1
00:00:01,787 --> 00:00:04,780
Aš sėdėjau su savo mergaitėmis,

2
00:00:04,780 --> 00:00:06,293
ir Joy pasakė:

3
00:00:06,293 --> 00:00:10,271
"Velniava, kaip norėčiau, kad jis duotų man laisvės.

4
00:00:10,271 --> 00:00:14,127
Mano tėvelis, jis man pastoviai skambina."

5
00:00:14,127 --> 00:00:17,393
"Tau pasisekė, kad jis iš vis skambina," pasakė Jasmine.

6
00:00:17,393 --> 00:00:21,053
"Aš nekalbėjau su savo tėčiu metų metus"

7
00:00:21,053 --> 00:00:25,285
Tą akimirką aš supratau, kad mergaitėms reikia suteikti alimybę

8
00:00:25,285 --> 00:00:27,862
susisiekti su savo tėčiais.

9
00:00:27,862 --> 00:00:31,625
"Camp Diva" stovykloje , mano ne pelno siekiančioje organizacijoje,

10
00:00:31,625 --> 00:00:35,162
mes naudojame panašaus pobūdžio pokalbius visą laiką

11
00:00:35,162 --> 00:00:38,354
kaip būdą padėti Afrikietiškos kilmės mergaitėms

12
00:00:38,354 --> 00:00:41,936
pasiruošti tapti subrendusioms moterims.

13
00:00:41,936 --> 00:00:45,477
Šioms mergaitėms tereikėjo

14
00:00:45,477 --> 00:00:49,318
rasti būdą kaip pakviesti tėčius į savo gyvenimus

15
00:00:49,318 --> 00:00:52,015
jų pačių sąlygomis.

16
00:00:52,015 --> 00:00:53,468
Taigi, aš paklausiau mergaičių :

17
00:00:53,468 --> 00:00:56,604
"Kaip mes galime padėti kitoms mergaitėms

18
00:00:56,604 --> 00:01:00,894
išvystyti normalius santykius su savo tečiais?"

19
00:01:00,894 --> 00:01:05,397
"Surenkime šokius", sušuko viena iš mergaičių,

20
00:01:05,397 --> 00:01:09,730
ir visos kitos greitai jai pritarė.

21
00:01:09,730 --> 00:01:12,636
Jos predėjo svajoti apie dekoracijas,

22
00:01:12,636 --> 00:01:16,050
kvietimus, sukneles kurias jos dėvės,

23
00:01:16,050 --> 00:01:20,196
ir ką jų tėčiai galės ar negalės rengtis. (Juokas)

24
00:01:20,196 --> 00:01:24,767
Viskas buvo nuspresta ir planuojama man net nespėjus mirktelėti,

25
00:01:24,767 --> 00:01:28,837
bet net jeigu ir būčiau galėjusi sustabdyti tas mergaites,

26
00:01:28,837 --> 00:01:30,177
aš nebūčiau,

27
00:01:30,177 --> 00:01:32,258
nes vienintelis dalykas, kurio aš išmokau

28
00:01:32,258 --> 00:01:35,336
per beveik dešimt metų dirbdama su mergaitėmis

29
00:01:35,336 --> 00:01:38,856
buvo tai, kad jos jau žinojo, ko joms reikia.

30
00:01:38,856 --> 00:01:43,533
Išmintis gyvena jose.

31
00:01:43,533 --> 00:01:46,181
Tol, kol jos turi

32
00:01:46,181 --> 00:01:48,597
globą ir reikalingus išteklius,

33
00:01:48,597 --> 00:01:52,015
jos gali sukurti tai, ko joms reikia

34
00:01:52,015 --> 00:01:57,449
ne tik išgyvenimui, bet ir klestėjimui.

35
00:01:57,449 --> 00:02:01,673
Taigi mes surengėme šokius

36
00:02:01,673 --> 00:02:06,213
mergaičių ir tėčių buvo minios.

37
00:02:06,213 --> 00:02:09,188
Jie atėjo pasipuošę.

38
00:02:09,188 --> 00:02:11,431
Jie elgėsi mielai.

39
00:02:11,431 --> 00:02:15,117
(Juokas)

40
00:02:15,117 --> 00:02:16,967
Jie kvailiojo.

41
00:02:16,967 --> 00:02:20,188
Jie tikrai mėgavosi vienas kito draugija.

42
00:02:20,188 --> 00:02:23,029
Tai buvo didelis pasiekimas.

43
00:02:23,029 --> 00:02:28,240
Ir mergaitės nusprendė tai paversti kasmetiniu renginiu.

44
00:02:28,240 --> 00:02:30,832
Taigi laikas ėjo,

45
00:02:30,832 --> 00:02:33,552
ir atėjo laikas vėl planuoti šokius.

