WEBVTT

00:00:00.998 --> 00:00:03.001
Kodėl egzistuoja visata?

00:00:03.001 --> 00:00:06.996
Kodėl – Gerai. Gerai. (Juokas.)

00:00:06.996 --> 00:00:09.838
Tai kosminė mįslė. Kalbėkime rimtai.

00:00:09.838 --> 00:00:13.414
Kodėl egzistuoja pasaulis ir mes jame

00:00:13.414 --> 00:00:15.293
ir kodėl yra kažkas vietoje nieko?

00:00:15.293 --> 00:00:19.939
Tai juk ypatingai svarbus „kodėl?“.

NOTE Paragraph

00:00:19.939 --> 00:00:22.174
Taigi kalbėsiu apie egzistencijos mįslę,

00:00:22.174 --> 00:00:23.730
egzistencijos galvosūkį,

00:00:23.730 --> 00:00:26.644
kur mes dabar esame,
mėgindami jį išspręsti

00:00:26.644 --> 00:00:28.894
ir kodėl tai turėtų jums rūpėti;

00:00:28.894 --> 00:00:30.810
viliuosi, jog jums rūpi.

00:00:30.810 --> 00:00:33.636
Filosofas Arthur Schopenhauer sakė,

00:00:33.636 --> 00:00:37.416
kad tie, kurie nesistebi savo
egzistencijos atsitiktinumu,

00:00:37.416 --> 00:00:40.273
pasaulio egzistencijos atsitiktinumu,

00:00:40.273 --> 00:00:41.936
stokoja proto.

00:00:41.936 --> 00:00:45.883
Kiek šiurkštu, bet vis dėlto. (Juokas.)

00:00:45.883 --> 00:00:47.560
Tai buvo pavadinta didingiausia

00:00:47.560 --> 00:00:49.854
ir labiausiai bauginančia mįsle,

00:00:49.854 --> 00:00:52.353
giliausiu ir daugiausia apimančiu
klausimu,

00:00:52.353 --> 00:00:53.523
kurį žmogus gali kelti.

00:00:53.523 --> 00:00:55.227
Jis neramino didžius mąstytojus.

00:00:55.227 --> 00:00:57.261
Ludwig Wittgenstein, bene didžiausias

00:00:57.261 --> 00:00:59.231
XX a. filosofas,

00:00:59.231 --> 00:01:01.714
stebėjosi, jog pasaulis apskritai
egzistuoja.

00:01:01.714 --> 00:01:05.718
Savo „Tractatus“, teiginys 4.66 jis rašė:

00:01:05.718 --> 00:01:08.408
„Ne tai, kaip daiktai esti pasaulyje

00:01:08.408 --> 00:01:09.760
yra mistiška,

00:01:09.760 --> 00:01:12.095
bet tai, kad pasaulis yra.“

00:01:12.095 --> 00:01:14.313
Ir jeigu nepatinka filosofo epigramos,

00:01:14.313 --> 00:01:17.224
išbandykime pasiūlytą mokslininko.

00:01:17.224 --> 00:01:19.825
John Archibald Wheeler, vienas žymių

00:01:19.825 --> 00:01:21.051
XX a. fizikų,

00:01:21.051 --> 00:01:22.976
Richard Feynman mokytojas,

00:01:22.976 --> 00:01:25.636
„juodosios skylės“ termino bendraautorius,

00:01:25.636 --> 00:01:28.059
pasakė: „Noriu suprasti,

00:01:28.059 --> 00:01:29.792
kodėl kvantumas,

00:01:29.792 --> 00:01:32.936
kodėl visata, kodėl egzistencija?“

00:01:32.936 --> 00:01:34.935
O mano draugas Martin Amis –

00:01:34.935 --> 00:01:37.612
iš anksto atsiprašau už
daugybę minėsimų vardų,

00:01:37.612 --> 00:01:38.987
tiesiog susitaikykite –

00:01:38.987 --> 00:01:43.963
mano geras draugas Martin Amis kartą
pasakė,

00:01:43.963 --> 00:01:47.183
jog mes maždaug už penkių Einšteinų nuo

00:01:47.183 --> 00:01:49.219
atsakymo į klausimą, kaip susidarė visata.

00:01:49.219 --> 00:01:51.290
Ir aš neabejoju, jog šioje salėje šįvakar

00:01:51.290 --> 00:01:53.387
yra penki Einšteinai.

00:01:53.387 --> 00:01:54.890
Einšteinai? Pakelkite rankas.

00:01:54.890 --> 00:01:56.052
Nėra Einšteinų? Gerai.

NOTE Paragraph

00:01:56.052 --> 00:02:00.084
Taigi, šis klausimas, kodėl
yra kažkas vietoje nieko,

00:02:00.084 --> 00:02:02.242
šis didis klausimas
iškeltas palyginti vėlai

00:02:02.242 --> 00:02:04.552
racionaliojoje istorijoje.

