Kai kalbame apie miestų žemėlapius,
paprastai galvojame apie kelius,
gatves ir pastatus,
ir gyvenamųjų vietų naratyvą,
dėl kurio miestas kūrėsi,
arba galvojame apie
drąsią urbanistinio dizainerio viziją,
bet galime ir kitaip galvoti
apie miestų žemėlapius
ir kaip jie buvo sukurti.
Šiandien jums parodysiu
naujo tipo žemėlapį.
Tai ne geografinis žemėlapis.
Jis vaizduoja ryšius tarp žmonių
iš mano gimtojo miesto
Baltimorės Merilende,
ir kiekvienas taškas jame vaizduoja žmogų,
kiekviena linija vaizduoja ryšį
tarp tų žmonių,
ir kiekviena spalva vaizduoja bendruomenę.
Aš esu žalioje pusėje, toli dešinėje
su kitais moksliukais,
TEDx irgi ten dešinėje. (Juokas)
Kitoje tinklo pusėje
daugiausia afroamerikiečiai ir žmonės kilę
iš lotynų amerikos,
kuriems rūpi kiek kiti dalykai, nei
moksliukams,
tuoj paaiškinsiu,
kad žaliąją tinklo pusę
ten gyvenantieji
vadina Mažąja Baltimore,
nes atrodo, kad gyvename
labai mažame mieste.
Vėl ir vėl matome tuos pačius žmones,
bet tik todėl,
kad pakankamai neieškome
visame miesto gylyje ir plotyje.
Kitoje tinklo pusėje
yra žmonės, kurie domisi hip-hopo muzika
ir jie net tapatina save labiau su
Vašingtonu, Merilendu ir Virdžinija
nei su Baltimorės miestu.
Bet viduryje matote
kai ką, kas jungia abidvi bendruomenes,
tai sportas.
Turime Baltimore Orioles,
Baltimore Ravens futbolo komandą,
olimpininką Michael Phelps.
Galbūt girdėjote Baltimorės kompaniją
Under Armour,
ir ta sporto bendruomenė
yra tiltas, jungiantis
abi tinklo puses.
Pežvelkime į San Fransiską.
Jame kai kas gana kitaip.
Vienoje pusėje turime
žiniasklaidos, politikos ir žinių žievę,
kuri pastebima ir Baltimorėje,
ir kitur,
bet taip pat turime
vieną labai aiškią
moksliukų ir technologijos entuziastų
grupę, kuri užima viršutinę tinklo pusę,
o viena grupė tokia aiški,
kad galime ją identifikuoti
kaip Twitter darbuotojus,
tarp technologijų entuziastų
ir kompiuterinių žaidimų žaidėjų,
priešingoje spektro pusėje
nei hip-hopas.
Taigi kaip matote
įtampa apie kurią girdėjome
San Fransiske
apie susirūpinimą dėl
būsto kainų ir gyventojų išstūmimo
ir technologijų kompanijų, kurios
atneša daug turto
ir įsikuria, yra tikra,
ir to įrodymą matote šioje medžiagoje.
Matote, kad LGBT bendruomenė
ne visai sutaria su
moksliukų bendruomene,
su menų bendruomene,
su muzikos bendruomene.
Ir tai priveda prie tokių dalykų.
[„Iškelti Twitter“]
Gavau šią nuotrauką
prieš kelias savaites
ir joje matote, kas vyksta
San Fransisko gatvėse,
ir manau, kad tai galima suprasti
žiūrint į šiuos žemėlapius.
Pažvelkime į Rio de Žaneirą.
Per paskutines kelias savaites
rinkau duomenis apie Rio
ir vienas dalykas labai išsiskyrė iš kitų:
viskas yra išties labai susimaišę.
Tai labai heterogeniškas miestas, negu
Baltimorė ar San Fransiskas.
Vis dar turime sluoksnį žmonių dirbančių
valdžioje, laikrasčiuose,
politikoje, rašytojų.
TEDxRio yra apačioje dešinėje,
šalia blogerių ir rašytojų.
Bet taip pat yra ši stebinanti
žmonių įvairovė,
žmonių, kurie domisi
įvairiausia muzika.
Net Justin Bieber gerbėjai yra čia.
Kitos vaikinų grupės, kantri muzika,
gospelai, fankas, repas
ir komedijos pasirodymai,
ir visa dalis aplink narkotikus ir humorą.
Geras, ar ne?
Ir Flamingo futbolo komanda
taip pat čia.
Taigi turime tą patį pasiskirstymą
tarp sporto, pilietinių teisių,
menų ir muzikos,
bet tai pavaizduota visai kitaip,
ir manau, kad tai gerai aititinka
mūsų Rio de Žaneiro suvokimą,
kad tai labai daugiakultūrinis
ir muzikos prasme įvairus miestas.
Mes turime šiuos duomenis.
Tai nepaprastai turtingas duomenų
apie šiuos miestus rinkinys,
galbūt net turtingesnis, nei
iki šiol turėta.
Ką galima su juo padaryti?
Visų pirma, galime bandyti suprasti,
kad segregacija yra socialinis fenomenas.
Tai vyksta dėl mūsų pasirinkimo,
o galėtų ir nevykti,
ir jei pagalvoji,
ką darome su šiais duomenimis,
tai lyg paimtume teleskopą
ir nukreipę į miestą žiūrėtume
lyg į mokyklos valgyklą,
ir matytume kaip visi susiskirstę
per stalus.
Galbūt laikas šiek tiek sujudinti
šį pasiskirstymą.
Kitas dalykas, kurį supratome,
kad rasė yra prastas būdas
matuoti įvairovę.
Turime visų rasių žmones pavaizduotus
šiame žemėlapyje –
žiūrėti tik į rasę
nepadeda bandant prisidėti
prie įvairumo vystymo.
Bandome įvairumą naudoti
sprendžiant kai kurias
sudėtingesnes problemas,
turime pradėti kitaip galvoti
apie įvairumą.
Ir pabaigai, mes turime galimybę
pradėti naujai formuoti savo miestus,
ir manau, kad jei turime galimybę,
netgi galime ir prisimti atsakomybę
tai darydami.
Taigi, kas yra miestas?
Kai kas pasakytų, kad tai
geografinė vieta arba gatvių ir pastatų
rinkinys,
bet aš tikiu, kad miestas yra suma
visų ryšių
tarp ten gyvenančių žmonių,
ir tikiu, kad jei galime pradėti realiai
tuos ryšius dokumentuoti,
galbūt išties galėtume
sukurti tokius miestus,
kokių iš tikrųjų norime.
Ačiū.
(Plojimai)