49,476
arba aptariame retai

18
00:00:49,476 --> 00:00:53,745
yra vertė ir svarba žmogiškojo ryšio,

19
00:00:53,745 --> 00:00:56,078
santykių.

20
00:00:56,078 --> 00:00:59,675
Džeimsas Komeris sako, kad jokio reikšmingo mokymosi

21
00:00:59,675 --> 00:01:02,470
negali būti be reikšmingų santykių.

22
00:01:02,470 --> 00:01:05,247
Džordžas Vašingtonas Karveris sako: „visas mokymasis

23
00:01:05,247 --> 00:01:09,354
yra santykių supratimas.“

24
00:01:09,354 --> 00:01:11,750
Kiekvienas čia esantis buvo paveiktas

25
00:01:11,750 --> 00:01:14,203
mokytojo ar suaugusiojo.

26
00:01:14,203 --> 00:01:19,516
Daugelį metų aš stebėjau kaip žmonės moko.

27
00:01:19,516 --> 00:01:22,899
Aš žiūrėjau į geriausius, bet taip pat žiūrėjau ir į kai kuriuos prasčiausius.

28
00:01:22,899 --> 00:01:24,720
Kolegė man kartą pasakė:

29
00:01:24,720 --> 00:01:26,929
„Jie man nemoka už tai, kad mėgčiau vaikus.

30
00:01:26,929 --> 00:01:29,002
Jie moka man, kad išdėstyčiau pamoką.

31
00:01:29,002 --> 00:01:30,300
Vaikai turi tą pamoką išmokti.

32
00:01:30,300 --> 00:01:33,929
Aš turėčiau mokyti. Jie turėtų išmokti. Ir baigta.“

33
00:01:33,929 --> 00:01:35,819
Na, tada aš jai sakiau:

34
00:01:35,819 --> 00:01:39,307
„Žinai, vaikai nesimoko iš tų, kurie jiems nepatinka.“

35
00:01:39,307 --> 00:01:47,331
(Juokas) (Plojimai)

36
00:01:47,331 --> 00:01:50,625
Ji sakė: „Na čia tai jau skiedalai“.

37
00:01:50,625 --> 00:01:53,865
Ir tada aš jai pasakiau: „Na, tavo metai bus ilgi

38
00:01:53,865 --> 00:01:56,086
ir varginantys, mieloji.“

39
00:01:56,086 --> 00:01:58,383
Suprantama, tokie ir buvo. Kai kurie galvoja,

40
00:01:58,383 --> 00:02:01,346
kad arba tu savyje turi tai, ko reikia santykiams kurti,

41
00:02:01,346 --> 00:02:02,970
arba ne.

42
00:02:02,970 --> 00:02:05,174
Aš manau, Stiveno Kovejaus idėja buvo teisinga.

43
00:02:05,174 --> 00:02:08,716
Jis sakė, jog reikia pridėti vos kelis paprastus dalykus:

44
00:02:08,716 --> 00:02:11,022
siekti suprasti pirmam

45
00:02:11,022 --> 00:02:13,263
užuot laukus kol supras tave,

46
00:02:13,263 --> 00:02:16,366
tokius paprastus kaip atsiprašymas.

47
00:02:16,366 --> 00:02:17,453
Ar esate kada apie tai pagalvoję?

48
00:02:17,453 --> 00:02:21,092
Pasakęs vaikui, kad atsiprašai, įvarysi jam šoką.

49
00:02:21,092 --> 00:02:23,522
Kartą dėsčiau pamoką apie santykinius dydžius.

50
00:02:23,522 --> 00:02:27,446
Aš nesu gera matematikos žinovė, bet turėjau išdėstyti temą.

51
00:02:27,446 --> 00:02:30,520
O po pamokos grįžau ir pažiūrėjau į mokytojo knygą.