00:02:04.552 --> 00:02:07.031
Tai nutiko XVII a. einant į pabaigą,

00:02:07.031 --> 00:02:09.993
kai filosofas Leibniz paklausė,

00:02:09.993 --> 00:02:12.106
labai protingas vyrukas, Leibniz,
kuris išrado

00:02:12.106 --> 00:02:14.056
integralinį ir diferencialinį skaičiavimą

00:02:14.056 --> 00:02:16.720
beveik tuo pačiu metu,
nepriklausomai nuo Izaoko Niutono,

00:02:16.720 --> 00:02:19.342
bet Leibniz, klaususiam, kodėl
yra kažkas vietoje nieko,

00:02:19.342 --> 00:02:21.435
tai nebuvo mįslė.

00:02:21.435 --> 00:02:23.801
Jis arba iš tiesų buvo arba apsimetė esąs

00:02:23.801 --> 00:02:26.687
stačiatikių kataliku iš metafizinės
perspektyvos

00:02:26.687 --> 00:02:30.002
ir sakė, jog akivaizdu, kodėl pasaulis
egzistuoja –

00:02:30.002 --> 00:02:32.164
nes Dievas jį sukūrė.

00:02:32.164 --> 00:02:35.449
O Dievas iš tiesų sukūrė viską iš nieko.

00:02:35.449 --> 00:02:36.960
Štai koks galingas Dievas.

00:02:36.960 --> 00:02:40.602
Jam nereikia jokių iš anksto esančių
medžiagų, iš kurių sukurtų pasaulį.

00:02:40.602 --> 00:02:42.762
Jis gali sukurti jį iš grynos nebūties,

00:02:42.762 --> 00:02:44.236
tvėrimas ex nihilo.

00:02:44.236 --> 00:02:45.181
Ir, beje, tuo

00:02:45.181 --> 00:02:48.020
šiandien tiki dauguma amerikiečių.

00:02:48.020 --> 00:02:49.734
Jie nežino egzistencijos mįslės.

00:02:49.734 --> 00:02:51.302
Dievas tai sukūrė.

NOTE Paragraph

00:02:51.302 --> 00:02:53.888
Išdėstykime viską lygtimi.

00:02:53.888 --> 00:02:56.515
Neturiu skaidrių, tad
viską pavaizduosiu pats –

00:02:56.515 --> 00:02:57.950
naudokitės savo fantazija.

00:02:57.950 --> 00:03:03.804
Taigi, Dievas + niekas = pasaulis.

00:03:03.804 --> 00:03:07.118
Aišku? Tokia štai lygtis.

00:03:07.118 --> 00:03:08.851
Ir galbūt jūs netikite Dievu.

00:03:08.851 --> 00:03:10.681
Galbūt jūs moksliniai ateistai

00:03:10.681 --> 00:03:13.855
ar nemoksliniai ateistai,
ir netikite Dievu,

00:03:13.855 --> 00:03:15.433
ir jūsų toks atsakymas netenkina.

00:03:15.433 --> 00:03:18.137
Beje, net tokia lygtis:

00:03:18.137 --> 00:03:20.039
Dievas + niekas = pasaulis –

00:03:20.039 --> 00:03:21.725
kelia problemą:

00:03:21.725 --> 00:03:24.759
Kodėl egzistuoja Dievas?

00:03:24.759 --> 00:03:26.962
Dievas neegzistuoja vien dėl logikos,

00:03:26.962 --> 00:03:28.775
nebent tikite ontologiniu įrodymu,

00:03:28.775 --> 00:03:31.102
viliuosi, kad ne, nes tai
nėra svarus argumentas.

00:03:31.102 --> 00:03:34.263
Tad įmanoma, kad jeigu Dievas egzistuotų,

00:03:34.263 --> 00:03:37.413
jis galbūt svarstytų: 
aš amžinas, aš visagalis,

00:03:37.413 --> 00:03:39.843
bet iš kur aš atsiradau?

00:03:39.843 --> 00:03:42.013
(Juokas.)

00:03:42.013 --> 00:03:43.432
Iš kur tuomet esti ašai?

00:03:43.432 --> 00:03:46.640
Dievas kalba formalesne anglų kalba.

00:03:46.640 --> 00:03:48.339
(Juokas.)

00:03:48.339 --> 00:03:51.677
Ir viena teorijų yra, jog Dievas
taip nuobodžiavo, apmąstydamas

00:03:51.677 --> 00:03:53.466
savo paties egzistencijos mįslę,

00:03:53.466 --> 00:03:56.388
jog pasaulį sukūrė vien tam,
kad prasiblaškytų.

00:03:56.388 --> 00:03:58.500
Tačiau vis dėlto pamirškime Dievą.

00:03:58.500 --> 00:04:00.017
Išimkime Dievą iš lygties:

00:04:00.017 --> 00:04:02.980
______ + niekas = pasaulis.

00:04:02.980 --> 00:04:04.761
Jei esi budistas, tau gali

00:04:04.761 --> 00:04:06.505
kilti pagunda čia ir sustoti,

00:04:06.505 --> 00:04:08.474
nes iš esmės tai, kas lieka, yra

00:04:08.474 --> 00:04:10.050
niekas = pasaulis,

00:04:10.050 --> 00:04:11.563
ir, pagal tapatybės simetriją,

00:04:11.563 --> 00:04:13.918
pasaulis = niekas. Gerai?