46
00:02:33,552 --> 00:02:36,659
Viena mergaitė vardu Brianna prakalbo

47
00:02:36,659 --> 00:02:38,849
ir pasakė:

48
00:02:38,849 --> 00:02:41,595
"Mano tėtis negalės ateiti į šokius,

49
00:02:41,595 --> 00:02:45,832
ir tai mane labai liūdina."

50
00:02:45,832 --> 00:02:48,840
"Kodėl neateis?" paklausė mergaitės

51
00:02:48,840 --> 00:02:53,520
"Todėl, kad jis kalėjime," ji drasiai prisipažino.

52
00:02:53,520 --> 00:02:58,454
"Na, gal jis gali išeiti vienai dienai?" viena iš mergaičiu paklausė. (juokas)

53
00:02:58,454 --> 00:03:01,632
"Ir ateiti su grandinėmis?

54
00:03:01,632 --> 00:03:05,977
Tai dar blogiau, negu iš vis ne ateiti į šokius."

55
00:03:05,977 --> 00:03:10,395
Tą akimirką, aš pamačiau galimybę

56
00:03:10,395 --> 00:03:13,321
jog mergaitės gali išnaudoti šią progą

57
00:03:13,321 --> 00:03:16,085
ir tapti savo pačių didvyrėmis.

58
00:03:16,085 --> 00:03:20,758
Taigi aš paklausiau: "Kaip Jūs manote, ką mes turėtumėme daryti su šia situacija?

59
00:03:20,758 --> 00:03:26,008
Mes norime, kad kiekviena mergaitė galėtų sudalyvauti šiuose šokiuose, tiesa?"

60
00:03:26,008 --> 00:03:27,671
Taigi mergaitės truputį pagalvojo,

61
00:03:27,671 --> 00:03:29,980
ir viena iš jų pasiūlė,

62
00:03:29,980 --> 00:03:34,286
"Kodėl mums nesuorganizavus šokių kalėjime?"

63
00:03:34,286 --> 00:03:38,102
Dauguma mergaičių dvejojo, kad gali būti tokia galimybė

64
00:03:38,102 --> 00:03:40,896
ir pasakė : "Gal tu išprotėjai?

65
00:03:40,896 --> 00:03:43,904
Kas leis būriui mažų mergaičių

66
00:03:43,904 --> 00:03:46,368
ir dar pasipuošusių -" (Juokas)

67
00:03:46,368 --> 00:03:51,955
"- ateiti į kalėjimą ir šokti su savo tėveliais Kempiniuko Plačiakelnio kostumuose?"

68
00:03:51,955 --> 00:03:55,303
Mergaitės taip vadina kalėjimo kostiumus.

69
00:03:55,303 --> 00:03:59,461
Aš pasakiau, "Mergaitės, na, na,

70
00:03:59,461 --> 00:04:03,464
Jūs niekada nesužinosit jei nepaklausit."

71
00:04:03,464 --> 00:04:07,904
Taigi parašėme laišką Richmond'o miesto šerifui,

72
00:04:07,904 --> 00:04:11,723
pasirašytą asmeniškai kiekvienos mergaitės,

73
00:04:11,723 --> 00:04:17,129
ir aš turiu pripažinti, kad jis yra labai ypatingas šerifas.

74
00:04:17,129 --> 00:04:22,062
Jis iš karto susisiekė su manimi ir pasakė,

75
00:04:22,062 --> 00:04:28,016
kad kada tik yra galimybė atsigabenti šeimas

76
00:04:28,016 --> 00:04:31,188
jo durys visada atviros.

77
00:04:31,188 --> 00:04:33,513
Todėl, kad vienas dalykas, kurį jis žinojo,

78
00:04:33,513 --> 00:04:36,840
yra tai, kad kai tevai yra susiję su savo vaikais,

79
00:04:36,840 --> 00:04:41,803
galimybė sugrįžti į kalėjimą yra žymiai mažesnė.

80
00:04:41,803 --> 00:04:43,884
Taigi,

81
00:04:43,884 --> 00:04:49,738
buvo pakviesta 16 kalinių ir 18 mergaičių.

82
00:04:49,738 --> 00:04:53,387
Mergaitės buvo pasipuošusios gražiausiais savo rūbais,

83
00:04:53,387 --> 00:04:58,416
o jų tėčiai iškeitė savo geltonus ir mėlynus kombinezonus

84
00:04:58,416 --> 00:05:02,920
į marškinius ir kaklaraiščius.

85
00:05:02,920 --> 00:05:05,291
Jie apsikabino.

86
00:05:05,291 --> 00:05:10,042
Jie valgė pilnas lėkštes vištienos ir žuvies.

87
00:05:10,042 --> 00:05:13,767
Jie juokėsi kartu.

88
00:05:13,767 --> 00:05:18,175
Tai buvo nuostabu.