52
00:02:30,520 --> 00:02:33,817
Visą pamoką aš buvau išdėsčiusi klaidingai. (Juokas)

53
00:02:33,817 --> 00:02:35,774
Taigi grįžau į klasę kitą dieną, ir pasakiau:

54
00:02:35,774 --> 00:02:38,224
„Žiūrėkit, žmonės, aš turiu jūsų atsiprašyti.

55
00:02:38,224 --> 00:02:42,002
Aš jums visą pamoką išdėsčiau klaidingai. Atleiskit.“

56
00:02:42,002 --> 00:02:43,380
Jie sakė: „Nieko baisaus, Mokytoja Pierson.

57
00:02:43,380 --> 00:02:45,843
Jūs buvote tokia susijaudinusi, mes tiesiog jums atleidžiame.“

58
00:02:45,843 --> 00:02:50,950
(Juokas) (Plojimai)

59
00:02:50,950 --> 00:02:54,708
Aš esu turėjusi tokių prastų klasių,

60
00:02:54,708 --> 00:02:58,554
tokių silpnų akademiškai, kad aš verkiau.

61
00:02:58,554 --> 00:03:01,506
Aš svarsčiau kaip man perkelti šią grupę

62
00:03:01,506 --> 00:03:03,453
per devynis mėnesius

63
00:03:03,453 --> 00:03:06,477
iš ten, kur jie yra dabar, į ten, kur jiems reikia būti.

64
00:03:06,477 --> 00:03:09,331
Ir tai buvo sudėtinga. Tai buvo baugiai sunku.

65
00:03:09,331 --> 00:03:12,703
Kaip man pakelti vaiko pasitikėjimą savimi

66
00:03:12,703 --> 00:03:15,646
ir jo akademinius pasiekimus tuo pat metu?

67
00:03:15,646 --> 00:03:17,792
Vienais metais man kilo puiki mintis.

68
00:03:17,792 --> 00:03:19,637
Visiems savo mokiniams pasakiau:

69
00:03:19,637 --> 00:03:23,170
„Jūs buvote parinkti būti mano klasėje,

70
00:03:23,170 --> 00:03:24,826
nes aš esu geriausia mokytoja,

71
00:03:24,826 --> 00:03:26,373
o jūs esate geriausi mokiniai,

72
00:03:26,373 --> 00:03:27,817
jie suvedė mus kartu

73
00:03:27,817 --> 00:03:30,986
tam, kad galėtume visiems kitiems parodyti kaip tai daroma.“

74
00:03:30,986 --> 00:03:33,291
Vienas iš mokinių paklausė: „Tikrai?“

75
00:03:33,291 --> 00:03:35,092
(Juokas)

76
00:03:35,092 --> 00:03:38,342
Aš atsakiau: „Tikrai. Mes turime parodyti kitoms klasėms

77
00:03:38,342 --> 00:03:40,677
kaip tai daryti, todėl kai eisime koridoriais,

78
00:03:40,677 --> 00:03:43,406
žmonės mus pastebės, tad jūs negalite kelti triukšmo.

79
00:03:43,406 --> 00:03:46,460
Turite būti išdidūs.“

80
00:03:46,460 --> 00:03:49,228
Ir aš daviau jiems posakį: „Aš esu Kažkas.

81
00:03:49,228 --> 00:03:50,593
Aš buvau Kažkas, kai atėjau.

82
00:03:50,593 --> 00:03:52,717
Aš būsiu geresnis Kažkas, kai išeisiu.

83
00:03:52,717 --> 00:03:54,710
Aš esu galingas, ir aš esu stiprus.

84
00:03:54,710 --> 00:03:57,400
Aš nusipelnau švietimo, kurį čia gaunu.

85
00:03:57,400 --> 00:03:59,637
Aš turiu darbų, kuriuos reikia atlikti, žmonių, kuriems reikia padaryti įspūdį,

86
00:03:59,637 --> 00:04:01,326
ir vietų, kur reikia nukeliauti.“

87
00:04:01,326 --> 00:04:04,336
Ir jie sakė: „Jo!”