00:04:13.918 --> 00:04:16.337
Budistui pasaulis tėra
gausybė niekio.

00:04:16.337 --> 00:04:19.443
Tik didelė kosminė tuštuma.

00:04:19.443 --> 00:04:21.995
O mes manome, jog tai yra daugybė kažko,

00:04:21.995 --> 00:04:24.560
bet tik todėl, jog esame
įkalinti savo troškimų.

00:04:24.560 --> 00:04:27.271
Jei leistume savo geiduliams išgaruoti,

00:04:27.271 --> 00:04:30.151
pamatytume tokį pasaulį, koks
jis iš tikrųjų yra –

00:04:30.151 --> 00:04:32.131
tuštumą, nebūtį,

00:04:32.131 --> 00:04:34.313
tuomet pasinertume
į laimingą nirvanos būseną,

00:04:34.313 --> 00:04:36.136
kurią apibūdina kaip turėjimą

00:04:36.136 --> 00:04:39.454
tiek gyvenimo, jog mėgautumeisi
mirtimi. (Juokas.)

NOTE Paragraph

00:04:39.454 --> 00:04:41.333
Tai budistų požiūris.

00:04:41.333 --> 00:04:44.832
Tačiau aš vakarietis ir 
mane vis dar jaudina

00:04:44.832 --> 00:04:46.815
egzistencijos paslaptis, tad man lieka

00:04:46.815 --> 00:04:48.423
_____ + ––

00:04:48.423 --> 00:04:50.581
po akimirkos tai taps labai rimta, tad –

00:04:50.581 --> 00:04:53.607
____ + niekas = pasaulis.

00:04:53.607 --> 00:04:54.830
Ką įstatysime į kiaurymę?

00:04:54.830 --> 00:04:56.678
Na, o kaip gi dėl mokslo?

00:04:56.678 --> 00:05:00.229
Mokslas – mūsų patikimiausias realybės
prigimties vadovas

00:05:00.229 --> 00:05:03.244
ir pats pagrindinis mokslas yra fizika.

00:05:03.244 --> 00:05:06.214
Ji mums pasako, kas
iš tiesų yra tikra tikrovė,

00:05:06.214 --> 00:05:08.840
atskleidžia tai, ką aš vadinu TIDVĮ:

00:05:08.840 --> 00:05:11.830
Tikras Ir Didžiausias Visatos Įrengimas.

00:05:11.830 --> 00:05:14.482
Tad gal fizika galėtų
užpildyti šią kiaurymę,

00:05:14.482 --> 00:05:19.544
ir tikrai, 7-ojo dešimtemčio pabaigoje
8-ajame dešimtmetyje,

00:05:19.544 --> 00:05:23.207
fizikai ėmė mėginti duoti

00:05:23.207 --> 00:05:26.327
gryną mokslinį paaiškinimą apie tai, kaip

00:05:26.327 --> 00:05:29.322
tokia kaip mūsų visata galėjo išdygti

00:05:29.322 --> 00:05:31.201
iš visiško niekio,

00:05:31.201 --> 00:05:34.281
kvantiniai svyravimai iš tuštumos.

00:05:34.281 --> 00:05:36.339
Stephen Hawking yra vienas tų fizikų,

00:05:36.339 --> 00:05:38.645
kiek vėliau Alex Vilenkin,

00:05:38.645 --> 00:05:40.378
ir visa tai buvo išpopuliarinta

00:05:40.378 --> 00:05:42.571
kito labai puikaus fiziko ir mano draugo

00:05:42.571 --> 00:05:45.103
Lawrence Krauss, parašusio knygą

00:05:45.103 --> 00:05:47.229
„Visata iš niekur“;

00:05:47.229 --> 00:05:49.445
Lawrence mano, jog pateikė –

00:05:49.445 --> 00:05:51.526
beje, jis aršus ateistas,

00:05:51.526 --> 00:05:53.150
tad Dievą pašalino iš lygties.

00:05:53.150 --> 00:05:55.531
Kvantinio lauko dėsnis –

00:05:55.531 --> 00:05:57.432
pati moderniausia fizika – aiškina kaip

00:05:57.432 --> 00:05:58.750
iš visiškos nebūties:

00:05:58.750 --> 00:06:00.975
jokios erdvės, laiko, materijos – nieko

00:06:00.975 --> 00:06:04.420
mažytis dirbtinio vakuumo grynuolis

00:06:04.420 --> 00:06:06.393
gali atsirasti,

00:06:06.393 --> 00:06:08.375
o tuomet, plėtimosi stebuklo dėka,

00:06:08.375 --> 00:06:11.460
išsprogti į šį milžinišką ir margą
kosmosą,

00:06:11.460 --> 00:06:13.215
kurį regime supantį mus.

NOTE Paragraph

00:06:13.215 --> 00:06:16.769
Gerai, tai išties išradingas scenarijus.

