RSA Animate

Iain McGilchrist. Smegenų pasidalijimas ir Vakarų pasaulio kūrimas

Smegenų pasidalijimas – tai tema, kuria neurologai jau nebenori kalbėti.

Ji buvo gan populiari septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose

po pirmųjų smegenų perskyrimo operacijų

ir buvo gana paplitusi

kol galiausiai buvo įrodyta, kad ji visiškai klaidinga.

Klaidinga manyti, kad viena smegenų sritis atsakinga už logiką,

o kita už emocijas.

Abi sritys iš esmės tam yra svarbios.

Neteisinga manyti, kad kalba slypi tik kairiajame pusrutulyje,

jai svarbus yra ir dešinysis.

Netiesa, kad vaizdai slypi tik dešiniajame pusrutulyje,

daugybė jų yra ir kairiajame.

Taigi, apimti šiokios tokios nevilties, žmonės nustojo apie tai kalbėti.

Bet problema vis tiek niekur nedings!

Nes šis organas [smegenys], kurio svarbiausia savybė – jungčių kūrimas,

yra iš esmės pasidalijęs.

Mes visi turime smegenis

ir jos vis labiau atsiskiria žmogui evoliucionuojant.

Didžiosios smegenų jungties ir pusrutulių dydžio santykis evoliucijos metu sumažėjo ir

ima darytis dar įdomiau suvokiant, kad viena iš pagrindinių, jei ne pati pagrindinė didžiosios smegenų jungties funkcija

yra būtent RIBOTI kito pusrutulio įtaką.

Taigi, sritis yra atskirtos dėl kažkokių labai svarbių priežasčių.

Be to, smegenys yra ir esmės asimetriškos.
[Smegenų piešinys, Yakovlevian torque - smegenų vaizdas iš apačios]

Jos platesnės kairėje gale ir dešinėje priekyje, ir šiek tiek išsikišusios į priekį ir į galą.

Atrodo lyg kas nors būtų tvirtai pagriebęs ir suktelėjęs smegenis pagal laikrodžio rodyklę.

Ką visa tai reiškia?

Jei reikia daugiau smegenų erdvės, galima laikytis simetrijos. Kaukolė juk simetriška.

Dėžė, kurioje viskas sudėta, yra simetriška.

Kam reikia vargti ir plėsti vieną dalį veino pusrutulio ir kitą dalį kito...

nebent jie yra atsakingi už skirtingus dalykus.

Ką jie daro?

Na, ne vien „mes“ turime tokias atskirtas smegenis.

Tokias turi ir paukščiai su gyvūnais.

Manau, kad geriausiai tai suvokti galima įsivaizduojant

paukštį, lesantį sėklas nuo akmenukais nusėto grindinio.

Jis privalo sutelkti dėmesį į sėklą

ir sugebėti ją pakelti nuo grindinio.

Ir dar, jei jis nori išlikti gyvas, jis turi

sutelkti dalį dėmesio ir į kitas sritis. Jis turi saugotis plėšrūnų, stebėti draugus, priklausančius tai pačiai rūšiai, ir tiesiog žinoti kas vyksta aplinkui.

Atrodo, kad paukščiai ir gyvūnai gana patikimai naudoja kairįjį pusrutulį

sutelkti dėmesį į tai, ką jie iš anksčiau jau žino esant svarbiu.

O dešinysis pusrutulis visada lieka budrus

ir pasiruošęs bet kokiai situacijai, kas tai bebūtų.

Dešinįjį pusrutulį jie naudoja ir ryšiams su pasauliu užmegzti.

Taigi, jie susipažįsta ir bendrauja su draugais

naudodami dešinįjį pusrutulį.

Na, o kaip su žmonėmis?

Kalbant apie žmones, toks dėmesys taip pat yra vienas iš svarbesnių skirtumų.

Dešinysis pusrutulis