88
00:04:04,336 --> 00:04:05,757
Jei sakysi tai pakankamai ilgai,

89
00:04:05,757 --> 00:04:09,523
tai pradės virsti dalele tavęs.

90
00:04:09,523 --> 00:04:15,560
Taigi – (Plojimai)

91
00:04:15,560 --> 00:04:19,607
Daviau testą, 20 klausimų.

92
00:04:19,607 --> 00:04:22,317
Vienas moksleivis neatsakė į 18.

93
00:04:22,317 --> 00:04:27,529
Aš parašiau „+2” ant jo darbo ir didelį veiduką su šypsena.

94
00:04:27,529 --> 00:04:31,276
Jis paklausė: „Mokytoja Pierson, ar tai reiškia, kad neišlaikiau?“

95
00:04:31,276 --> 00:04:33,785
Aš sakiau: „Taip.“

96
00:04:33,785 --> 00:04:37,081
Jis vėl klausė: „Tai kodėl nupiešėte veiduką su šypsena?“

97
00:04:37,081 --> 00:04:39,329
Aš atsakiau: „Nes tau pradeda sektis.

98
00:04:39,329 --> 00:04:43,401
Tu į du klausimus atsakei teisingai. Ne visur suklydai.“

99
00:04:43,401 --> 00:04:45,201
Ir sakiau: „Ir kai peržiūrėsim šią temą,

100
00:04:45,201 --> 00:04:46,820
argi tu nepasirodysi geriau?“

101
00:04:46,820 --> 00:04:49,349
Jis sakė: „ Taip, tamsta, aš galiu geriau!“

102
00:04:49,349 --> 00:04:52,981
Matote, „-18“ išsunkia visą gyvybę iš tavęs.

103
00:04:52,981 --> 00:04:55,063
„+2“ sakė: „Aš ne visas blogas.“

104
00:04:55,063 --> 00:05:00,835
(Juokas) (Plojimai)

105
00:05:00,835 --> 00:05:03,976
Metų metus aš stebėjau savo mamą,

106
00:05:03,976 --> 00:05:06,810
pertraukų metu peržiūrinčią [mokinių darbus],

107
00:05:06,810 --> 00:05:09,634
popietėmis lankančią mokinius namie,

108
00:05:09,634 --> 00:05:12,653
perkančią šukas ir šepečius, ir žemės riešutų sviestą, ir sausainius,

109
00:05:12,653 --> 00:05:15,387
pasidedančią visa tai į savo rašomojo stalo stalčius vaikams, kuriems reikėjo pavalgyti,

110
00:05:15,387 --> 00:05:18,616
o taip pat plaušinę ir gabalėlį muilo tiems vaikams, kurie ne taip skaniai kvepėjo.

111
00:05:18,616 --> 00:05:22,323
Matote, sunku mokyti dvokiančius vaikus.

112
00:05:22,323 --> 00:05:24,770
O vaikai gali būti žiaurūs.

113
00:05:24,770 --> 00:05:27,403
Taigi ji laikė visa tai savo stalčiuose,

114
00:05:27,403 --> 00:05:30,523
o prabėgus metams, kai ji išėjo į pensiją,

115
00:05:30,523 --> 00:05:33,545
aš mačiau kai kuriuos iš tų vaikų užeinant aplankyti

116
00:05:33,545 --> 00:05:35,529
ir sakant jai: „Žinote, Ponia Walker,

117
00:05:35,529 --> 00:05:37,951
jūs pakeitėte mano gyvenimą.

118
00:05:37,951 --> 00:05:39,280
Jūsų dėka man pavyko.

119
00:05:39,280 --> 00:05:41,319
Jūsų dėka aš jaučiausi esąs Kažkas,

120
00:05:41,319 --> 00:05:44,878
nors ir žinojau, kažkur giliai, kad nesu.