00:06:16.769 --> 00:06:19.537
Jis labai spekuliatyvus. Jis nuostabus.

00:06:19.537 --> 00:06:21.865
Tačiau mane erzina vienas dalykas,

00:06:21.865 --> 00:06:23.750
o problema štai kokia –

00:06:23.750 --> 00:06:25.221
tai pseudoreliginis požiūris.

00:06:25.221 --> 00:06:27.217
Tiesa, Lawrence mano esąs ateistas,

00:06:27.217 --> 00:06:30.185
bet jis vis viena yra
religinio požiūrio vergas.

00:06:30.185 --> 00:06:34.204
Jis į fizikos dėsnius žvelgia tarsi
į dieviškus įsakus.

00:06:34.204 --> 00:06:36.784
Kvantinio lauko teorijos dėsniai jam

00:06:36.784 --> 00:06:39.395
yra tarsi fiat lux: „Tebūnie šviesa“.

00:06:39.395 --> 00:06:43.834
Dėsniai turi, sakytum,
ontologinę galią ar apvalką,

00:06:43.834 --> 00:06:45.941
kad jie gali suformuoti bedugnę,

00:06:45.941 --> 00:06:47.781
kad jie kupini būties.

00:06:47.781 --> 00:06:50.688
Kad jie gali iššaukti pasaulį iš nebūties.

00:06:50.688 --> 00:06:52.635
Bet tai itin primityvus požiūris į tai,

00:06:52.635 --> 00:06:54.108
kas yra fizikos dėsnis, ar ne?

00:06:54.108 --> 00:06:57.363
Mums žinoma, jog
fizikos dėsniai iš tiesų yra

00:06:57.363 --> 00:07:00.407
apibendrinti pasikartojimų
ir dėsningumų apibūdinimai

00:07:00.407 --> 00:07:01.612
pasaulyje.

00:07:01.612 --> 00:07:03.985
Už pasaulio ribų jie neegzistuoja.

00:07:03.985 --> 00:07:05.965
Jie neturi savo ontiškos miglos.

00:07:05.965 --> 00:07:07.960
Jie negali iššaukti pasaulio į būtį

00:07:07.960 --> 00:07:09.278
iš nebūties.

00:07:09.278 --> 00:07:10.809
Tai labai primityvus požiūris

00:07:10.809 --> 00:07:12.993
į tai, kas yra mokslinis dėsnis.

00:07:12.993 --> 00:07:14.988
Ir jei manimi netikite,

00:07:14.988 --> 00:07:16.790
paklausykite Stephen Hawking,

00:07:16.790 --> 00:07:20.825
kuris apibūdino tokį visatos modelį,

00:07:20.825 --> 00:07:21.901
kuris buvo savaiminis,

00:07:21.901 --> 00:07:25.539
jam nereikėjo išorinės priežasties,
nereikėjo kūrėjo.

00:07:25.539 --> 00:07:27.267
Po to, kai tai pasiūlė,

00:07:27.267 --> 00:07:29.681
Hawking pripažino, jog vis dar
yra suglumęs.

00:07:29.681 --> 00:07:32.993
Jis sakė, kad šis modelis tėra lygtys.

00:07:32.993 --> 00:07:35.852
Kas įpučia gyvybę šioms lygtims

00:07:35.852 --> 00:07:38.774
ir sukuria pasaulį,
kurį galima apibūdinti?

00:07:38.774 --> 00:07:39.907
Jį tai glumino,

00:07:39.907 --> 00:07:43.712
tad lygtys pačios savaime nekuria magijos,

00:07:43.712 --> 00:07:45.850
jos negali įminti būties mįslės.

00:07:45.850 --> 00:07:48.763
Be kita ko, net jei dėsniai tai galėtų,

00:07:48.763 --> 00:07:50.586
kodėl būtent šie dėsniai?

00:07:50.586 --> 00:07:53.150
Kodėl kvantinio lauko
teorija, apibūdinanti

00:07:53.150 --> 00:07:54.850
visatą su tam tikru jėgų kiekiu

00:07:54.850 --> 00:07:55.999
ir dalelėmis, ir t.t.?

00:07:55.999 --> 00:07:58.190
Kodėl ne su visiškai kitokiu
dėsnių rinkiniu?

00:07:58.190 --> 00:08:01.478
Yra gyvas galas matematiškai
pastovių dėsnių rinkinių.

00:08:01.478 --> 00:08:04.917
Kodėl ne visiškai be jokių dėsnių?
Kodėl ne visiška nebūtis?