89
00:05:18,175 --> 00:05:22,416
Tėčiai ir dukros netgi turėjo

90
00:05:22,416 --> 00:05:26,491
galimybę fiziškai prisiliesti vienas prie kito,

91
00:05:26,491 --> 00:05:29,220
ko dauguma negalėjo

92
00:05:29,220 --> 00:05:30,452
jau kurį laiką.

93
00:05:30,452 --> 00:05:34,863
Tėčiai buvo tokioje aplinkoje, kuri leido

94
00:05:34,863 --> 00:05:37,576
žaisti su duktomis,

95
00:05:37,576 --> 00:05:43,825
pristumti jų kėdes ir ištiesti ranką kviečiant šokti.

96
00:05:43,825 --> 00:05:47,502
Net apsaugos darbuotojai verkė.

97
00:05:47,502 --> 00:05:50,222
Bet po šokių

98
00:05:50,222 --> 00:05:55,782
mes visi supratome, kad tėčiai liks kalėjimuose.

99
00:05:55,782 --> 00:05:58,875
Taigi mes turėjome sukurti kažką,

100
00:05:58,875 --> 00:06:00,633
ką jie galėtų pasiimti su savimi.

101
00:06:00,633 --> 00:06:03,248
Taigi mes atsinešėme vaizdo kameras

102
00:06:03,248 --> 00:06:05,989
ir mes paprašėme jomis pasinaudoti

103
00:06:05,989 --> 00:06:07,717
ir paimti interviu vienam iš kito --

104
00:06:07,717 --> 00:06:11,431
jų žinutes, jų mintis.

105
00:06:11,431 --> 00:06:14,614
Mes norėjome tai panaudoti kaip prisiminimą,

106
00:06:14,614 --> 00:06:17,030
kad kai jie ims ilgėtis vienas kito,

107
00:06:17,030 --> 00:06:19,330
ir jaustis tolstantys,

108
00:06:19,330 --> 00:06:22,694
jie galėtų susijungti per šiuos įrašus.

109
00:06:22,694 --> 00:06:28,076
Aš niekada nepamiršiu, tos vienos mergaitės žiūrinčios į savo tėčio akis

110
00:06:28,076 --> 00:06:29,396
su ta kamera ir klausiančios:

111
00:06:29,396 --> 00:06:36,106
"Tėveli, kai tu į mane žiūri, ką tu matai?"

112
00:06:36,106 --> 00:06:40,194
Nes mūsų tėveliai yra mūsų veidrodžiai

113
00:06:40,194 --> 00:06:42,616
kuriuose mes atsispindime

114
00:06:42,616 --> 00:06:47,386
kai mes sprendžiame kokio vyro mes pačios nusipelnėme,

115
00:06:47,386 --> 00:06:50,977
ir kaip jie mus matys visą likusį gyvenimą.

116
00:06:50,977 --> 00:06:54,522
Aš tai puikiai žinau,

117
00:06:54,522 --> 00:06:56,923
nes as buvau viena iš mergaičių kurioms pasisekė.

118
00:06:56,923 --> 00:06:59,182
Aš visada

119
00:07:02,798 --> 00:07:08,805
turėjau tėtį savo gyvenime.

120
00:07:08,805 --> 00:07:10,685
Net šiandien jis yra čia.

121
00:07:10,685 --> 00:07:19,722
(Aplodismentai)

122
00:07:19,722 --> 00:07:23,700
Ir būtent todėl man yra taip svarbu

123
00:07:23,700 --> 00:07:26,944
pasirūpinti, kad išliktu ryšys

124
00:07:26,944 --> 00:07:29,474
tarp mergaičių ir jū tėčių,

125
00:07:29,474 --> 00:07:32,383
ypač pas tuos, kurie yra atskirti vienas nuo kito

126
00:07:32,383 --> 00:07:37,269
spygliuotomis vielomis ir metalinėmis durimis.

127
00:07:37,269 --> 00:07:40,362
Mes katik sukūrėme galimybę,

128
00:07:40,362 --> 00:07:43,745
mergaitėms, kurios turi širdyje kirbančių klausimų,

129
00:07:43,745 --> 00:07:48,237
kad jos galėtų užduoti juos savo tėčiams

130
00:07:48,237 --> 00:07:53,004
ir jie galėtų į juos laisvai atsakyti.

131
00:07:53,004 --> 00:07:56,349
Nes mes žinome, jog tėčiai

132
00:07:56,349 --> 00:07:59,597
palieka mus, su viena mintimi:

133
00:07:59,597 --> 00:08:04,966
Kokią moterį aš ruošiu pasauliui?

134
00:08:04,966 --> 00:08:08,383
Kadangi tėtis yra įkalintas,

135
00:08:08,383 --> 00:08:11,433
tai nereiškia, kad jis turi būti atskirtas

136
00:08:11,433 --> 00:08:13,984
nuo savo dukros gyvenimo.

137
00:08:13,984 --> 00:08:25,737
(Aplodismentai)