121
00:05:44,878 --> 00:05:46,663
Ir aš tiesiog noriu, kad Jūs matytumėte, kuo aš tapau.“

122
00:05:46,663 --> 00:05:49,955
Ir kai mano mama mirė prieš porą metų sulaukusi 92,

123
00:05:49,955 --> 00:05:52,788
į laidotuves susirinko tiek daug jos buvusių mokinių,

124
00:05:52,788 --> 00:05:55,612
jog aš pravirkau ne dėl to, kad ji mirė,

125
00:05:55,612 --> 00:05:59,280
bet todėl, kad jos santykių su žmonėmis palikimas

126
00:05:59,280 --> 00:06:01,788
niekada negalės pranykti.

127
00:06:01,788 --> 00:06:06,314
Ar galime turėti daugiau santykių? Žinoma.

128
00:06:06,314 --> 00:06:10,991
Ar jums patiks visi jūsų vaikai? Aišku, kad ne.

129
00:06:10,991 --> 00:06:15,049
Ir jūs žinote, sunkiausi jūsų vaikai pamokų nepraleidžia.

130
00:06:15,049 --> 00:06:17,041
(Juokas)

131
00:06:17,041 --> 00:06:20,139
Niekada. Jums nepatiks jie visi,

132
00:06:20,139 --> 00:06:23,549
ir sunkieji ateina ne šiaip sau.

133
00:06:23,549 --> 00:06:26,483
Tai dėl ryšio. Tai dėl santykių.

134
00:06:26,483 --> 00:06:28,118
Ir nors visų jūs nemėgsite,

135
00:06:28,118 --> 00:06:32,230
svarbiausia, jie niekada, niekada negali to žinoti.

136
00:06:32,230 --> 00:06:36,021
Taigi mokytojai tampa puikiais aktoriais ir puikiomis aktorėmis,

137
00:06:36,021 --> 00:06:38,172
ir mes einame į darbą net kai to ir nenorime,

138
00:06:38,172 --> 00:06:41,334
ir mes klausome tvarkos, kuri neturi prasmės,

139
00:06:41,334 --> 00:06:44,515
ir mes vis tiek mokome.

140
00:06:44,515 --> 00:06:48,579
Mes vis tiek mokome, nes tai mūsų darbas.

141
00:06:48,579 --> 00:06:51,729
Mokymas ir mokymasis turi nešti džiaugsmą.

142
00:06:51,729 --> 00:06:54,279
Koks galingas būtų mūsų pasaulis,

143
00:06:54,279 --> 00:06:58,029
jei mes turėtume vaikus, kurie nebijotų rizikuoti,

144
00:06:58,029 --> 00:06:59,297
nebijotų mąstyti,

145
00:06:59,297 --> 00:07:00,790
ir kurie turėtų savo rėmėjus?

146
00:07:00,790 --> 00:07:03,255
Kiekvienas vaikas nusipelno rėmėjo,

147
00:07:03,255 --> 00:07:05,465
suaugusiojo, kuris jų niekuomet neapleis,

148
00:07:05,465 --> 00:07:08,178
kuris supranta bendravimo ryšio galią,

149
00:07:08,178 --> 00:07:12,093
ir siekia, kad tas ryšys būtų toks geras, koks tik gali būti.

150
00:07:12,093 --> 00:07:16,863
Ar šis darbas sunkus? Ooo, taip. O, Dieve, taip.

151
00:07:16,863 --> 00:07:20,096
Bet jis nėra neįmanomas.

152
00:07:20,096 --> 00:07:21,852
Mes galime tai padaryti. Mes esame pedagogai.

153
00:07:21,852 --> 00:07:24,136
Mes gimę tam, kad darytume pokyčius.

154
00:07:24,136 --> 00:07:25,527
Labai jums ačiū.

155
00:07:25,527 --> 00:07:30,820
(Plojimai)