NOTE Paragraph

00:08:04.917 --> 00:08:06.649
Tikėkit ar ne, tai – problema,

00:08:06.649 --> 00:08:09.647
apie kurią fizikos teoretikai
nuolat galvoja,

00:08:09.647 --> 00:08:12.755
ir čia jie yra linkę kliautis metafizika,

00:08:12.755 --> 00:08:14.970
na, tarkim, galbūt dėsnių rinkinys,

00:08:14.970 --> 00:08:16.217
apibūdinantis mūsų visatą,

00:08:16.217 --> 00:08:17.952
tėra vienas dėsnių rinkinys

00:08:17.952 --> 00:08:19.988
ir jis apibūdina vieną realybės dalį,

00:08:19.988 --> 00:08:22.784
bet gal kiekvienas tarpusavyje derančių
dėsnių rinkinys

00:08:22.784 --> 00:08:24.570
apibūdina kitą realybės dalį

00:08:24.570 --> 00:08:28.503
ir iš tiesų visi fiziškai galimi pasauliai

00:08:28.503 --> 00:08:30.954
tikrai egzistuoja kažkur ten.

00:08:30.954 --> 00:08:33.237
Mes tematome mažutėlę realybės dalį,

00:08:33.237 --> 00:08:35.780
kurią apibūdina kvantinio
lauko teorijos dėsniai.

00:08:35.780 --> 00:08:37.512
bet yra daug daug kitų pasaulių,

00:08:37.512 --> 00:08:39.278
realybės dalių, kurias apibūdina

00:08:39.278 --> 00:08:41.235
visiškai kitokios teorijos,

00:08:41.235 --> 00:08:44.251
kurie skiriasi nuo mūsiškio mums
neįsivaizduojamais būdais,

00:08:44.251 --> 00:08:47.846
kurie yra nesuvokiamai egzotiški.

00:08:47.846 --> 00:08:49.733
Steven Weinberg, standartinio

00:08:49.733 --> 00:08:52.174
dalelių fizikos modelio tėvas,

00:08:52.174 --> 00:08:55.000
pats flirtavo su šia idėja,

00:08:55.000 --> 00:08:59.243
kad visos įmanomos realybės išties yra.

00:08:59.243 --> 00:09:02.332
Taip pat, jaunesnis fizikas, Max Tegmark,

00:09:02.332 --> 00:09:06.708
tikėjęs, kad visos matematinės
struktūros egzistuoja,

00:09:06.708 --> 00:09:08.845
o matematinė egzistencija yra tas pats,

00:09:08.845 --> 00:09:10.612
kas fizinė egzistencija,

00:09:10.612 --> 00:09:12.930
tad mes turime turtingą multivisatą,

00:09:12.930 --> 00:09:16.371
talpinančią kiekvieną
logišką galimybę.

NOTE Paragraph

00:09:16.371 --> 00:09:19.881
Pašalindami metafizinį matymą iš kelio,

00:09:19.881 --> 00:09:22.153
šie fizikai ir taip pat filosofai iš tiesų

00:09:22.153 --> 00:09:24.675
atsigręžia į labai seną idėją

00:09:24.675 --> 00:09:26.132
dar iš Platono laikų.

00:09:26.132 --> 00:09:29.330
Tai gausybės arba vaisingumo principas,

00:09:29.330 --> 00:09:31.243
arba didžioji būties grandinė,

00:09:31.243 --> 00:09:35.110
jog realybė yra tiek pilna, kiek įmanoma.

00:09:35.110 --> 00:09:36.811
Ji tiek toli nuo nebūties,

00:09:36.811 --> 00:09:39.706
kiek tik tai įmanoma.

NOTE Paragraph

00:09:39.706 --> 00:09:42.200
Tad gauname du kraštutinumus.

00:09:42.200 --> 00:09:45.499
Viename gale turime visišką nebūtį

00:09:45.499 --> 00:09:47.997
ir šią realybės viziją,

00:09:47.997 --> 00:09:51.180
apimančią kiekvieną įmanomą pasaulį

00:09:51.180 --> 00:09:53.909
kitame gale: pilniausia įmanoma realybė,

00:09:53.909 --> 00:09:56.802
nebūtis – paprasčiausia įmanoma realybė.

00:09:56.802 --> 00:09:59.681
O kas tarp šių dviejų kraštutinumų?

00:09:59.681 --> 00:10:01.708
Yra galybė tarpinių realybių,

00:10:01.708 --> 00:10:04.655
turinčių vienus dalykus, o kitų ne.

00:10:04.655 --> 00:10:06.251
Tad viena šių tarpinių realybių,

00:10:06.251 --> 00:10:11.946
sakykim, yra matematiškai
dailiausia,

00:10:11.946 --> 00:10:13.621
be visų nedailių detalių,

00:10:13.621 --> 00:10:16.267
bjaurios asimetrijos ir panašiai.

00:10:16.267 --> 00:10:18.593
Yra fizikų, kurie pasakytų,

00:10:18.593 --> 00:10:22.227
kad mes iš tikrųjų gyvename
dailiausioje realybėje.

00:10:22.227 --> 00:10:25.174
Man regis Brian Greene sėdi salėje

00:10:25.174 --> 00:10:28.787
ir jis parašė knygą pavadinimu
„Dailioji visata“.

00:10:28.787 --> 00:10:31.208
Jis teigia, jog mūsų gyvenamoji visata

00:10:31.208 --> 00:10:32.767
yra labai daili.

00:10:32.767 --> 00:10:34.450
Netikėkite juo. (Juokas.)

00:10:34.450 --> 00:10:37.537
Tai dievobaiminga viltis, norėčiau,
kad tai būtų tiesa,

00:10:37.537 --> 00:10:39.450
bet man regis anądien jis man pripažino,

00:10:39.450 --> 00:10:42.514
kad tai išties bjauri visata.

00:10:42.514 --> 00:10:43.890
Ji kvailai sukonstruota,

00:10:43.890 --> 00:10:47.144
joje per daug keistų 
siejančių konstantų

00:10:47.144 --> 00:10:48.810
ir masės santykių,

00:10:48.810 --> 00:10:51.588
ir elementariųjų dalelių šeimų gausos,

00:10:51.588 --> 00:10:53.736
ir kas per velniava ta juodoji energija?

00:10:53.736 --> 00:10:57.305
Tai pagaliukas, įstrigęs kramtomoje
gumoje.

00:10:57.305 --> 00:11:01.138
Tai ne daili visata. (Juokas.)

00:11:01.138 --> 00:11:03.881
Dar yra geriausias etine prasme

00:11:03.881 --> 00:11:05.471
įmanomas pasaulis iš visų.

00:11:05.471 --> 00:11:06.650
Vertėtų surimtėti,

00:11:06.650 --> 00:11:09.845
nes pasaulis, kuriame jautrios būtybės

00:11:09.845 --> 00:11:11.465
be reikalo nekenčia,

00:11:11.465 --> 00:11:13.624
jame nėra vaikų, sergančių vėžiu,

00:11:13.624 --> 00:11:15.549
ar Holokausto.

00:11:15.549 --> 00:11:16.800
Tai etinė samprata.

00:11:16.800 --> 00:11:18.865
Kad ir kaip bebūtų, tarp nebūties

00:11:18.865 --> 00:11:20.498
ir pilniausios įmanomos realybės –

00:11:20.498 --> 00:11:22.043
skirtingos ypatingos realybės.

00:11:22.043 --> 00:11:24.323
Nebūtis ypatinga. Ji paprasčiausia.

00:11:24.323 --> 00:11:27.833
Tuomet yra pati dailiausia realybė.

00:11:27.833 --> 00:11:29.197
Taip pat ypatinga.

00:11:29.197 --> 00:11:31.849
Pilniausia įmanoma realybė – 
ir ji ypatinga.

NOTE Paragraph

00:11:31.849 --> 00:11:33.365
Tačiau ką mes praleidžiame?

00:11:33.365 --> 00:11:36.101
Taip pat yra prastos,

00:11:36.101 --> 00:11:37.856
eilinės realybės,

00:11:37.856 --> 00:11:40.477
kuriuos niekuo neišsiskiria,

00:11:40.477 --> 00:11:42.029
tarsi atsitiktinės.

00:11:42.029 --> 00:11:44.756
Jos be galo skiriasi nuo nebūties,

00:11:44.756 --> 00:11:48.682
tačiau joms be galo toli ir
iki visiško pilnumo.

00:11:48.682 --> 00:11:51.202
Jos – chaoso ir tvarkos mišiniai,

00:11:51.202 --> 00:11:55.400
matematiškai dailios ir bjaurios.

00:11:55.400 --> 00:11:57.185
Aš šias realybės apibūdinčiau

00:11:57.185 --> 00:12:01.312
kaip begalinę, vidutinišką,
neišbaigtą betvarkę,

00:12:01.312 --> 00:12:04.692
nuobodi realybė, kosminio šlamšto versija.

00:12:04.692 --> 00:12:06.876
Ir šios realybės,

00:12:06.876 --> 00:12:09.142
ar jose yra kokio nors dieviškumo?

00:12:09.142 --> 00:12:11.553
Galbūt, tačiau jų dievybė netobula,

00:12:11.553 --> 00:12:13.889
kaip judejo-krikščioniškoji dievybė.

00:12:13.889 --> 00:12:17.196
Dievybė nėra visagėrė ir visagalė.

00:12:17.196 --> 00:12:20.527
Ji gali būti 100 procentų piktavalė,

00:12:20.527 --> 00:12:22.630
bet tik 80 procentų efektyvi,

00:12:22.630 --> 00:12:28.767
o tai, mano galva, puikiai apibūdina
pasaulį, kurį regime aplink. (Juokas.)

00:12:28.767 --> 00:12:31.499
Norėčiau pasiūlyti sprendimą

00:12:31.499 --> 00:12:33.335
būties mįslei –

00:12:33.335 --> 00:12:37.425
realybė, kurioje mes esame,

00:12:37.425 --> 00:12:39.481
yra viena tų nuobodžių realybių.

00:12:39.481 --> 00:12:42.136
Realybė turi kažkaip apsireikšti.

00:12:42.136 --> 00:12:44.206
Ji gali būti arba niekas,

00:12:44.206 --> 00:12:47.887
arba viskas, arba kažkas per vidurį.

00:12:47.887 --> 00:12:51.578
Tad jei ji turi kokių nors
ypatingų bruožų,

00:12:51.578 --> 00:12:53.768
tarkim, yra itin daili arba visko kupina,

00:12:53.768 --> 00:12:55.376
ar labai paprasta, kaip nebūtis,

00:12:55.376 --> 00:12:57.177
tai reikalautų paaiškinimo.

00:12:57.177 --> 00:13:00.336
Tačiau jei tai tik viena tų atsitiktinių,
nuobodžių realybių,

00:13:00.336 --> 00:13:02.486
jai nėra tolimesnio paaiškinimo.

00:13:02.486 --> 00:13:03.870
Ir išties, sakyčiau,

00:13:03.870 --> 00:13:05.850
kad tai mūsų gyvenama realybė.

00:13:05.850 --> 00:13:08.107
Tai mums sako mokslas.

00:13:08.107 --> 00:13:09.438
Savaitės pradžioje

00:13:09.438 --> 00:13:12.554
sulaukėme jaudinančių žinių,

00:13:12.554 --> 00:13:15.693
kad plėtimosi teorija, numananti didelę,

00:13:15.693 --> 00:13:19.663
begalinę, keblią, savavališką,
betikslę realybę,

00:13:19.663 --> 00:13:23.488
kuri, tarsi putojantis šampanas,

00:13:23.488 --> 00:13:26.172
besiveržiantis iš butelio be galo,

00:13:26.172 --> 00:13:28.264
plati visata, daugiausia – dykvietė,

00:13:28.264 --> 00:13:32.530
su nedideliais žavesio, tvarkos
ir ramybės lopinėliais,

00:13:32.530 --> 00:13:34.895
tai buvo patvirtinta,

00:13:34.895 --> 00:13:37.797
šis plėtimosi modelis,
remiantis stebėjimais,

00:13:37.797 --> 00:13:39.890
atliktais radijo teleskopo Antarktidoje,

00:13:39.890 --> 00:13:42.713
tyrusio gravitacinių bangų aidą

00:13:42.713 --> 00:13:44.637
visai prieš pat Didįjį Sprogimą.

00:13:44.637 --> 00:13:46.482
Esu tikras, visi apie tai žinote.

00:13:46.482 --> 00:13:49.306
Tad, regis yra įrodymų,

00:13:49.306 --> 00:13:52.793
kad tai visata, kurioje jau
esame įstrigę.

NOTE Paragraph

00:13:52.793 --> 00:13:55.900
O kodėl gi jums turėtų rūpėti?

00:13:55.900 --> 00:13:57.136
Na... (Juokas.)

00:13:57.136 --> 00:14:00.560
Klausimas „Kodėl egzistuoja pasaulis?“,

00:14:00.560 --> 00:14:02.239
kosminis klausimas, atliepiantis

00:14:02.239 --> 00:14:03.693
intymesnį klausimą:

00:14:03.693 --> 00:14:06.776
Kodėl egzistuoju aš? Kodėl egzistuoji tu?

00:14:06.776 --> 00:14:10.376
Žinot, mūsų būtis atrodytų
beprotiškai neįtikima,

00:14:10.376 --> 00:14:14.695
nes yra milžiniškas genetiškai
įmanomų žmonių skaičius,

00:14:14.695 --> 00:14:16.099
jį galima apskaičiuoti pagal

00:14:16.099 --> 00:14:18.441
genų, alelių ir t.t. skaičių

00:14:18.441 --> 00:14:20.737
ir greitas paskaičiavimas parodys,

00:14:20.737 --> 00:14:22.892
kad yra 10 10-tūkstantajame laipsnyje

00:14:22.892 --> 00:14:24.552
įmanomų žmonių. Genetiškai.

00:14:24.552 --> 00:14:28.020
Tarp googol ir googolplex.

00:14:28.020 --> 00:14:29.636
O išties gyvenusių žmonių skaičius

00:14:29.636 --> 00:14:32.130
yra 100 milijardų, gal 50 milijardų –

00:14:32.130 --> 00:14:34.195
be galo maža trupmena, tad mes visi

00:14:34.195 --> 00:14:36.215
laimėjome šią nuostabią 
kosminę loteriją.

00:14:36.215 --> 00:14:38.244
Mes čia. Puiku.

NOTE Paragraph

00:14:38.244 --> 00:14:41.165
Tad, kokioje realybėje mes
norėtume gyventi?

00:14:41.165 --> 00:14:43.415
Ar norime gyventi ypatingoje realybėje?

00:14:43.415 --> 00:14:47.644
Kas būtų, jei gyventume
tobuliausioje įmanomoje visatoje?

00:14:47.644 --> 00:14:50.153
Įsivaizduokite egzistencinį spaudimą

00:14:50.153 --> 00:14:51.992
stengiantis tapti tobulais,

00:14:51.992 --> 00:14:53.858
ir jos nesumenkinti.

00:14:53.858 --> 00:14:56.939
Arba, kas jei gyventume
pilniausioje įmanomoje realybėje?

00:14:56.939 --> 00:14:58.950
Tuomet mūsų egzistencija būtų garantuota,

00:14:58.950 --> 00:15:00.728
nes viskas, kas įmanoma,

00:15:00.728 --> 00:15:02.094
egzistuoja toje realybėje,

00:15:02.094 --> 00:15:04.255
bet mūsų pasirinkimai būtų beprasmiai.

00:15:04.255 --> 00:15:07.250
Jei iš tiesų moraliai kovojau ir kentėjau,

00:15:07.250 --> 00:15:09.330
ir nusprendžiau elgtis teisingai,

00:15:09.330 --> 00:15:10.525
ar tai būtų reikšminga,

00:15:10.525 --> 00:15:12.550
kuomet yra begalinis mano

00:15:12.550 --> 00:15:13.564
versijų skaičius,

00:15:13.564 --> 00:15:14.961
besielgiančių teisingai

00:15:14.961 --> 00:15:16.616
ir begalė besielgiančių blogai.

00:15:16.616 --> 00:15:18.456
Mano pasirinkimai tampa beprasmiai.

00:15:18.456 --> 00:15:20.740
Mes nenorime gyventi tokioje
ypatingoje visatoje.

00:15:20.740 --> 00:15:23.327
O kalbant apie ypatingąją nebūties visatą,

00:15:23.327 --> 00:15:25.554
tuomet mes čia nesišnekučiuotume.

00:15:25.554 --> 00:15:32.249
Tad manau, jog gyvenant 
eilinėje vidutiniškoje visatoje

00:15:32.249 --> 00:15:34.385
esti bjaurių ir malonių mažmožių:

00:15:34.385 --> 00:15:36.107
geruosius galime padidinti,

00:15:36.107 --> 00:15:38.266
o bjauriuosius sumažinti

00:15:38.266 --> 00:15:41.157
ir tai mums suteikia prasmę gyventi.

00:15:41.157 --> 00:15:42.563
Visata yra absurdiška,

00:15:42.563 --> 00:15:44.290
bet vis tiek galime susikurti tikslą

00:15:44.290 --> 00:15:45.230
ir tai yra gerai,

00:15:45.230 --> 00:15:47.895
tad bendras realybės vidutiniškumas

00:15:47.895 --> 00:15:50.500
gerai dera su vidutiniškumu, kurį

00:15:50.500 --> 00:15:52.702
visi juntame savo būties esmėje.

00:15:52.702 --> 00:15:54.256
Žinau, kad jį jaučiate.

00:15:54.256 --> 00:15:55.650
Žinau, jog jūs visi ypatingi,

00:15:55.650 --> 00:15:57.872
bet visi slapta esate vidutinybės,

00:15:57.872 --> 00:15:59.261
nemanote?

00:15:59.261 --> 00:16:01.198
(Juokas.) (Plojimai.)

NOTE Paragraph

00:16:01.198 --> 00:16:05.250
Tad, galite sakyti,
jog šis galvosūkis, būties mįslė

00:16:05.250 --> 00:16:06.668
tėra paikas triukas.

00:16:06.668 --> 00:16:10.535
Jūsų nestebina visatos egzistencija

00:16:10.535 --> 00:16:12.170
ir esate jaukioje kompanijoje.

00:16:12.170 --> 00:16:14.386
Bertrand Russel sakė,

00:16:14.386 --> 00:16:18.041
„Turėčiau sakyti, kad visata yra ir tiek.“

00:16:18.041 --> 00:16:19.442
Tik grubus faktas.

00:16:19.442 --> 00:16:22.026
Mano profesorius Kolumbijoje,
Sidney Morgenbesser,

00:16:22.026 --> 00:16:23.985
nuostabus filosofuojantis aštrialiežuvis,

00:16:23.985 --> 00:16:25.602
kuomet jam pasakiau: „Profesoriau,

00:16:25.602 --> 00:16:28.098
kodėl yra kažkas vietoje nieko?“

00:16:28.098 --> 00:16:30.248
O jis atsakė: „Net jei būtų niekas,

00:16:30.248 --> 00:16:32.244
tu vis tiek nebūtum patenkintas.“

NOTE Paragraph

00:16:32.244 --> 00:16:35.993
Tad – (juokiasi) – gerai.

00:16:35.993 --> 00:16:38.355
Jūs nepakerėti. Man nerūpi.

00:16:38.355 --> 00:16:41.328
Tačiau pabaigai pasakysiu kai ką,

00:16:41.328 --> 00:16:43.606
kas būtinai jus nustebins,

00:16:43.606 --> 00:16:46.273
nes tai nustebino visus genialius,
nuostabius žmones,

00:16:46.273 --> 00:16:48.586
kuriuos sutikau šioje
TED konferencijoje,

00:16:48.586 --> 00:16:50.800
kai pasakiau jiems:

00:16:50.800 --> 00:16:55.302
Aš niekuomet gyvenime neturėjau
mobiliojo telefono.

00:16:55.302 --> 00:16:57.179
Ačiū.

00:16:57.179 --> 00:17:01.179
(Juokas.) (Plojimai.)